Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Nejaugi stručiai iš tikro slepia galvas smėlyje? 

2019 vasario 12 d. 15:17
pixabay.com nuotrauka

Tikrai esate girdėję apie stručių reakciją į pavojus. Išsigandę šie didžiuliai Afrikos paukščiai pašoka ir sukiša galvas į smėlį. Juk jų smegenys yra nepaprastai mažos ir jie tikrai nėra žinomi kaip labai protingi gyvūnai, todėl jei nemato plėšrūno, plėšrūnas nemato jų. Bet ar jie tikrai taip pasitinka grėsmes?

Stručiai yra labai dideli paukščiai – jų ūgis siekia daugiau nei 2 metrus, o kartais ir iki 2,8 metrų. Tačiau jie vis tiek yra priversti nuolat išlaikyti budrumą – juos medžioja liūtai, leopardai, gepardai ir, žinoma, žmonės. Iš aukštai grupėmis gyvenantys stručiai gali matyti pakankamai toli, tačiau kartais pavojai vis tiek užklumpa netikėtai. Tai ką gi jie daro?

Ogi pašoka ir pabėga. Stručiai lengvai gali įsibėgėti iki 55–70 km/h greičio ir jį išlaiko pakankamai ilgai, kad pabėgtų nuo daugelio plėšrūnų. Jie taip pat gali pašokti, greitai keičia kryptį. Tai ir yra pagrindinis jų ginklas, kai jie bando apsiginti. Kitas, žinoma, yra jų raumeningos kojos – stručių karatė yra sužalojęs ne vieną žmogų. Yra žinoma atvejų, kuomet stipriu kirčiu aštriais nagais strutis užmušė žmogų tiesiog perrėždamas pilvą.

Trečioji, kiek rečiau sutinkama gynybos strategija – apsimetimas negyvu. Strutis apsiverčia ant nugaros, ištempia kaklą ir nejudėdamas laukia, kol plėšrūnai pasišalins. Deja, bet jie įprastai yra protingesni ir apgaulei nepasiduoda.

Tai iš kur kilo tas mitas apie smėlyje slepiamas galvas? Plinijus Vyresnysis dar 1-ame amžiuje po Kristaus rašė, kad kai strutis įkiša galvą į krūmus, jis įsivaizduoja, kad ir visas jo kūnas yra paslėptas. Šį mitą pakurstė ir patys stručiai, kurie dažnai valgo smėlį ir smulkius akmenukus, kad palengvintų kieto maisto virškinimą. Jie taip pat deda kiaušinius smėlyje, o vėliau juos varto snapais.

Galvos smėlyje mitas itin paplito 20 amžiaus pradžioje. Taip apibūdinti žmonės, kurie bijojo naujovių ar ėmėsi kvailų pavojų išvengimo strategijų. Stručiai visais laikais buvo matomi kaip labai kvaili paukščiai, todėl toks motyvas ir įsigalėjo, dažnai pakurstomas animacinių filmų ir komiksų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika