Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaip sugrąžinti karūną Dzūkijos karalienei Merkinei 

2018 spalio 3 d. 15:16
Tarpukariu Merkinės aikštėje virė gyvenimas. / 
Tarpukariu Merkinės aikštėje virė gyvenimas. / 
Merkinės krašto muziejaus archyvo nuotrauka

Merkinės miestelis kelių merkiniškių pastangomis jau turi realų pagrindą svajonėms, kaip atgaivinti kadaise buvusio garsaus miesto aurą. Per dvejus pastaruosius metus išsiaiškinta, kaip atrodė buvusi miesto rotušė, pagamintas jos maketas, suaukotomis lėšomis atidengtas paminklas Merkinėje mirusiam valdovui Vladislovui IV Vazai, pagal senovines nuotraukas rekonstruojami aikštę supę namai, ką tik surengtos kūrybinės architektų dirbtuvės dėl aikštės pertvarkos vizijų.

Merkinės krašto muziejaus emblema – ne cerkvė, kurioje įsikūręs muziejus, o buvusi Merkinės rotušė. Iš jos plytų cariniais laikais buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, taip bandant ištrinti anuomet garsaus Magdeburgo teises turėjusio miesto veidą. Rotušės ir istorinio miestelio aikštės atkūrimo vizija gyvenantys du istorikai – Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas bei muziejininkas, dabar ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Žygimantas Buržinskas – rugsėjį inicijavo kūrybines dirbtuves, skirtas Merkinės aikštės pertvarkos vizijoms.

Keturios architektų komandos gilinosi į miestelio istorinę raidą ir pateikė pasiūlymų, kaip Merkinei grąžinti prieškariu buvusį veidą.

Keturias dienas keturios architektų ir kitų kraštovaizdžio specialistų komandos iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių gilinosi į miestelio istorinę raidą bei pateikė pasiūlymų, kaip centrinei aikštei grąžinti prieškariu buvusį užstatytos aikštės veidą.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, o įgyvendino (kartu su Merkinės krašto muziejumi ir miestelio bendruomene) VšĮ „Nulinis laipsnis“ (vadovas – Tomas Grunskis, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius architektas, apgynęs disertaciją apie viešąsias miesto erdves). Iš Lietuvos miestelių tai bene pirmos tokio lygio konsultacijos prieš pradedant istorinės aikštės pertvarką.

Pastangos atgaivinti miestelį

„Kūrybinių dirbtuvių projekto idėją paskatino bendruomenės kalbos apie būtinybę grąžinti Merkinės istorijos vertą tapatybę Merkinės aikštei, mintys apie rotušės atstatymą ir apskritai Merkinės, kaip senosios Dzūkijos sostinės, plėtros idėjos, – pasakojo M. Černiauskas. – Išskirtinė Dzūkijos gyvenvietė Merkinė turbūt yra vienas chrestomatinių pavyzdžių, kaip kadaise buvęs garsus miestas, vėliau jaukus miestelis per karus ir okupacijas virto pelenais ir griuvėsiais. Šie liko ne tik architektūroje, bet ir mūsų sielose. Pagadintas mentalitetas – tai ir netikėjimas, kad galime turėti miestelio atkūrimo strategiją bei didesnes svajones nei iki šiol.“ M. Černiausko įsitikinimu, norint, kad miestelis atgytų, svarbu išnaudoti Druskininkus lankančių turistų ir poilsiautojų potencialą – Merkinėje sukurti tai, ko neturi joks kitas Dzūkijos miestas.

Muziejaus vadovas priminė 1928 metais Merkinėje apsilankiusio pakeleivio laikraštyje „Šaltinis“ išspausdintas mintis: „Pirmas įspūdis, kurį gavau Merkinėje, tik išlipęs iš auto, buvo gan keistas: pačiam miestelio centre aptverta neestetiška akmenų tvora stovi pravoslavų cerkvė. Baltos, nesenai išbaltintos sienos, žalias stogas, ant jo svogūno pavidalo bokštelis. Aš labai giliai atjaučiau cerkvelės nemalonią padėtį – argi pyragai stovėti tarp svetimųjų ir, be to, garbingiausioj vietoj? <...> Cerkvė atsirado perdirbus seną griūvančią rotušę, kuri atminė tuos laikus, kai Merkinė valdėsi Magdeburgo teisėmis ir turėjo ne taip, kaip dabar, viršaitį, bet burmistrą. Manau, pravoslavai nepyks, jeigu jiems pasiūlyčiau paieškoti tinkamesnės vietos savo maldos namams. Tengi, kur stovėjo senovėj rotušė, dabar galėtų būt Merkinės muziejus, mokyklos rūmai ar kas panašaus.“ Tokios mintys ir dabar kyla dažnam miestelio svečiui.

