Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Anykščiai sieks lėtojo miesto statuso 

2019 kovo 14 d. 10:00
Kad Anykščiai gautų lėtojo miesto statusą, privalu išpildyti 52 reikalavimus.
Kad Anykščiai gautų lėtojo miesto statusą, privalu išpildyti 52 reikalavimus.
www.anyksciai.lt nuotrauka

Anykštėnai, išsikėlę siekį Anykščius paversti lėtuoju pasaulio miestu, turės įrodyti, kad yra verti tokio statuso.

Kurortinės teritorijos statusu galintys pasigirti Anykščiai nori tapti pasaulinės Lėtųjų miestų asociacijos nariu ir papildyti tokį statusą turinčių 252 miestų sąrašą. Lėtųjų miestų esama 30-yje pasaulio šalių. Jie vertinami kaip prestižinės vietovės, išsiskiriančios švaria gamta, originaliomis tradicijomis, savita kultūra. Pabrėžiama, kad gyvenimo didmiesčiuose išvarginti žmonės šiuo metu noriai ieško atgaivos lankydami lėtuosius miestus ir ilsėdamiesi juose.

„Iš tiesų jau yra visos prielaidos vadinti Anykščius lėtuoju pasaulio miestu“, – pabrėžė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Audronius Ališanka.

Lėtojo miesto idėją plėtojanti Anykščių Jurzdiko bendruomenės pirmininkė Irena Vaitkienė teigė, jog toks miestas – ne kokių nors naujovių nepriimančių stagnatorių, o pažangiai mąstančių, sveikai gyvenančių, ekologines idėjas įgyvendinančių žmonių gyvenamoji vieta.

Reikėtų bendruomeniškumo

I. Vaitkienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad lėtojo miesto idėją į Anykščius parvežė filosofijos studijas baigusi jos dukra Simona Vaitkutė. Ji su vyru literatu Joelu Mowdy, dirbdami įvairiose pasaulio vietose, skleidžia ekologijos idėjas. „Būtent dukra paskatino imtis žygių, kad lėtuoju miestu taptų ir mūsų gražieji Anykščiai“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Su šiuo sumanymu ji pirmiausia supažindino Anykščių gyventojus, o gavusi pritarimą, kreipėsi į Anykščių rajono vadovus. Šie idėją priėmė ir įrašė į savivaldybės strateginės plėtros planą.

Anot I. Vaitkienės, kad Anykščiai taptų lėtuoju pasaulio miestu, itin svarbu plėtoti bendruomeniškumą ir geranoriškumą. „Siekiama, jog lėtuosiuose pasaulio miestuose būtų steigiama kuo mažiau didžiųjų prekybos centrų ir kuo daugiau nedidelių krautuvėlių, prekiaujančių vietos ūkiuose užaugintų gyvulių mėsa, pieno produktais, daržovėmis“, – dėstė bendruomenės pirmininkė.

Lėtųjų miestų prioritetas – plėtoti ne masinių, o namudinių dirbinių prekybą. Kad tokie gaminiai nukonkuruotų masinės gamybos galbūt pigesnes atvežtines prekes, derėtų vietos gamintojų produkcijos pirkti kuo daugiau, ir tai esą liudytų bendruomeniškumą bei geranoriškumą.

Tenka keisti supratimą

„Neabejoju, kad daugybė pasaulio šalių yra ir supratusios, ir įvertinusios lėtųjų miestų pranašumus. Tuo metu apie lėtąjį miestą išgirdęs ne vienas anykštėnas prasitaria, esą toks statusas stabdytų investicijas, plėtrą ir apskritai grąžintų mus į praeitį“, – kalbėjo I. Vaitkienė. Ji neslėpė, jog pristatydama lėtojo miesto idėją suvokia, kad dažnam tautiečiui tai asocijuojasi su sunkiai informaciją priimančių ir apdorojančių, sprendimų priimti negebančių žmonių miestu. Todėl I. Vaitkienei tenka daug aiškinti, įtikinėti, jog lėtojo miesto gyventojai – itin sąmoningi, pažangūs, aplinką, sveikatą tausojantys, vieni kitus gerbiantys žmonės.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Jucevičienė priminė, kad 2018-ųjų pabaigoje šio rajono taryba, tvirtindama 2019–2025 metų Anykščių rajono savivaldybės strateginį planą, pritarė, jog Anykščiai siektų lėtojo miesto statuso.

Jam gauti privalu išpildyti 52 reikalavimus. Pavyzdžiui, vietovėje turi būti kuo mažiau triukšmo, taršos, automobilių eismo ir kuo daugiau pėsčiųjų zonų, žaliųjų erdvių. Taip pat reikalaujama, kad lėtajame mieste būtų skatinamas vietinis smulkusis verslas, ekologiniai ūkiai, plėtojami amatai.

Vertins ekspertai

J. Jucevičienė užsiminė, jog šiuo metu anykštėnų teiraujamasi, kaip jie prisidėtų kurdami lėtąjį miestą ir kokių idėjų galėtų pasiūlyti Anykščiams siekiant šio statuso. Vyriausioji specialistė pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas neturi nė vieno lėtojo miesto. Arčiausiai Lietuvos toks miestas yra Lenkijoje – tai Geldapė.

„Domėdamiesi lėtojo miesto samprata suvokėme, kad tai miestai, į kuriuos atvažiuojama ne trumpam, o pabūti, nurimti, pailsėti“, – kalbėjo J. Jucevičienė. Pasak jos, itin gražios gamtos apsuptyje įsikūrę Anykščiai ir yra būtent toks miestas.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Ališanka tvirtino puikiai suvokiantis, kad Anykščiai, kurie išties yra išskirtinė Lietuvos vietovė ir kuriuos neabejotinai galima įvardyti kaip lėtąjį miestą, šį statusą turės pelnyti. Pastangas vertins pasaulio ekspertai. A. Ališanka tikino, jog rajono administracijos specialistai atliks visus būtinus darbus, kad vertinimas būtų palankus ir Anykščiai būtų įtraukti į pasaulinį lėtųjų miestų sąrašą. Administracijos direktorius viliasi, jog būtent Anykščiai taps pirmuoju Baltijos šalyse lėtuoju miestu.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika