Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Pražūtingi atšilimo padariniai 

2018 rugpjūčio 3 d. 06:00
Klimato šiltėjimas lemia ekstremalius gamtos reiškinius: audras, liūtis, sausras, karščių bangas.
Klimato šiltėjimas lemia ekstremalius gamtos reiškinius: audras, liūtis, sausras, karščių bangas.
Sipa/AFP/Scanpix nuotraukos

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skatinančių pasaulio klimato šiltėjimą, koncentracija pernai pasiekė naujas aukštumas, planetą alino neįprastų karščių bangos, o Arkties ledynų tirpsmas buvo rekordinio masto.

Kasmetinėje „Klimato padėties ataskaitoje“ („State of the Climate Report“), parengtoje daugiau kaip 450 mokslininkų iš daugiau nei 60 šalių, konstatuojamos 2017 metais pablogėjusios klimato sąlygos visame pasaulyje.

Pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį JAV nusileidžia tik Kinijai, bet atėjus į valdžią Donaldui Trumpui, vadinančiam klimato pokyčius „kiniška apgaule“, šalis atsisakė anksčiau įvestų aplinkosaugos priemonių ir pasitraukė iš Paryžiaus sutarties, kurią pasirašė virš 190 valstybių.

300 puslapių ataskaitoje aprašant audras, sausras, karščių bangas ir rekordiškai sumažėjusį Arkties ledo kiekį keliolika kartų pavartotas žodis „nenormalus“. Pagrindinės mokslininkų išvados yra šios:

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagausėjimas

Pernai į atmosferą išmetamų trejų pavojingiausių šilumą sulaikančių dujų – anglies dvideginio, metano ir azoto oksidų – kiekis pasiekė naujų rekordų. Anglies dvideginio vidutinė metinė koncentracija ties žemės paviršiumi padidėjo iki 405 milijoninių dalių (ppm). Tai „didžiausias atmosferos matavimų rodmuo per šiuolaikinį laikotarpį, taip pat įvertinus ledo kerno duomenis, apimančius iki 800 tūkst. metų laikotarpį“. CO2 pasaulinė gausėjimo sparta nuo septintojo dešimtmečio pradžios padidėjo beveik keturgubai.

Kaitros rekordai

Šiuolaikinio laikotarpio karščiausių metų rekordas pasiektas 2016 metais, bet 2017-ieji buvo nedaug vėsesni, o didelėje pasaulio dalyje fiksuotos daug šiltesnės nei vidutiniškai sąlygos. Metų aukščiausios temperatūros rekordai užfiksuoti Argentinoje, Bulgarijoje, Ispanijoje ir Urugvajuje, Meksikoje – ketvirtus metus iš eilės. Sausio 27 dieną Argentinos mieste Puerto Madrine termometrai rodė 43,4 laipsnio Celsijaus. Tai aukščiausia temperatūra, kada nors užfiksuota pasaulyje taip toli į pietus. Visų laikų aukščiausia pasaulyje gegužės mėnesio temperatūra užfiksuota Pakistano vakaruose, Turbato mieste – gegužės 28-ąją oras ten įkaito iki 53,5 laipsnio Celsijaus. Nuo 1998-ųjų užfiksuota dešimt visų laikų karščiausių metų, o ketveri šilčiausi metai buvo nuo 2014-ųjų.

Nenormali padėtis Arktyje

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Precedento neturintis atšilimas paveikė Arkties regioną, kur paviršiaus temperatūra sausumoje buvo 1,6 laipsnio Celsijaus didesnė negu 1981–2010 metų vidurkis. Tokia aukšta Arkties oro ir jūros paviršiaus temperatūra nebuvo užfiksuota mažiausiai 2 tūkst. metų. Ledynų plotai visame pasaulyje mažėja 38-us metus iš eilės. Ši netektis nuo 1980 metų prilygsta nuo vidutinio ledyno viršaus nurėžtam 22 metrų sluoksniui. Antarkties regione jūrinio ledo plotai visus metus išliko mažesni nei vidurkis.

Rekordinis jūros lygis

2017-aisiais, šeštus metus iš eilės, fiksuotas rekordiškai aukštas pasaulio vandenynų lygis. Nuo 1993 metų vidutinis pasaulio jūros lygis dabar yra 7,7 cm didesnis.

Ekstremalūs lietūs

Kritulių kiekis 2017 metais buvo aiškiai didesnis negu ilgametis vidurkis. Aukštesnė vandenynų temperatūra lėmė didesnį drėgmės kiekį ore, ypač pastaruosius trejus metus, todėl iškrisdavo daugiau lietaus. Dėl klimato pokyčių dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Kai kurios pasaulio dalys kentėjo nuo užsitęsusių sausrų.

Koralų blukimas

Vandenynų šiltėjimas kaltas dėl masiškai išplitusio koralų blukimo. Dėl šio reiškinio koralinių polipų organizmuose nebelieka dumblių ląstelių, teikiančių šiems gyviams didelę dalį maistingųjų medžiagų, todėl koralai netenka natūralių spalvų ir galiausiai žūsta. Koralų blukimas kelia pavojų daugelio žuvų ir kitų jūrinių organizmų buveinėms. Naujausias koralų blukimas tęsėsi nuo 2014 metų birželio iki 2017-ųjų gegužės. Tai visų laikų ilgiausias ir pragaištingiausias tokio pobūdžio reiškinys.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"