Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Vynmedžių augintojai siekia tapti oficialiais vyndariais 

2018 rugpjūčio 16 d. 12:00
Šiemet vynuogės noksta mėnesiu anksčiau. / 
Šiemet vynuogės noksta mėnesiu anksčiau. / 
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Šiltėjant klimatui vis daugiau lietuvių imasi auginti vynuoges. Anksčiau pamėgusieji vynmedžius jau keleri metai bando pelnyti mūsų šaliai tikrojo vyno gamintojos vardą.

Lietuvos vynuogininkų asociacija (LVA) netrukus ketina patvirtinti sąrašą mūsų šalyje auginamų vynuogių veislių, iš kurių būtų gaminamas vynas. Tai vienas iš reikalavimų, norint patekti į Europos Sąjungos (ES) šalių, gaminančių vyną, sąrašą. Beje, vynui gaminti vynuogės turi būtų kilusios iš Europinio vynmedžio Vitis vinifera. Briuselyje suteikiamas statusas leidžia vynuogių vyno gamintojams oficialiai gaminti vynuogių vyną, nurodyti vynuogių veislę ant butelio.

Gaminti vyną nedideliais kiekiais Lietuvoje leidžiama gavus licenciją, ją turi 8 vyndariai.

Seka kaimynų pavyzdžiu

LVA vadovas Steponas Puipa sakė, kad tokia mintis šalies vynuogininkams kilo matant kaimynių Lenkijos, Švedijos, Danijos pavyzdį, kurios jau seniai patvirtino vynui gaminti tinkamas vynuogių veisles ir tapo oficialiomis vyndarėmis.

„Tačiau pietinės Europos šalys, didžiausios vyno gamintojos – Italija, Ispanija, Prancūzija – nenori, kad patektume į minėtą sąrašą. Mūsų vynuogynų nekamuoja tiek daug ligų, todėl mūsų vynas yra švarus, ekologiškas, ir tai pietiečiams vyndariams nepatinka. Todėl jie mums kaišioja pagalius į ratus. Tačiau statuso siekiantys latviai ir kiti kaimynai tikrai apsidžiaugtų, jei patektume į sąrašą. Gaila, kad palaikantieji Lietuvos siekį nėra tokie stiprūs“, – neslėpė S. Puipa.

Asociacijos vadovas teigė manąs, kad šįkart pavyks įtikinti ir besispyriojančias šalis. „Juk esame maži, netapsime konkurentais. O be to, jei jau esame ES nariai, tai visiems turėtų galioti vienodi teisės aktai“, – pabrėžė jis.

Dabar gaminti vyną nedideliais kiekiais Lietuvos įstatymai leidžia tik gavus licenciją. Ją, pasak S. Puipos, turi aštuoni mūsų šalies vyndariai.

LVA vienija per 50 narių, o Lietuvoje, S. Puipos teigimu, vynuoges augina per 140 žmonių. „Kol nėra perspektyvos, nedideli ir vynmedžių plotai. Lietuvoje dideliu laikomas 30–40 arų vynuogynas. LVA narių bendras auginamas vynmedžių plotas siekia 8 hektarus. „Yra vienas kitas pasisodinęs tūkstantį ir daugiau vynmedžių“, – skaičius vardijo asociacijos vadovas.

Daugiau kaip 20 arų užimančiame uogyne jis augina 54 veislių vynuoges. „Iš viso per savo vynuogyną esu perleidęs 210 veislių, tačiau ne visos buvo tinkamos auginti mūsų kraštuose“, – sakė pašnekovas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Paklaustas, kiek vynuogių vyno pasigamina savo reikmėms, S. Puipa šypsojosi: „Labai nedaug arba visai nieko. Esu domėjęsis, ir specialistai pripažino, kad didžiausią ekonominę naudą duoda ne vynuogių vynas, o sultys.“

Tęsia vyro darbus

Kristina Gaigalienė tikino, kad vynuogių vyno spausti ji neketina, su dukra Aida Valatkevičiene stengiasi tęsti vyro darbus. Bronius Gaigalas daug nuveikė populiarindamas vynuogininkystės kultūrą Lietuvoje. Jis įrodė, kad vynuogės mūsų šalyje gali puikiai augti ir derėti, jas populiarino išleisdamas knygą.

