Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Ventės rage – paukščių rekordas 

2018 spalio 19 d. 06:00
Išskirtinio grožio ilgauodegės zylės yra labai bendruomeniškos.
Išskirtinio grožio ilgauodegės zylės yra labai bendruomeniškos.
Simono Minkevičiaus nuotrauka

2018-ieji įeis į paukščių žiedavimo stoties Ventės rage istoriją – per šį migracijos sezoną jau sužieduotas rekordinis nuo pat 1929 metų, kai ši stotis buvo įkurta, sparnuočių skaičius.

„Tiek paukščių per vieną migracijos sezoną dar niekada nebuvome sugavę: jau turime 116 tūkst. sužieduotų sparnuočių. Ir šis skaičius tik didės, nes migracija dar nesibaigė, tinklus, gaudykles planuojame išmontuoti tik lapkritį. Labai įdomūs metai, nes vienų rūšių sumažėjo, o kitų – gerokai padaugėjo“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Šįmet viršytas ankstesnis 105 tūkst. sužieduotų paukščių rekordas, užfiksuotas 2003-iaisiais. 100 tūkst. sužieduota 2002 metais.

Mažiau varnėnų

Anot V. Jusio, itin aktyvią migraciją šiais metais lėmė labai gera, sausa vasara. „Paukščiai sėkmingiau vedė jauniklius, daugiau jų išliko. Pernai, pavyzdžiui, kai buvo itin lietinga, šalta, nemažai jauniklių žuvo. Jie per anksti iššokinėdavo iš lizdų, permirkdavo, sušaldavo. O šie metai – puikūs, todėl ir migrantų tiek daug“, – teigė ornitologas.

Kita priežastis – palankūs skrydžiui vėjai, mat į pietus traukiantiems sparnuočiams nepatinka, kai vėjas pučia į uodegą, jiems nepalankus yra šiaurys. „Pietvakarių, vakarų vėjai tinkamiausi. Įdomu, kad ir pati masinė paukščių migracija šiais metais prasidėjo visa dekada anksčiau nei įprastai – apie rugsėjo 5-ąją. Skrenda sparnuočiai ir toliau. Vien per dvi pirmąsias spalio savaites sužiedavome per 40,6 tūkst. sparnuočių. Spalio 4 dieną – per 7,2 tūkstančio. Keista, tačiau šiemet itin mažai pagavome varnėnų, kurių migracija vyksta birželio-liepos mėnesiais: tik apie 6 tūkstančius. Pernai šis skaičius siekė 28 tūkstančius. Užtat labai daug ilgauodegių, mėlynųjų, didžiųjų, šiaurinių pilkųjų zylių, nykštukų, liepsnelių“, – vardijo jis.

Beje, mažiausi Lietuvoje, vos 5–6 gramus sveriantys nykštukai yra gana ištvermingi skrajūnai: vienas Juodkrantėje sužieduotas nykštukas jau po paros, perskridęs Baltijos jūrą, buvo sugautas Švedijoje.

Mokslininkams Ventės rage šiemet jau pavyko sužieduoti ne tik apie 140 rūšių paukščių, bet ir apie 1 tūkst. šikšnosparnių, paženklinti per 11 tūkst. laumžirgių.

Žnaibosi ir gąsdina

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ornitologai pasakoja, kad paukščių žiedavimas yra ir labai atsakingas, neretai varginantis, ir smagių akimirkų teikiantis darbas. Pavyzdžiui, originaliai į tinklus, gaudykles viliojami naktiniai paukščiai mažieji apuokai, tam naudojami cypsintys guminiai žaisliukai. Pasirodo, jų garsas primena pelės cypsėjimą ir taip apgauna medžioklį.

