Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Archeologai džiaugiasi pirmaisiais Didžiosios Vilniaus sinagogos radiniais 

2018 liepos 26 d. 08:19
Bimos vieta./
Bimos vieta./
Organizatorių nuotrauka

Archeologai rado Didžiosios Vilniaus sinagogos vieną iš svarbiausių dalių – bima vadinamą sakyklą, ketvirtadienį pranešė Lietuvos žydų bendruomenė.

Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, kurią sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

„Bima – centrinė sinagogos dalis, pakyla, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas – buvo atrasta tiesiai po buvusiu darželio pastatu, pastatytu 1952 metais“, – rašoma pranešime spaudai.

Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat buvo atrastos tyrimų metu.

Archeologai taip pat atvėrė didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalis.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatyta mokykla.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami geros valios fondo, į kurį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tyrimus vykdo Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai.

Mikvės dalis su XIX a. plytelėmis.
Mikvės dalis su XIX a. plytelėmis.

Lietuvoje ne vienus metus vyksta diskusijos, kaip įamžinti sinagogą – svarstoma atkastus fragmentus ateityje uždengti stiklu ar įrengti muziejų.

Mokykla iš pastato išsikėlė praėjusiais metais. Vilniaus valdžia žada, kad teritorijos sutvarkymas prasidės 2020 metais, o iki tol pastatą žadama nuomoti kūrybinėms dirbtuvėms.

Mikvės vieta.
Mikvės vieta.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje buvo daugiau kaip pusantro šimto sinagogų. Beveik visa Vilniaus žydų bendruomenė buvo nužudyta per Holokaustą nacių okupacijos metais. Dabar Vilniuje veikia tik viena sinagoga.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"