Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Archeologai perrašo Kuršių nerijos istoriją 

2018 liepos 18 d. 15:00
Akmens amžiaus radiniai netikėtai aptikti netoli Kopgalyje esančios Etnografinės pajūrio žvejo sodybos./Deniso Nikitenkos nuotrauka
Akmens amžiaus radiniai netikėtai aptikti netoli Kopgalyje esančios Etnografinės pajūrio žvejo sodybos./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Šiauriausioje, Kopgaliu vadinamoje Kuršių nerijos teritorijoje archeologinius tyrimus atliekantys mokslininkai netikėtai pateikė savotišką sensaciją.

Iki šiol manyta, kad Kopgalis, jauniausia nerijos dalis, ėmė formuotis tik apie XVII amžių. Tačiau neseniai iškasti radiniai atskleidė, kad žmonės čia gyveno prieš 4 tūkst. metų. Anot Klaipėdos universiteto (KU) profesoriaus, akmens amžiaus žinovo Algirdo Girininko, ši informacija iš esmės keičia suvokimą apie Kuršių nerijos istoriją.

Archeologiniai tyrimai Kopgalyje vykdomi nuo 2012-ųjų ir bus tęsiami dar mažiausiai trejus metus.

Archeologiniai tyrimai Kopgalyje vykdomi nuo 2012-ųjų ir bus tęsiami dar mažiausiai trejus metus – norima nustatyti tikslias XIX-XX amžiuje egzistavusio kaimo buvusių pastatų vietas. Lietuvos jūrų muziejus (LJM) planuoja atkurti kaimelį, atstatyti pastatus, juos pritaikyti muziejininkystės ir visuomenės poreikiams.

Glūdėjo giliau po žeme

Šiauriausia Kuršių nerijos dalis formaliai skirstoma į dvi teritorijas: Smiltynę ir Kopgalį (šis pavadinimas kildinamas iš žodžių junginio „kopų galas“). Kopgalis yra apie vieno kilometro ilgio pusiasalio atkarpa, prasidedanti ties senosiomis kapinaitėmis ir besidriekianti iki pat pietinio molo. Gyvenvietė egzistavo 1814–1975 metais.

Šią vasarą KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai vykdo kasinėjimus netoli poilsiautojams puikiai žinomos LJM Etnografinės pajūrio žvejo sodybos. Anot tyrimų vadovo dr. Klaido Permino, šiųmečių tyrimų metu aptiktas XVIII-XIX amžių sandūros kultūrinis sluoksnis su buitinės keramikos, vyno butelių, molinių pypkių duženomis ir net valgomosios austrės kriaukle. Tačiau dar didesni lobiai glūdėjo buvusio pastato vietoje giliau po žeme.

Tyrėjams pavyko aptikti akmens amžių siekiančių radinių: akmeninį, dailiai nugludintą įtveriamąjį kirvuką, titnaginių gremžtukų, rėžtuką, granduką, apskaldytų bei retušuotų (užaštrintų) titnago nuoskalų, akmeninių tinklų pasvarų.

Egzistavo sala

Radinius ir kasinėjimų vietą apžiūrėjęs KU BRIAI prof. A. Girininkas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog visi šie radiniai datuojami III tūkstm. pr. Kr. pabaiga – II tūkstm. pr. Kr. pradžia ir priskiriami vėlyvajam neolitui.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Aptiktas akmens amžiaus kultūrinis sluoksnis, o tai iš esmės perrašo Kopgalio istoriją. Iki šiol manyta, kad ši teritorija ėmė formuotis tik apie XVI-XVII amžių. Neolitinių gyvenviečių pėdsakų joje niekada iki šiol nebuvo aptikta, todėl turime puikų atradimą. Reikia įvertinti du aspektus: archeologinę medžiagą ir geologines aplinkybes. Matyt, akmens amžiuje toje vietoje būta salos. Yra žinoma, jog prieš 5 tūkst. metų Kuršių neriją sudarė salų grandinė, tik nežinojome, kad sausumos būta ir Kopgalyje“, – pasakojo jis.

Mokslininko manymu, tos salos per tūkstantmečius būdavo tai užliejamos, tai vėl iškildavo.

„Kiek kartų Baltijos jūra nuo seniausių laikų nuslūgdavo ir pakildavo, ant rankų pirštų nesuskaičiuosi. Dabar susidūrėme su neolito laikotarpiu, kai Kopgalyje buvo sausuma ir ten gyveno žmonės. Ties uosto akvatorija, jūros dugne, apie 1 kilometrą nuo kranto, esame aptikę mezolito laikus siekiančių žvejybinių užtvarų pėdsakų. O ties Kuršių nerijos Rasytės kaimu yra rastas žmogaus apdirbtas šiaurinio elnio ragas iš paleolito laikotarpio. Tad Kopgalio radiniai ir atverstas naujas priešistorės puslapis puikiai papildo išties įdomią ir vis dar paslapčių kupiną Kuršių nerijos istoriją“, – kalbėjo A. Girininkas.

Nugludintas, įtveriamasis neolitinis kirvelis.Nikos Puteikienės nuotrauka
Nugludintas, įtveriamasis neolitinis kirvelis.Nikos Puteikienės nuotrauka

Jo teigimu, tiek akmeninis kirvukas, tiek titnago dirbiniai, skeltės yra ne vietinės kilmės, o atkeliavę į Kopgalį iš svetur bei veikiausiai buvo išmainyti, pavyzdžiui, į ruonių taukus, kailį ir pan.

Atstatys kaimelį

Pikantiškų ir reikšmingų atradimų Kopgalyje gali būti ir ateityje, nes archeologiniai tyrimai bus tęsiami.

Pasak LJM direktorės Olgos Žalienės, labai svarbu patikrinti, ar muziejininkų turimi išnykusio Kopgalio kaimo žemėlapiai ir dokumentai sutampa su išlikusiais pamatais.

„Kopgalio kaimo atstatymo idėja pradėta brandinti dar 2005 metais, kai ėmėme planuoti delfinariumo rekonstrukciją. Nuo 2012 metų buvusių sodybviečių vietose vykdomi kasinėjimai, tikslinami duomenys, aiškinamasi, kur buvo įėjimai, kokia statybinė medžiaga naudota, aptinkami įvairūs XVIII-XX amžiaus radiniai. Ši informacija bus labai naudinga projektuojant pastatų rekonstrukciją“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo ji.

Titnago radiniai.Nikos Puteikienės nuotrauka
Titnago radiniai.Nikos Puteikienės nuotrauka

Geriausiu atveju pirmųjų pastatų atstatymo techniniai dokumentai galėtų būti pradėti rengti nuo 2021 metų.

„Yra išlikusios ir XX amžiaus pradžios tų sodybų nuotraukos. Pradžioje norėtume atkurti tris namus. Viename jų būtų stambiųjų muziejinių eksponatų saugykla, nes mums išties trūksta vietos, patalpų. Kitame pastate vyktų koncertai, renginiai, pristatymai. Na, o dar viename apsigyventų į delfinų terapijos užsiėmimus atvykę vaikai su tėveliais. Žinoma, maksimalus planas etapais atstatyti visą buvusį Kopgalio kaimelį, bet tam reikės ir nemenkų lėšų, ir laiko. Tačiau tokią viziją turime“, – dėstė muziejaus vadovė.

Istoriškai Kopgalis pirmiausia buvo naudojamas kaip vieta burlaiviams švartuotis, balasto iškrauti ir pakrauti, buvo įrengta balasto aikštelė. Tik Prūsijos valdžiai suteikus dideles lengvatas, XIX amžiaus pradžioje Kopgalyje apsigyveno pirmieji naujakuriai. 1821 metais čia jau stovėjo 7 sodybos. Gyventojai krovė balastą, tvirtino krantus, dengė juos velėna, žvejojo ir augino bulves. Kaip teigiama, tai buvusi pirmoji poilsiavietė Kuršių nerijoje. Jau XIX amžiaus pradžioje čia ėmė veikti moterų ir vyrų paplūdimiai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"