Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Vištų laisvė per brangi vartotojams 

2018 spalio 24 d. 06:00
Kol kas ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai sudaro kelis procentus visų parduodamų kiaušinių, tačiau labai aiški augimo tendencija – kas pusmetį šios produkcijos parduodama maždaug 30 proc. daugiau. /
Kol kas ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai sudaro kelis procentus visų parduodamų kiaušinių, tačiau labai aiški augimo tendencija – kas pusmetį šios produkcijos parduodama maždaug 30 proc. daugiau. /
pixabay.com nuotraukos

Lietuvos paukštynai vos prieš šešerius metus senus dedeklių narvus pakeitė erdvesniais. Sutapimas ar atsitiktinumas, tačiau artėjant rinkimams į įvairias valdžios institucijas vis dažniau pasigirsta gyvūnų globėjų ar gyvūnų apsaugos organizacijų reikalavimų laikyti vištas ne narvuose. Žinoma, jų atsisakius, vištos taps laimingesnės, bet ar bus laimingi pirkėjai?

„Manau, kad šiandien, kai kas trečias lietuvis gyvena nepritekliuje, svarbesnė yra kiaušinių kaina, o ne juos dedančių paukščių gerovė. Dalis vartotojų patirtų skaudų smūgį, jei pigiausi kiaušiniai būtų išimti iš prekybos“, – sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Vytautas Tėvelis.

Pasak LPA vadovo, laisvėje auginamų dedeklių kiaušinių savikaina yra mažiausiai 1,5 karto didesnė nei laikomų narvuose, o savikaina, kaip žinoma, nulemia produkto kainą. „Vartotojai turėtų „priaugti“ prie padidėjusių kiaušinių kainų. Kol kas tyrimų duomenys liudija, kad prekybos centruose žmonės dažniau renkasi pigiausius kiaušinius“, – tvirtino V. Tėvelis.

Lietuvos, Latvijos ir kitų ES valstybių paukštininkai privalėjo investuoti į pagerintus narvus, o ukrainiečiams to daryti nereikėjo ir dabar jie siūlo pigesnę, bet ES reikalavimų neatitinkančią produkciją ES piliečiams.

„Šiandien nesulauktume jūsų klausimo apie gyvūnų gerovę, jeigu nebūtų problemų. Bet turime nepamiršti ne tik gyvūnų teisių, bet ir visos visuomenės, gamintojų ir vartotojų interesų. Gyvūnų augintojų veikla svarbi kaimo plėtrai, darbo vietų kūrimui, eksportui, produkcijos pasiūlai, galų gale – kokybiško maisto tiekimui. Taigi ieškome subalansuotų sprendimų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir toliau tobulins teisės aktų projektus, kad būtų kuo geriau užtikrintos gyvūnų teisės, o kartu atsižvelgta ir į vartotojų, ir į gamintojų interesus“, – rašoma ŽŪM atsiųstame komentare.

Trečio numerio neatsisakys

Viena didžiausių šalies kiaušinių gamintojų „Groward Group“ savo paukštynuose planuoja tik ant kraiko bei laisvai ar net ekologiškai auginamų paukščių verslo plėtrą. „Žinoma, trečio numerio kiaušinių gamybos visai nenutrauksime – užtruks, kol šie pokyčiai prigis tiek mūsų visuomenėje, tiek kitur. Be to, esame tarptautiniai kiaušinių bei jų produktų tiekėjai, tad visada liks valstybių, kuriose trečio numerio kiaušiniai bus paklausūs, pavyzdžiui, Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje ar įvairiose Azijos šalyse“, – pažymėjo „Groward Group“ vadovas Tomas Strumskas.