Šiemet vynuogės noksta mėnesiu anksčiau. / „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka
Šiemet vynuogės noksta mėnesiu anksčiau. / „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Moterys, be vynuogyno Vilniaus rajone, Rastinėnuose, puoselėja ir kitą, esantį Lentvaryje. Jos augina apie 300 veislių vynuogių. Dalis vynmedžių veši lauke, atvirame grunte, o ne tokie atsparūs šalčiams – šiltnamyje.

„Nors mums ir nėra aktualu, aš už tai, kad Lietuvoje būtų leista gaminti vyną. Pastebiu, kad susidomėjimas vynuogių auginimu mūsų šalyje didėja. Jau ne vienas žmogus įsirengia didesnį, apie vieno hektaro vynuogyną ir ketina spausti vynuogių sultis arba gaminti vyną. Dabar kone kiekvienas, turintis savo sodą, nori jame turėti bent vieną vynmedį. Jei klimatas ir toliau taip šils, žmonių, auginančių vynuoges, Lietuvoje sparčiai daugės“, – įsitikinusi K. Gaigalienė.

Tapsime patrauklesni

Vienas iš aštuonių licencijas vynui gaminti turinčių vyndarių yra Raimundas Nagelė. Miškininkas su žmona Jūrate ir sūnumis Simu bei Luku gyvena pačiame Šiaurės Lietuvos pakraštyje, Rokiškio rajono Taručių kaime, maždaug 800 m nuo Latvijos sienos. Kaimo turizmo sodybą turinti šeima priima svečius ir gamina 8 rūšių vyną. R. Nagelė taip pat augina ir 30 arų vynuogių, tačiau dėl anksčiau minėtų priežasčių vyno iš jų nespaudžia.

Vyndarys nėra tikras, ar Lietuvai pavyks patekti į ES šalių, gaminančių vyną, sąrašą. „Vis dėlto tikėtis verta. Lenkija, gavusi tokį statusą, tapo vyno šalimi. Ji gali pretenduoti į ES paramą, todėl kuriasi ūkiai, kurie turizmo sektoriuje tampa patrauklūs savo vietine produkcija. Pradėti nuo nulio šioje srityje labai nelengva. Kadangi klimatas Lietuvoje šiltėja, pradžioje gavus finansavimą būtų lengviau ir atsirastų daugiau augintojų. Mūsų šalis jau tampa įdomi užsienio turistams, o kai imsime kurti savo vietinį produktą, tapsime dar patrauklesni. Aš turiu galvoje ne tik vyną, bet ir sūrius, viską, ką gamina smulkieji ūkininkai ir namudininkai“, – sakė R. Nagelė.

Rokiškėnas tikino, kad prieš ketverius metus į vyndarystę sudėtos investicijos kol kas neatsipirko. „Manau, kad to dar reikės šiek tik palūkėti. Mums leidžiama pagaminti iki 10 tonų, arba 12–13 tūkst. butelių, vyno. Norint ekonomiškai išgyventi, tai yra pernelyg mažai. Esame palyginti jauni, nepagaminame ir šio kiekio, gal šiek tiek daugiau kaip pusę. Esu įsitikinęs, kad esmė – ne kiekis, o žaliava, kokybė. Plėstis neketinu, tačiau džiaugiuosi, kad mano pradėtus darbus tęsia sūnus Lukas, taigi perspektyva yra“, – teigė licencijuotas vyndarys.

Anot R. Nagelės, perspektyvą turi ir kiti šalies vyndariai. Jo nuomone, lietuviams gal ir nepavyks gaminti tokio vyno, koks yra ispaniškas, itališkas ar prancūziškas. „Tačiau kopijuoti nėra būtina, netgi nenaudinga, geriau ieškoti unikalių produktų, receptų, nes kitaip gali paskęsti didžiulėje vyno pasiūlos jūroje“, – tvirtino R. Nagelė.

Skeptiški ekspertai

Ekspertai dėl vynuogininkystės ateities nėra tokie tikri. „Vynuogininkystė Lietuvos žemės ūkyje nėra reikšminga augalininkystės šaka. Ja užsiima pavieniai entuziastai nedideliuose plotuose. Prekinė vyno gamyba iš vynuogių Lietuvoje šiuo metu nevyksta. Tiesa, pagal Lietuvos įstatymus vynuogių augintojai gali jo pasigaminti nedideliais kiekiais, bet tik savo reikmėms“, – teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) tyrėja Deiva Mikelionytė.

Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Lilija Tepelienė patikslino, kad vynas būtų gaminamas tik iš patvirtintų vyninių vynuogių veislių ir laikantis vyno gamybos reikalavimų pagal ES teisės aktus. „Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą mūsų šalyje vyną, kaip ir kitus alkoholinius gėrimus, gali gaminti tik juridiniai asmenys, turintys atitinkamą gamybos licenciją“, – komentare rašė L. Tepelienė.

Pasak D. Mikelionytės, dėl vyno gamybos iš vynuogių perspektyvos visų pirma klausimas turėtų būti pateiktas agronomams. „Lietuva tiek pagal klimatą, tiek pagal dirvožemio savybes nėra pati palankiausia vynuogėms auginti. Bet gal agronomai galėtų atsakyti išsamiau, nes vyksta klimato kaita, taip pat išvedamos vis naujos vynuogių veislės. Vertindama ekonominiu požiūriu galiu pasakyti, kad įeiti į vyno rinką Lietuvos vyno gamintojams būtų itin sudėtingas uždavinys“, – teigė LAEI tyrėja.

D. Mikelionytė prisipažino nežinanti, kokie reikalavimai keliami šalims, norinčioms patekti į vyną gaminančiųjų sąrašą, todėl negalinti atsakyti, ar vynuogių augintojų noras patekti į šį sąrašą yra realus. „Bet žmonių entuziazmas kartais daug gali“, – abejones sušvelnino tyrėja.

L. Tepelienė teigė, jog iki šiol klausimas dėl šalies vynuogių augintojų siekio patekti į šalių, gaminančių vyną, sąrašą nebuvo keliamas, ir Žemės ūkio ministerija oficialaus kreipimosi šiuo klausimu iš Lietuvos potencialių vyno gamintojų nėra gavusi.

Lietuvoje augintos nuo XVIII amžiaus

Kultūriniai vynmedžiai yra kilę iš tikrojo vynmedžio (Vitis vinifera), augusio Viduržemio jūros regione, amerikinio vynmedžio (Vitis labrusca) ir amūrinio vynmedžio (Vitis amurensis), augusio Tolimuosiuose Rytuose. Pagrindinė vynuogių rūšis, tinkama vynui gaminti ir vartoti, yra Vitis vinifera, iš jos išvesta daug hibridinių veislių, kurios gali augti ir atšiauresnio klimato zonoje.

Lietuvoje rašytiniuose šaltiniuose vynuoges pirmasis paminėjo tuometinis Vilniaus universiteto gamtos mokslų profesorius prancūzas Emanuelis Žiliberas penkių dalių veikale „Lietuvos flora“ (1781–1782 metai). XVIII-XIX a. vynuogės buvo auginamos dvaruose, o vienuolynuose puoselėtos vynuogės, iš kurių gamintas bažnytinis vynas. Profesorius Adomas Hrebnickis savo žmonos dvarininkaitės žemėje 1890–1891 metais įveisė sodą, kuris ir dabar žinomas kaip „Rojaus“ sodas.

Moksliniai tyrimai apie vynuogių auginimą buvo pradėti 1931 metais Kauno botanikos sode. Po Antrojo pasaulinio karo vynuogės buvo auginamos mokymo įstaigose, augalų bandymo stotyse, medelynuose, privačiose sodybose.

1937 metais agronomas Justas Strazdas išleido pirmą leidinuką lietuvių kalba apie vynuogių auginimą ir jų priežiūrą. Žemės ūkio akademijos docentas Vilhelmas Paukštė pradėjo vesti naujas vynuogių veisles, auginti vynuoges lauke ir stikliniame šiltnamyje.

Milžinišką darbą atliko liaudies selekcininkas Antanas Gailiūnas. Surinkęs pačių geriausių tuo metu vynmedžių veislių kolekciją ir jas kryžmindamas išvedė lietuviškų vynuogių, kurių didžioji dalis labai atsparios šalčiui, uogos gero skonio, anksti prinoksta. Jo darbus tęsė jau minėtas B. Gaigalas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"