Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

„Klaipėdos vandenyje“ interesų ir intrigų purvinos drumzlės 

2019 sausio 30 d. 12:04
BNS nuotr. 

Artėjant savivaldos rinkimams uostamiesčio savivaldybės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valdymo organuose stebimas vis aršesnis įtakų stumdymasis, kaip ir pačioje savivaldybėje. Savivaldybės tarybos administracija net ketina šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir išvaikyti visus ar dalį stebėtojų tarybos narių.

Dar praėjusiais metais LŽ rašė, kad savivaldybės bendrovės akcininkų ilgą laiką nesugebėjo vykdyti įstatymo ir gerųjų valdymo praktikų reikalaujamo nepriklausomų valdybos narių skaičiaus. Mat valdyboje dominavo jos pačios valdančiųjų organų asmenys. Generalinis direktorius Leonas Makūnas buvo ir valdybos pirmininkas, o iš visų valdybos narių niekas, kritikų nuomone, neatitiko nepriklausomumo kriterijų. Žinoma ir viešai ne kartą informuota, kad įmonės vadovybė stipriai susijusi su Klaipėdos liberalais. Stebėtojų tarybos pirmininkas Artūras Šulcas ir minėtas L. Makūnas yra vienas kitą idėjiškai rinkimuose ramstę bendražygiai.

Jau dvejus metus galiojantys teisės aktai ir Ekonominės bendrijos plėtros organizacijos (EBPO), į kurią taip veržėsi mūsų valdžia, rekomendacijos nurodo, kad panašių įmonių valdybose nepriklausomų (nei įmonės darbuotojų, nei akcininkų atstovų) turi būti ne mažiau kaip trečdalis.

Tada, spiriant kritikams ir spaudžiant savivaldybės administracijai vieną papildomą nepriklausomą valdybos narį – Dainių Budrį – įmonės stebėtojų taryba rasti sugebėjo. Tik skandalas netilo, nes akylūs liberalų ir įmonės viršininkų oponentai pastebėjo, kad dar vienas neva nepriklausomas valdybos narys sėdi ant dviejų kėdžių.

Kalbama apie Tomą Eikiną, kuris vienu metu sugeba būti ir AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos nariu, ir komerciniais ryšiais su ja susijusios privačios verslovės „Fortum Klaipėda“ generaliniu direktoriumi. Dar praeitų metų gegužės mėnesį minėtas asmuo dėl galimų interesų konflikto buvo atšauktas iš AB „Klaipėdos energija“ valdybos narių.

Dar rudenį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas savo rašte, adresuotame įmonės stebėtojų tarybai paprašė kuo skubiau, „bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų ištaisyti susidariusią situaciją ir pakeičiant valdybos narį T. Eikiną į sekantį atrinktą nepriklausomą kandidatą į valdybos narius“.

Ignoravo akcininką

Administracijos direktorius pasakė, bet nieko neįvyko. Stebėtojų taryba ignoravo šį reikalavimą ir konfliktas tik gilėja. Kaip LŽ sakė uostamiesčio savivaldybės turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, nusileisti savivalei neketinama.

„Administracija keletą kartų kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybą dėl valdybos nario T. Eikino atšaukimo iš bendrovės valdybos, kaip asmens, kuris nebeatitinka nepriklausomumo kriterijų, nustatytų Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamų bendrovių valdymo organų formavimo tvarkos apraše ir dar 2015 metais patvirtintame Vyriausybės nutarime. <...> stebėtojų taryba neatšaukė T. Eikino ir pateikė vienintelį argumentą – kad nėra teisinio pagrindo, daugiau nenurodydama jokios argumentacijos.

<...> administracija kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybą dėl LR Akcinių bendrovių įstatymo 37–1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo, tai yra dėl valdybos nario L. Makūno atšaukimo iš bendrovės valdybos. Stebėtojų taryba šiai dienai jokio sprendimo nėra priėmusi. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu bei kitais teisės aktais L. Makūnas nedelsiant turi būti atšauktas iš bendrovės valdybos narių, nes šiuo metu jo statusas neatitinka nei Tvarkos aprašo, nei Nutarimo reikalavimų, nei įstatymo reikalavimų. <....> administracija, atsižvelgdama, kad AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų taryba nevykdo teisės aktų reikalavimų, planuoja inicijuoti bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl stebėtojų tarybos ar atskirų jos narių pakeitimo“, – nurodė E. Simokaitis.

Kai bendrovės valdybos organai nepaiso akcininko reikalavimų yra neįprasta.

Vieni ginasi, kiti ignoruoja

L. Makūnas, kurio darbo santykiai su įmonei pasibaigė, toliau lieka valdybos pirmininku ir jam pateiktus klausimus ignoruoja, nors atstovauja dabar neaišku kam – bendrovei, savivaldybei ar yra nepriklausomas narys. Stebėtojų tarybos pirmininkas Artūras Šulcas irgi nesiteikia ko nors komentuoti.

LŽ savo atkirtį savivaldybės administracijai pateikė tik T. Eikinas. Jis atmetė visus kritikų teiginius ir nurodė, esą administracijos direktorius S. Budinas jį jau seniai tendencingai persekiojąs.