Tiek jam, tiek LPA direktoriui nerimą kelia tai, kad Lietuvos rinkoje pastaruoju metu platinami ukrainietiški kiaušiniai, kurie vištų sudėti narvuose, neatitinkančiuose Europos Komisijos (EK) reikalavimų. „Viena vertus, taip iškreipiama konkurencija – Lietuvos, Latvijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių paukštininkai privalėjo investuoti į pagerintus narvus, o štai ukrainiečiams to daryti nereikėjo ir dabar gali sau leisti siūlyti pigesnę, bet ES reikalavimų neatitinkančią produkciją ES piliečiams. Tik rugsėjo mėnesį tokie kiaušiniai pradėti žymėti kaip neatitinkantys ES standartų, tačiau tai daroma labai mažomis raidelėmis ant pakuotės, todėl vartotojai turėtų būti itin dėmesingi rinkdamiesi produkciją“, – aiškino T. Strumskas.

Tebemoka skolas

Pasak V. Tėvelio, nuo 2012 metų ES įsigaliojo EK draudimas paukščius auginti seno tipo narvuose. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuri į šį draudimą pažiūrėjo itin atsakingai ir pertvarkė paukštides. Naujuose pagerintuose aptvaruose kiekvienam paukščiui skiriamas trečdaliu didesnis plotas, įrengiama kartelė atsitūpti, smėlio dėžutė pasikapstyti, įrenginys nagams pasigaląsti, pagerintas pašaro ir girdyklos prieinamumas. „Kadangi keitėsi ne tik narvai, bet ir ventiliacija, apšvietimas, kita įranga, rekonstruoti vieną pastatą kainavo daugiau kaip 1 mln. litų ( 290 tūkst. eurų). Ne viena įmonė paėmė banko paskolas, kad galėtų įgyvendinti EK reikalavimus, kai kurios jas grąžina iki šiol“, – sakė V. Tėvelis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Rekonstruojamuose pastatuose nebuvo galima laikyti dedeklių, todėl kurį laiką Lietuvoje buvo sumažėjusi kiaušinių gamybos apimtis. Trečdaliu padidinus plotą kiekvienam paukščiui, atitinkamai sumažėjo pastato našumas, padaugėjo rankų darbo, dėl to kiaušinių savikaina išaugo 15 procentų. „Reikia pripažinti, kad turint omenyje plačias kiaušinių rinkos perspektyvas šios investicijos ilgainiui atsiperka“, – teigė „Groward Group“ vadovas.

Įmonė valdomuose paukštynuose šiuo metu iš viso augina apie pusantro milijono dedeklių. Kas mėnesį jos padeda daugiau nei 37 mln. kiaušinių. „Naujausios kiaušinių vartojimo tendencijos ES, taip pat ir Lietuvoje, skatina sveikos, didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą, jos taip pat neatsiejamos nuo didesnės gyvūnų gerovės klausimų. Būtent dėl šios priežasties maždaug prieš pusantrų metų „Groward Group“ pirmoji Lietuvoje pradėjo į rinką dideliais kiekiais tiekti ne narvuose, o ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Kartu vykdome ir gana aktyvią vartotojų edukaciją šiuo klausimu, informuojame, kuo skiriasi vištų laikymo sąlygos skirtingose sistemose, pristatėme RIDO Laimingų vištų prekės ženklą, kuris jau sulaukė didelio populiarumo“, – pasikeitimus vardijo T. Strumskas.

Jis patvirtino matąs su tuo susijusius vartotojų elgsenos pokyčius – didėja jų sąmoningumas tiek sveikos mitybos, tiek gyvūnų gerovės klausimais, žmonės vis dažniau analizuoja ant kiaušinių pakuotės pateikiamą informaciją, ieško kilmės šalies, jau žino, kuo skiriasi 0, 1, 2 ir 3 numerių paukščių laikymo sistemos. „Kol kas ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai sudaro kelis procentus visų parduodamų kiaušinių, tačiau labai aiški augimo tendencija – kas pusmetį šios produkcijos parduodama maždaug 30 proc. daugiau“, – tvirtino „Groward Group“ vadovas.

