Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Rūkantys ešeriai 

2018 rugsėjo 24 d. 17:30
Tulžio Ašakos nuotraukos

Rūkas jau kas rytą gaubia žemę ir ne vienam daržininkui sugadino paskutinį pomidorų derlių. Juk visi žinome, kai baigiasi pomidorai daržuose, baigiasi ir šiltos naktys. Bet prieš savaitgalio atšalimą mes dar suspėjome į žūklę.

Viskas vyko pagal planą, kurio esmė buvo pagauti dar nesulindusius giliau ešerius ir palydėti vasarėlę. Sakot, ruduo už lango? Kai šiluma per dvidešimt laipsnių – man vasara.

Plentu dardėjom neskubėdami. Nepalėksi – tas rūkas iš visų pusių. Vietomis tekdavo dar labiau pristabdyti ratus, nes kelią vos matėm. Buvo šiek tiek panašu į orkaitę ar pirtį – vien dūmai ar garai aplinkui. Kuo arčiau ežero, tuo labiau tie „dūmai“ tirštėjo, o pačioje pakrantėje neryškiai buvo matyti tik arti mūsų sustingę karklai. Visas ežeras ir tolimesni lapuočiai skendėjo rūke, tarsi gamta slėptų juos nuo mūsų. Rasota žolė buvo jau ne tokia žalia kaip vidurvasary, o kiek parudavusi ir apraizgyta voratinkliais styrojo nebyli, apmirusi, nesvetingai šalta. Nors imk ir išsigąsk ar filmą baisia pabaiga filmuok.

Plaukėm aklai, apčiuopom, juk nieko nematėm, kol priplaukėm nendrių salos siluetą ir netoli jo tyliai paguldėm inkarą. Aukšlės iš karto išsidavė jaukdamos vandens paviršių, taip netyčia išduodamos ir kur tikėtis ešerių. Švyst švyst nuskriejo masalai ir prasidėjo žūklė.

Ešeriai rūke. Tulžio Ašakos nuotraukos

Iš pradžių niekas kibti nesiruošė ir tik mikrobinius vobleriukus sugriebė keli mažučiai ešeriai. Gal dar ne laikas? Gal padoraus dydžio ešeriai rūke taip pat prasčiau mato? O gal jie čia šitaip prirūkė ir apsirūkė?

Žodžiu, įvairios mintys aplanko žvejo galvą nekimbant žuvims. Svaidėm masalus į šalis, žvejojom, kad nebūtų liūdna, bet iš tikrųjų laukėm, kol išsisklaidys rūkas. Galų gale vėjelis jį išsklaidė. Gaila, kad ne visus debesis. Saulutė išlindo ir ėmė šildyti. Bet dryžuotieji rupūžgalviai kibti vis dar nenorėjo.

Perplaukėm prie kito sėkliaus, paskui – dar prie kito, ir visur ta pati velniava – aukšlių tiršta, kaip konservų dėžutėje, o ešerių nematyti. Galų gale suradome vos per šimtgramį sveriančių ešerių pulkelį – tie vangiai, bet kartais užkibdavo, be to, atlydėdavo labiau patikusius masalus ir labai mus gelbėjo nuo nuobodulio. Veiksmas vyko gan lėtai, bet dėsningai. Pagavus vieną ar du mažius, likusiems kaskart reikdavo pasiūlyti jau kitokį voblerį ar sukrę.

Prisižaidę į valias išplaukėme ieškoti didesnių, nes likti toje vietoje jau nebuvo prasmės. Paplaukėme netoli, stabtelėjome prie nendrių iškyšulio. Čia taip pat kibo mažieji, bet keli stipresni gribštelėjimai suteikė vilčių. Ne be reikalo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Nusviestą voblerį toliau nuo nendrių žaibiškai griebė jau padoresnis pustrečio šimto gramų ešerys. Po jo užkibo dar didesnis, o tą atlydėjo tokie pat riebuiliai. Vos ne iki pat valties.

Radom! Štai, kur jie šiandien tupi, apsidžiaugėm. Dar pagavom po kelis, ir jau buvau bepriprantantis prie užtikrintai kimbančių smagaus dydžio ešerių, kai spiningą kažkas truktelėjo rimčiau. Liaunas meškerykotis sulinko, o įsitempęs valas, lėtai artėdamas valties link, pjovė vandenį, nes žuvis visiškai nekilo.

Lydeka, matyt, lydeka, galvojau ir ėmiau krimstis, kad ji nenuraškytų mano voblerio su visu pavadėliu. O kai žuvis pakilo aukščiau, aš jau galėjau ją įžiūrėti.

Kad tave kipšas! Ešerys! Ir kaip dabar jau seniai įprasta sakyti – tai didumo, tai didumo! Nors dičkis kiek papešė valo iš ritės, bet buvo gan greitai iškrapštytas iš vandens ir pasvertas. 980 gramų. Jei būčiau pagavęs jį papietavusį, tai tikrai būtų svėręs kilogramą. Taip ir užrašysim. K-i-l-o-g-r-a-m-i-n-i-s.

Nors aš jau seniai esu prisiekęs crackjackų gerbėjas, ir ypač 58 ir 48 dydžio, bet septynių centimetrų rigge yra rigge. Štai jo galia: kilograminis ešerys. Žinoma, kai žuvys kimba, tai ir su dvylikos centimetrų vobleriu galima sėkmingai ešeriauti, bet kai dryžuotieji ima ožius rodyti, tai be septynių centimetrų rigge neapsieinu. Šiemet kažkaip pamėgau ir orbit 65 slider. Jis kažkokiu kitu būdu randa raktą į ešerių širdis. Kai septyniasdešimtas laksto plačiai nukrypdamas į šalis, MR-S orbitas labiau vietoje sukiojasi, energingai vartosi užversdamas pilvą į viršų, bet tai jau kita tema.

Kaip visada foto sesija suvalgė brangias sekundes, o akimirkai pakilęs didelių ešerių būrys dingo. Lyg ir pagavom dar vieną iš tų didesnių, gerai neatsimenu, bet šventė baigėsi per greitai.

Mielai būčiau kilograminių ar po puskilį dar papešęs. Ir kas nenorėtų? Bet, deja. Abu su kolega išaudėm mintį, kad ešeriai kimba, tik reikia rasti, kur jie plėšikauja.

Puolėm tikrinti visas pakampes, bet ilgai vienoje vietoje neužsibūdami. Tokia taktika davė šiek tiek vaisių, nors ešeriai visur elgėsi panašiai. Leisdavosi suviliojami du, trys, o tada visi dingdavo kaip vandenį. Šiuo atveju iš tikrųjų – į vandenį.

Apsukom visą ežerą ir grįžom į „kilograminę“ vietą, bet ten stebuklų nebuvo – pagavom vos kelis, ir vėl tyla.

Taip visą dieną ir pralakstėm: tai užtikdavom ešerius, tai nerasdavome. Matyt, prasilenkdavome. Pastebėjome, kad ešeriai tą dieną buvo kažkokie nesukalbami ir išsiblaškę, susirūpinę. Visi aktyvūs, bet jų mintys buvo kažkur toli. Kas žino, gal visi ruošėsi į susitikimą su Popiežiumi?

Taip ir baigėsi, įtariu, paskutinės šiemet paviršiuje besimaitinančių ešerių gaudynės. Kilogramų pagavome nedaug, bet užtat kilometrų „prisigaudėm“ su kaupu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"