„Dar vykstant atrankai į AB Klaipėdos vanduo nepriklausomus valdybos narius, buvau iškviestas Sauliaus Budino pasikalbėti. Man buvo pasiūlyta atsiimti savo kandidatūrą, nenurodant jokių teisinių argumentų. Paklausus, ar tam yra teisinis pagrindas, kad privalau atsiimti savo kandidatūrą, S.Budinas pasakė, kad nėra. Tuomet jam pasakiau, kad nebėra daugiau apie ką kalbėti ir kad savo kandidatūros neatsiimsiu.

S.Budinas bandė veikti per UAB „Fortum Klaipėda“ valdybos pirmininką, kad nušalintų mane iš valdybos nario pareigų. Valdybos pirmininkas pasakė S.Budinui, kad aš esu nepriklausomas valdybos narys ir tam nėra jokio teisinio pagrindo. S.Budino viešus pareiškimus vertinu kaip tikrovės neatitinkančius, faktais neparemtus ir teisiškai nepagrįstus. Esminis faktas, mano manymu, kodėl yra pradėta ši vieša puolimo akcija mano atžvilgiu yra tas, kad šiuo metu vyksta AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus atrankos procesas. Kaip žinia, generalinį direktorių renka valdyba, todėl S.Budinas nori kuo skubiau perimti valdybos valdymą (pakeičiant jos sudėtį sau lojaliais nariais), kad būtų išrinktas „tinkamas“ kandidatas. Todėl atsakingai pareiškiu, kad nepasiduosiu jokiam spaudimui iš S.Budino pusės ir neatsistatydinsiu iš valdybos nario pareigų, kol manęs neatšauks stebėtojų taryba, kuri ir skiria valdybos narius“, – aiškino T. Eikinas.

Jis pripažino, kad tarp įmonių dalykinių komercinių santykių esama, bet nurodė nedalyvaująs jų svarstymuose, o dumblo tvarkymo sutartis tarp įmonių esą buvo pasirašyta jau jam esant nepriklausomu valdybos nariu. Sutarties klausimas valdyboje, jam dalyvaujant, esą nėkart nesvarstytas. Iš pareigų trauktis T. Eikinas neketina, viešųjų ir privačių interesų deklaraciją yra pateikęs.

Eksperto komentaras

Kaip nurodo asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius, nepriklausomų valdybos narių valstybės ar savivaldybių kontroliuojamose įmonėse klausimas paskutiniu metu tampa aktualus. Pastebima, kad tokių atvejų, kai vieną ar kitą asmenį valdyboje norima įvardinti nepriklausomu, nors jis toks nėra, pasitaiko nemažai.

„Dėl to vyriausybės institucijose jau derinamas papildytas nepriklausomo valdybos (ar kito kolegialaus organo) nario apibrėžimas, kuriame bus griežčiau apibrėžiama nepriklausomo kolegialaus nario sąvoka. Nors jau ir dabartinėje vyriausybės nutarimo redakcijoje, apibrėžiant, kas gali būti vadinamas nepriklausomu nariu, kalbama ir apie verslo ryšius : „...negali turėti ir per praėjusius 3 metus neturi būti turėjęs verslo ryšių su ta valstybės ar savivaldybės valdoma įmone, į kurią pretenduoja...“. <...> Pasaulinius bendrovių valdysenos standartus nustatanti EBPO, kurios nare Lietuva tapo pernai, taip pat griežtai pasisako apie nepriklausomumą. Savo gairėse (OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises, 2015) VII skyriaus D dalyje EBPO apibrėžia: „...nepriklausomi valdybos nariai neturėtų turėti jokių materialinių interesų arba santykių su įmone, jos vadovybe, kitais daugumos akcininkais ir nuosavybės subjektu, dėl kurių galėtų iškilti pavojus jų objektyvių sprendimų priėmimui,“– aiškino ekspertas.

Pasak R. Ambrazevičiaus, jei įmonės „Fortum Klaipėda“ ir „Klaipėdos vanduo“ turi reikšmingų tarpusavio verslo santykių, tai vienos įmonės atstovas negali būti laikomas nepriklausomu kitos įmonės priežiūros organo nariu.

„Kai kuriais panašiais atvejais valdybos narys gali būti laikomas nepriklausomu, tačiau tik tada, kai abiem bendrovėms šie verslo ryšiai nėra reikšmingi. Pvz. viena įmonė iš kitos įmonės perka kokias nors prekes už sumą, kuri yra tik keli tūstančiai eurų per metus, nors kiekvienos šių įmonių metinės apyvartos yra keliolika ar keliasdešimt milijonų eurų. <...> Jei jau taip nutiko, kad žmogus paskirtas į kitos įmonės valdybą, tai, pirma – jis neturėtų būti laikomas nepriklausomu“, – aiškino R. Ambrazevičius.

Kartu ekspertas pabrėžė įstatymų painiavą. Esą Lietuvos teisės aktai numato net 11 bendrovės valdymo organų formavimo variantų, kai įprastai šalys jų pripažįsta 2 arba 3. Tai, anot jo, nėra gerai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika