Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Jurbarko rajono savivaldybei gali tekti grąžinti beveik 1 mln. eurų 

2018 rugsėjo 26 d. 16:08
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Drauge su Rusijos Karaliaučiaus srities Nemano miestu 17 mln. eurų vandentvarkos projektą įgyvendinusiai Jurbarko rajono savivaldybei gali tekti grąžinti beveik 1 mln. eurų netinkamai panaudotų Europos Sąjungos paramos lėšų. Šios lėšos avansu buvo pervestos Nemano savivaldybei, kuri nepagrindė jų tinkamo panaudojimo.

2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą administravusi Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerija už projektą atsakingos Jurbarko rajono savivaldybės grąžinti 962,2 tūkst. eurų pareikalavo dar pernai balandį, o šiemet rugpjūčio 14 dieną nurodė lėšas pervesti per 45 dienas.

Iš Nemano savivaldybės pinigų neatgaunančios Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius tikisi, kad lėšų grąžino klausimą perims Europos Komisija, kuri galės jas tiesiogiai išieškoti iš Rusijos pusės.

„Iš Nemano girdime tik pažadus, kad pinigus grąžins, tačiau jie tų pinigų neturi (...) Pagal direktyvą, per metus mums nesumokėjus lėšų, šis klausimas turėtų būti perduotas Europos Komisijai, tačiau Lenkijos ministerija kol kas pinigų reikalauja iš mūsų (....) Lietuva vargu ar turi svertų išieškoti lėšas iš Rusijos, nesvarbu koks būtų skolos dydis ar kas būtų skolininkas“, – BNS sakė S. Mockevičius.

„Manau, tai yra politinis klausimas, aš neabejoju, kad Rusijos pusė jį sumaniai išnaudoja politiniais tikslais“, – pridūrė meras.

Pasak jo, apie Lenkijos ministerijos reikalavimą yra informuota Užsienio reikalų ministerija, taip pat regioninę politiką kuruojanti Vidaus reikalų ministerija.

„Viską deriname su Vidaus reikalų ministerija, kuri savo ruožtu kreipėsi į Lenkijos ministeriją. Šis klausimas gali būti aptartas šią savaitę Balstogėje vyksiančiame tarpvalstybiniame Lietuvos ir Lenkijos susitikime (...) Tikimės, kad artimiausiomis savaitėmis pas mus arba Lenkijoje susitiksime su jų ministerijos atsakingais pareigūnais“, – aiškino S. Mockevičius.

Pasak jo, Nemano savivaldybė iki šiol nepateikė informacijos, kad avansu pervestas lėšas panaudojo valymo įrenginių statybos projekto įgyvendinimui.

„Jie teigia, kad lėšas sumokėjo vėliau, jau pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, tačiau ir to nepagrindžia. Mes neturime duomenų, kad tos lėšos būtų sumokėtos“, – tvirtino Jurbarko rajono meras.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Bendra Skirsnemunės ir Nemano nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros įrengimo projekto vertė siekė 17,2 mln. eurų, iš kurių 12,7 mln. eurų teko Rusijos, o 4,5 mln. eurų – Lietuvos pusei. Projektui skirta 4,2 mln. eurų ES parama,

Projektas įgyvendintas 2012–2014 metais, jo pareiškėja ir vykdytoja buvo Jurbarko rajono savivaldybė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"