Ventės rago ornitologinėje stotyje šiemet sužieduota per 13 tūkst. paukščių./Vytauto Jusio nuotrauka
Ventės rago ornitologinėje stotyje šiemet sužieduota per 13 tūkst. paukščių./Vytauto Jusio nuotrauka

Įkliuvę į tinklus sparnuočiai demonstruoja keisčiausias savo elgesio išraiškas. Lietuvoje per migraciją matomos išskirtinio grožio ilgauodegės zylės yra tokios bendruomeniškos, kad vienai jų įkliuvus į tinklą kitos būrio „kolegės“ ne tik neaplenkia spąstų, bet ir supuola „gelbėti“ sugautosios.

Storus ir didelius snapus turinčios juodagalvės sniegenos labai plačiai išsižioja ir taip gąsdina žmones. O daugiausia fizinio skausmo sukelia ne aštrianagiai plėšrieji paukščiai, bet smulkutės mėlynosios zylės. „Jos labai savitai ginasi: aštriu snapu kerta į pirštą ir įkirtusios tą snapą dar pasuka. Kai taip apžnaibo šimtai zylių per dieną, būna nesaldu“, – juokėsi ornitologas.

Grąžina vasarą

Iki šiol paslaptingu reiškiniu laikoma paukščių migracija yra ne tik mokslininkus dominanti jų darbo sritis, bet ir puiki atrakcija gamtos mylėtojams. „Kone kasdien į Ventės ragą atvyksta moksleivių, užsienio kolegų grupės. Sulaukiame ir pagalbos, ir smalsuolių“, – teigė V. Jusys.

Vytautas Jusys: “Tiek paukščių per vieną migracijos sezoną dar niekada nebuvome sugavę: jau turime 116 tūkst. sužieduotų sparnuočių. Ir šis skaičius tik didės, nes migracija dar nesibaigė."/Eugenijaus Kavaliausko nuotrauka
Vytautas Jusys: “Tiek paukščių per vieną migracijos sezoną dar niekada nebuvome sugavę: jau turime 116 tūkst. sužieduotų sparnuočių. Ir šis skaičius tik didės, nes migracija dar nesibaigė."/Eugenijaus Kavaliausko nuotrauka

Įdomu tai, kad dabar Kuršių nerijoje ar pamaryje galima tarsi persikelti laiko tiltu ir bent akimirkai sugrįžti į vasarą. Mat žemyne miškai, pievos, miestai jau ištuštėję, nebegirdėti sparnuočių čirškėjimo. Tuo metu pusiasalyje – tikras paukščių turgus: migrantai nutupia medžių šakas, keliauja pajūriu, ilsisi, maitinasi, ir šie garsai bei vaizdai tampa ryškiu kontrastu rudens tylai.

Migruojantiems paukščiams Lietuvos pajūris yra tarsi dangaus greitkelis. Patraukę iš šiaurės pietų link, prie Klaipėdos jie pasiskirsto: trečdalis skrenda per Ventės ragą, o net du trečdaliai – per Kuršių neriją. Šie srautai dažniausiai susijungia Kaliningrado srityje, prie pirmosios pasaulyje paukščių žiedavimo stoties Rybačio (Rasytės) kaimelyje. Tad nuo rutinos, triukšmo ir darbų pavargę didmiesčių gyventojai turi progą ne tik išgirsti vasaros giesmių, bet ir pamatyti žadą atimančių vaizdų. Danguje virš jūros, kopų nenutrūkstamai teka tiršta paukščių upė: apskaičiuota, kad per dieną virš Kuršių nerijos praskrenda net apie 3 mln. sparnuočių. Norint išvysti šį vaizdą būtina žinoti ir tai, kad paukščiai aktyviausiai skrenda nuo 8 iki 13 valandos, beje, turi būti giedra ir pūsti pietų, pietvakarių krypčių vėjai.

Vos 5-6 gramus sveriantys nykštukai yra ištvermingi skrajūnai./Deniso Nikitenkos nuotrauka
Vos 5-6 gramus sveriantys nykštukai yra ištvermingi skrajūnai./Deniso Nikitenkos nuotrauka
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"