Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Jaunimas nori pirkti po trupinėlį pilies 

2018 liepos 16 d. 12:00
Wikimedia.org nuotrauka

Tarp inovacijas propaguojančio šalies jaunimo jau kurį laiką verda diskusijos dėl XVI amžiaus pabaigoje statytos Raudonės pilies (Jurbarko r.) pirkimo.

Raudonės pilis, nuo šio rudens uždarius mokyklą, lieka tuščia. Tad, sumanytojų nuomone, pasinaudojus minios finansavimo modeliu bei išleidus pirmuosius virtualius žetonus, kiekvienas pasaulio lietuvis galėtų prisidėti, kad naujam gyvenimui būtų prikeltas šis kultūros paveldo objektas. Dabartinė Raudonės pilies savininkė – Jurbarko rajono savivaldybė – idėjos neatmeta, nors ir teigia pilies parduoti kol kas neketinanti.

Pasitelkus blokų grandinės (angl. „blockchain“) technologiją, būtų galima pritraukti investuotojų ir taip atsirastų lėšų Raudonės pilies funkcijoms pakeisti.

Taikytų šiuolaikines technologijas

Apie alternatyvų investuotojų pritraukimo būdą įsigyjant Raudonės pilį prabilo Pasaulio ekonomikos forumo Jaunimo globalaus tinklo Vilniuje bendruomenė. Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo vienas idėjos puoselėtojų Matas Mačiulaitis, sumanymas nupirkti Raudonės pilį pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis ir inovacijomis, leidžiančiomis vienam objektui įsigyti pritraukti daug smulkių investuotojų, kilo pavasarį, minėtos bendruomenės atstovams keliaujant Panemune.

„Tą dieną, kai užsukome į Raudonę, mokykloje skambėjo paskutinis skambutis. Iš pedagogų bei mokinių sužinojome, kad paskutinis skambutis skamba ne tik mokyklą paliekantiems vaikams, bet ir pačiai mokyklai, jos nuo būsimo rudens neliks. Savivaldybei išlaikyti tokį pastatą reikėtų daug pinigų, o pasitelkus minios finansavimo technologiją būtų galima pritraukti investuotojų ir taip atsirastų lėšų pilies funkcijoms pakeisti“, – pasakojo M. Mačiulaitis.

Anot jo, pritraukti investuotojų būtų galima pasinaudojant sparčiai plėtojama blokų grandinės (angl. blockchain) technologija. Ji yra paprastesnė pasidalytos nuosavybės platformų alternatyva, užtikrinanti maksimalų skaidrumą ir leidžianti nuosavybe besidalijantiems žmonėms demokratiškai prisidėti prie pastato valdymo. Tad norintys pirkti Raudonės pilį žmonės iš viso pasaulio galėtų įsigyti virtualių žetonų. Tai būtų investicija, iš kurios būtų galima užsidirbti, kai pilyje būtų sėkmingai vykdoma ekonominė veikla.

M. Mačiulaičio nuomone, siūloma naujovė leistų surasti novatoriškesnių sprendimų, kaip būtų galima panaudoti išlikusią kultūros vertybę, pritraukiant lietuvių išeivijos kapitalą. Juolab kad panašių pavyzdžių pasaulyje jau yra – minios finansavimo mechanizmu sėkmingai buvo pasinaudota Prancūzijoje iš savininkų išperkant ir atkuriant bei naujiems poreikiams pritaikant seną pilį.

„Kaip šią idėją realizuosime, paaiškės po kitą savaitę Vilniuje vyksiančios pasaulinės blokų grandinės tendencijų konferencijos. Jos metu kartu su nekilnojamojo turto, rinkodaros bei kitų sričių ekspertais bandysime rasti atsakymus į mums rūpimus klausimus: kaip sukurti minios finansavimo mechanizmą, kokia turėtų būti minėto pastato funkcija ir kaip šiam projektui pritraukti kuo daugiau dėmesio“, – aiškino M. Mačiulaitis.

Mokyklos nelieka

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad mokinių sumažėjo tiek, jog mokyklos Raudonėje laikyti nebeapsimoka. „Tačiau buvusios mokyklos pastatai ir toliau liks savivaldybės nuosavybė. Nebent jaunimas nori teoriškai išbandyti, kaip gali būti įgyvendinta jų idėja“, – teigė S. Mockevičius. Jo nuomone, idėja įdomi jau vien tuo, kad taip būtų galima patikrinti, ar Raudonės pilis iš tiesų brangi lietuvių išeiviams, ypač kilusiems iš Jurbarko krašto. Pasak mero, ištuštėjusią Raudonės pilį merija ketina naudoti turizmo reikmėms. Tiesa, pati savivaldybė neturi daug lėšų, kurių reikėtų pilies pastatams pertvarkyti, todėl ketina ieškoti investuotojų.

„Norime, kad Raudonė taptų užsienio (daugiausia vokiečių) turistų centru – veiktų ne tik viešbutis, bet ir maitinimo įstaigos, turizmo informacijos centras. Iš Karmėlavos oro uosto į Raudonę atvykę turistai galėtų joje apsistoti ir čia važinėti į kitas mūsų šalies lankytinas vietas“, – Raudonės viziją piešė S. Mockevičius.

Deda daug vilčių

Kol kas itin dideliu lankytojų srautu nei šis miestelis, nei kiti ties Nemunu esantys savo praeitimi ir istoriniu palikimu garsūs miesteliai pasigirti negali. Tikimasi sulaukti ir daugiau turistų iš Portugalijos. Mat su šia šalimi, tiksliau, su šios šalies rašytoju José Carlosu de Faria e Castro, pilį sieja glaudūs, saitai.

Mat pačią pilį XVI amžiaus pabaigoje pastatė iš Prūsijos kilęs pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Vėliau ją puoselėjo jo anūkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas. Išmirus Kiršenšteinams, įsikūrė jų giminaičiai Olendskiai, o 1811 metais ją nusipirko Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas. Jo anūkę Sofiją įsimylėjo pasisvečiuoti atvykęs pradedantis portugalų rašytojas J. C. de Faria e Castro. Jie ir susituokė, tačiau po pusantro dešimtmečio bendro gyvenimo Sofija mirė, o rašytojas liko Raudonėje našlauti beveik ketvirtį amžiaus – iki pat savo gyvenimo pabaigos 1910 metais.

Po Pirmojo pasaulinio karo 1934 metais pilis buvo parduota iš varžytinių – ją įsigijo Švietimo ministerija, o vėliau ji buvo perduota Lietuvos bankui. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, besitraukdami vokiečiai susprogdino pietinį didįjį, 34,5 metro aukščio bokštą. Šis virsdamas sugriovė dalį pilies pietinio korpuso. Sovietmečiu (1959–1968 metais) Raudonės pilis buvo atstatyta, tačiau pritaikant pastatą mokyklai buvo sunaikintas istorinis interjeras.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"