Narvų dedeklių ūkiuose mažėja

Pastebima, kad kiaušinių gamybos sektorius, atsižvelgdamas į rinkos tendencijas, atitinkamai atlieka pertvarkas paukštynuose. Taip pagerinamos ir dedeklių laikymo, ir darbuotojų darbo sąlygos. Neseniai naują pastatą eksploatuoti pradėjo Ginkūnų paukštynas, pirmosiomis lapkričio dienomis pirmąją komplekso dalį atidarys Mažeikių „Rugelis“, rekonstrukciją atlieka ir „Vievio paukščiai“. Per pastaruosius dvejus metus šalies paukštininkystės ūkiuose vyrauja tendencija – įrengti palaido laikymo sistemas dedeklėms vištoms laikyti.

LPA direktorius pabrėžė, kad investicijos į naujai statomus pastatus dedeklėms laikyti ir į pritaikomus senus labai skiriasi. „Jei staiga būtų sumanyta išmesti pagerintus narvus, kurie galėtų būti naudojami dar dešimtmetį ar net ilgiau, tai nebūtų racionalus sprendimas. Tie, kurie šiandien rekonstruoja paukštides, kad vištas būtų galima laikyti laisvas, investuoja 300–500 tūkst. eurų“, – sakė V. Tėvelis.

„Jei kalbėsime apie investicijas, vištų laikymas ant kraiko reikalauja maždaug 20 proc. didesnių sąnaudų nei laikymas narvuose. Tai visų pirma susiję su didesniu joms būtinu plotu, pašaro, priežiūros išlaidomis. Vis dėlto nėra abejonių, jog šioms tendencijoms vis labiau įsigalint ilguoju ar net vidutiniu laikotarpiu investicijos atsipirks“, – įsitikinęs „Groward Group“ vadovas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad ŽŪM neremia nė vieno investicinio projekto, kurį įgyvendinus nebūtų užtikrinama gyvūnų gerovė, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neišduoda leidimų vykdyti veiklą. Vištų laikymo būdus reguliuoja bendri ES reglamentai, kurių laikosi ir Lietuva. Nėra nė vienos šalies, kur visos vištos būtų auginamos laisvai, nes tam reikia ne tik didelių žemės plotų, bet ir atitikti daug specialiųjų teisės aktų reikalavimų. Be to, nereikėtų pamiršti ir pastaraisiais metais Europoje siaučiančių ligų, pavyzdžiui, paukščių gripo, pavojingo visiems lauke laikomiems paukščiams“, – rašoma ŽŪM atsiųstame komentare.

Dedeklių daugėja nežymiai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2017 metų pabaigoje Lietuvoje buvo auginama 10,4 mln. paukščių, iš kurių 98 proc. buvo vištos, trečdalis jų – dedeklės. Paukštynų yra beveik kiekviename šalies rajone, tačiau didžiausia jų koncentracija centrinėje Lietuvos dalyje: Ukmergės, Jonavos rajonuose, Elektrėnų savivaldybėje. Šiuo metu veterinarinis patvirtinimas yra suteiktas 35 vištų dedeklių laikymo vietoms, 9 ūkiai turi ekologinio ūkio statusą.

Dedeklių skaičius Lietuvoje didėja nedaug: per pastaruosius 5 metus išaugo 6,6 procento. Didžiausias šuolis buvo 2014–2016 metais, kai nuo 17 ūkių 2014 metais jų padaugėjo iki 26-ių 2016 metais. Pernai buvo įsteigti 2 nauji paukštininkystės ūkiai, kuriuose įdiegtos palaido dedeklių vištų laikymo sistemos.

„VMVT visus paukštininkystės ūkius tikrina mažiausiai po vieną kartą per metus. Kontroliuojama, kaip įgyvendinamos biologinio saugumo reikalavimų priemonės, laikomasi gyvūnų gerovės sąlygų, tvarkomi šalutiniai gamybos produktai, ženklinami kiaušiniai ir kt. Pažeidimų nustatoma nedaug, dedeklės vištos mūsų šalies ūkiuose laikomos Europos Sąjungoje aprobuotomis sąlygomis, pagal nustatytus standartų reikalavimus. Didelių pažeidimų nenustatoma, jie dažniausiai susiję su apskaitos dokumentų pildymu, patalpų apšvietimu, vištų skaičiumi narvuose“, – sakė VMVT vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"