Kaip sugrąžinti karūną Dzūkijos karalienei Merkinei

1933 metais Merkinės valsčiaus tarybos sprendimas įpareigojo stačiatikius cerkvę iš miestelio centro išsikelti. Įsikišusi centrinė valdžia nurodė šiuo klausimu valsčiui susilaikyti. „Paskui Antrasis pasaulinis karas, jo padaryta žala ir 50 metų trukusi nacių bei sovietinė okupacijos nubloškė Merkinę į tokią architektūrinę ir identiteto prarają, kad kalbos apie miestelio centro regeneraciją ir šiandien nemažai daliai miestelėnų greičiausiai atrodo kaip utopija arba nesusipratimas“, – apgailestavo M. Černiauskas.

Ir vis dėlto ką tik įvykusios kūrybinės dirbtuvės bylojo apie vietos bendruomenės atstovų optimizmą. Kaip pristatydamas dalyvių pasiūlytas aikštės rekonstrukcijos vizijas sakė T. Grunskis, miestai atspindi juos sukūrusios visuomenės lūkesčius. „Miestai veikia kartas, kurios gauna juos kaip palikimą gyvenimui ir tolesnei kūrybai. Ir tas palikimas kartais būna iki skausmo nulaižytas ir gražus, o kartais būna nustekentas ir nualintas. Tokia nualinta prieš keletą metų man pasirodė Merkinė, jos iš pirmo karto nesupratau. Bet pajauta, kad čia yra kažkas daugiau, nepaliko manęs iki šios dienos“, – kalbėjo jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Mintys apie rotušę

„Viena svarbiausių temų, kėlusių diskusijas, buvo Merkinės rotušės atkūrimo klausimas. Dvi iš 4 dirbtuvėse dirbusių komandų siūlė apsistoti prie rotušės bokšto idėjos, dvi – prie rotušės atkūrimo vizijos. Vienoje vizijoje cerkvė lieka, vienoje išardoma iš dalies, o dviejose – cerkvė visiškai išardoma. Visi variantai svarstytini ir įdomūs, tačiau, mano nuomone, rotušės atkūrimo idėja – pati geriausia ir konceptualiai stipriausia. Ar tai įmanoma? Nematau priežasčių, kodėl tai būtų neįmanoma, – teigė M. Černiauskas. – Merkinė – Dzūkijos karalienė. Ar sugrąžinsime jai karūną, priklauso tik nuo mūsų pačių.“

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavęs buvęs Šiaulių vyriausiasis architektas Algimantas Černiauskas pridūrė, kad pertvarkoms reikia ne tik miestelėnų nusiteikimo, bet ir konkretaus rajono savivaldybės žingsnio – pradėto rengti miestelio bendrojo plano, kuris leistų užstatyti tuščias erdves šalia aikštės. Tokią būtinybę akcentavo visos dirbtuvių komandos. O kaip jos turėtų būti užstatytos, jau yra gana aiškus vaizdas – Merkinės krašto muziejus įpusėjo įgyvendinti projektą „Merkinės miestelio centrinės aikštės XX a. pr. užstatymo 3D rekonstrukcija ir maketo gamyba“. Pagal senas nuotraukas Ž. Buržinskas rekonstravo daugelį aikštę supusių medinių ir mūrinių pastatų.

Dėmesio sulaukė ir pasiūlymas ateityje numatyti lėšų Merkinės aplinkkeliui, kuris eitų šiaurine miestelio dalimi. Tai išgelbėtų Merkinės centrą nuo itin neigiamai veikiančio ir gana dideliu greičiu aikštės pakraščiu pralekiančio sunkiasvorio transporto srauto. Vien per keturias dienas kūrybinių dirbtuvių dalyviai išvydo vieną avariją ir tris eismo įvykius.

Miestas sugrįžta

Aptarus kūrybinių dirbtuvių rezultatus, merkiniškis Mindaugas Lapelė taikliai pasakė: „Miestas sugrįžta į Merkinę. Renginyje daug kartų skambėjo žodžiai „miestas“, „miestelis“, „miestelėnai“. Kažkurią akimirką tiesiog pajutau, jog visas šitas vyksmas yra vienas ryškiausių ženklų, kad buvusi tarybinio ūkio gyvenvietė vėl tampa miestu, kad atsiranda noro, o kartu ir galimybių atkurti miestelio gyvenimo būdą ir dvasią, kurią į kapus nusinešė 1941 metais rugsėjo 10 dieną sušaudyti miestelio žydai.“ Prieškariu Merkinėje aplink aikštę buvo įsikūrusios apie 50 parduotuvėlių.

Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro direktorius fotomenininkas Algimantas Černiauskas pasidžiaugė, kad architektų pasvarstymai, kaip turėtų atrodyti miestelio aikštė, tarsi uždėjo vizualią karūną garsią praeitį turinčiam Merkinės miesteliui.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"