Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo 

2018 rugpjūčio 19 d. 11:07
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija / 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uostas teisme siekia panaikinti paveldosaugininkų sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu. Į paveldo apsaugos teritoriją pateko vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas naudojamas sklypas, kuriame įmonė numato plėtrą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 23 dieną numato skelbti sprendimą byloje, kurioje Klaipėdos uosto direkcija siekia panaikinti pernai spalį Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto dalį, kuria Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija išplečiama giliau į uostą, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Anot uosto direkcijos, papildomų apribojimų ir reikalavimų, susijusių su kultūros vertybės apsauga, nustatymas uosto teritorijos ribose riboja uosto ir jo naudotojų galimybes plėsti krovos ir jai būtinos infrastruktūros plėtrą. Uostas teismui nurodė, kad teritorija dar 2000 metais buvo pripažinta nesaugotina ir nevertinga.

Siekia išsaugoti galimybę naudotis kanalu

Sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją priėmusios Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis BNS teigė, kad toks sprendimas priimtas siekiant išsaugoti galimybę ateityje naudotis Karaliaus Vilhelmo kanalu.

„Mes neabejojame, kad ūkinis gyvenimas kelia įvairiausių reikalavimų, bet svarbiausias dalykas yra tas, kad vykdant įvairius projektus nebūtų panaikinta kanalo jungtis su Malkų įlanka ir Kuršių mariomis, kad kanalas nebūtų padarytas uždaras. Jungtis turi išlikti“, – BNS sakė R. Pakalnis.

Anot jo, šiuo metu kanalas yra nenaudojamas, tačiau nereikėtų atmesti galimybės, kad ateityje juo vėl galės plaukti laivai.

„Siekiame, kad vienadienio intereso realizavimui nebūtų uždarytas kanalas, argumentuojant tuo, kad tuo kanalu šiandien niekas neplaukia. Ateityje galbūt plauks. Kodėl mes turime važiuoti į Lenkiją žiūrėti Augustavo kanalo? Kodėl pas mus čia niekas neplaukioja?“ – sakė R. Pakalnis.

Jo teigimu, dalis kanalo – apie 300 metrų – jau sunaikinta sovietmečiu gilinant Malkų įlanką.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Stebisi paveldosaugininkų sprendimu

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika BNS teigė nesuprantantis paveldosaugininkų sprendimo išplėsti saugomos teritorijos ribas.

„Mums keista, nes šita teritorija anksčiau niekada nebuvo kultūros paveldo teritorija. Ją mes naudojame krovos reikmėms, ten yra pastatytas tiltelis, jungiantis du terminalus. Tiltelis savo laiku buvo pastatytas be jokių kultūros paveldo apribojimų“, – BNS sakė V. Šileika.

Anot jo, bendrovė siekia didinti krovinių srautus Klaipėdos uoste ir šioje teritorijoje planavo nutiesti naują geležinkelį.

„Norėdami plėsti krovinių srautus ir investuoti į geležinkelio statybas, susidūrėme su tokiu reiškiniu, kad nieko neinformavus pernai šita teritorija, per kurią galvojome tiesti geležinkelį, tampa kultūros paveldo objektu. Saugomos teritorijos ribos išplėstos neinformavus nei uosto direkcijos, nei mūsų“, – sakė Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas.

V. Šileikos teigimu, į praplėstą kultūros paveldo apsaugos zoną patenkanti Karaliaus Vilhelmo kanalo dalis šiuo metu negali būti naudojama, nes yra apleista. Kanalu, pasak jo, galima naudotis į pietus nuo Kairių gatvės, kur bendrovė jokių plėtros planų neturi.

Daugiau kaip 25 kilometrų ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas nuo Minijos upės iki Klaipėdos atidarytas 1873 metais, jį iškasė prancūzų karo belaisviai. Kanalas iškastas siekiant išvengti audrų Kuršių mariose, kai Nemunu į Klaipėdą buvo plukdoma mediena. Kanalu laivai nustojo plaukioti sovietmečiu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"