Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Grafų Tiškevičių koplyčia atveria duris 

2018 rugsėjo 15 d. 10:00
Taip dabar atrodo restauruota ir istorinio detektyvo išgarsinta grafų Tiškevičių koplyčios kripta Kretingoje.
Taip dabar atrodo restauruota ir istorinio detektyvo išgarsinta grafų Tiškevičių koplyčios kripta Kretingoje.
Jolantos Klietkutės nuotrauka

Po daugiau nei metus trukusių darbų pagaliau bus galima pamatyti restauruotą grafų Tiškevičių koplyčios Kretingoje kriptą, į kurią jau grąžinti didikų ir jų artimųjų palaikai.

Planuojama, kad pirmą kartą išvysti pasikeitusį koplyčios pusrūsį žmonės turės progą per Vėlines.

„Pats prašmatniausias, grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas turėtų į Kretingą atkeliauti spalio viduryje, tad tikimės, jog lapkričio 1-ąją žmonės galės jį pamatyti. Didiko žmonos Sofijos sarkofagas dar restauruojamas ir į kriptą turėtų grįžti gruodį“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Senosiose šio Žemaitijos miesto kapinėse esanti XIX amžiaus neogotikinė koplyčia plačiai išgarsėjo 2014 metais, kai archeologai kriptoje aptiko paslėptus keturis sarkofagus su Tiškevičių ir jų aplinkos žmonių palaikais.

Priims ekskursijas

1893 metais paskutinio Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945) statyta koplyčia-mauzoliejus buvo pradėta restauruoti pernai rudenį. Darbų vertė – per 213,5 tūkst. eurų (Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kretingos rajono savivaldybės lėšos). Tačiau už šiuos pinigus darbų konkursą laimėjusi UAB „Pamario restauratorius“ visiškai restauravo tik kriptą, atstatė atramines raudonų plytų sienas, laiptus ir kt.

„Norint sutvarkyti visą objektą, antžeminę istorinio paminklo dalį, reikėtų dar per 200 tūkst. eurų. Tad bus ieškoma įvairių finansavimo šaltinių“, – sakė V. Kanapkienė.

Baigus sudėtingus kriptos restauravimo darbus, ši koplyčios dalis lankytojus pasitiks gerokai pasikeitusi: kriptoje aptikus šviesduobes paaiškėjo, kad jos kadaise buvo užpiltos iš išorės žemėmis. Buvo rastos užmūrytos langų arkos, tad dabar atkurti buvę langai ir į pusrūsį skverbiasi natūrali šviesa.

Į restauruotą požeminę dalį sugrįžo visi ten buvę palaikai, kurie laikinai buvo saugomi Kretingos muziejuje.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Muziejininkai nuvalė ir pastatė medinius karstus su XVII amžiuje gyvenusių Kazimiero ir Jadvygos Tiškevičių palaikais. Taip pat pastatyti du rasti metaliniai sarkofagai: nežinomos moters ir penkerių metukų grafų anūkės Marijos. Jos palaikų slėptuvė vienintelė iš trijų buvo nenugriauta ir palikta kaip istorinis liudijimas. Kiti du betoniniai postamentai pašalinti. Toje vietoje, kur buvo užmūryti sutuoktinių grafų sarkofagai, dabar padėti mediniai karstai su jų palaikais. Šie vėliau bus perkelti į restauruotus sarkofagus“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Patekę į pusrūsį žmonės išvys specialiai pastatytą stiklinę sieną, už jos – pertvarą.

„Mauzoliejų bus galima apžiūrėti pro stiklinę sieną, kuri daugiau skirta apsaugai nuo drėgmės. Jei bus organizuojamos ne mažiau kaip 10 žmonių grupės ekskursijos, sudarysime galimybę patekti ir už tos stiklo sienos“, – teigė V. Kanapkienė.

2014 metais kriptoje buvo aptikti užmūryti keturi metaliniai sarkofagai./Deniso Nikitenkos nuotraukos
2014 metais kriptoje buvo aptikti užmūryti keturi metaliniai sarkofagai./Deniso Nikitenkos nuotraukos

Eksponuos įkapes

Turistams Tiškevičių koplyčia turėtų būti itin įdomi pirmiausia dėl neįtikimo detektyvo, kuris ir išgarsino objektą ne tik Lietuvoje.

Prieš 4 metus atvėrus tris betoninius postamentus, kurie iki tol dešimtmečius buvo kriptoje, paaiškėjo, kad juose rasti žmonių palaikai buvo išniekinti kapų plėšikų.

Archeologai ištyrė postamentų vidų ir sarkofagų turinį. Laimė, kai kurios relikvijos buvo neliestos arba nerastos vagių: išliko vienas iš dviejų grafo kardų, uniforminės kepurės kokarda, masyvus sidabrinis kryžius, vestuvinis žiedas, rožinis, porcelianinių gėlių vainikai ir kt.

„Kai grafo sarkofagas grįš į koplyčią, kardas bus padėtas ten, kur ir buvo rastas, o dalis įkapių bei relikvijų bus eksponuojama antžeminėje koplyčios dalyje“, – sakė J. Kanarskas.

Ten žmonės galės apžiūrėti ir senovinių koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių kaltinių kryžių, maldaknygių, škaplierių, atsiųstų gedulingų pranešimų apie artimųjų mirtis ir kt. muziejinių vertybių ekspoziciją.

Prabangiausias - grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas. Jis netrukus grįš į Kretingą restauruotas.
Prabangiausias - grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas. Jis netrukus grįš į Kretingą restauruotas.

Veiklos daugės

Ateityje Tiškevičių koplyčią norima pritaikyti sakralinės muzikos, poezijos skaitymo vakarams.

„Tai turėtų būti teminiai ir prasmingi renginiai. Norime atiduoti duoklę ne tik grafams Tiškevičiams, bet ir kitiems Kretingos šviesuoliams“, – teigė V. Kanapkienė.

Pasak jos, grafų koplyčia galėtų būti ir orientyras pažinti daugiau šio krašto žymių žmonių. Senosiose kapinėse abipus Vilniaus gatvės ilsisi pirmasis Lietuvos botanikas, vienuolis Jurgis Ambrozijus Pabrėža, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų, generolas, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, archeologas Vladas Nagevičius, žymus Kretingos krašto kraštotyrininkų patriarchas Ignas Jablonskis, vos 25-erių 1927 metais, eidamas tarnybines pareigas, žuvęs Kretingos nuovados viršininkas, savanoris Kazys Grižas ir kiti.

Julius Kanarskas.
Julius Kanarskas.
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"