Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Mirusioms kopoms įpūtė gyvybės 

2019 kovo 7 d. 08:00
Naglių gamtiniame rezervate įrengtas daug patogesnis naujas pažintinis takas.
Naglių gamtiniame rezervate įrengtas daug patogesnis naujas pažintinis takas.
Deniso Nikitenkos nuotrauka

Neringos lankytojų šiais metais laukia staigmena: iškirtus nemenkus plotus miškų atverti vaizdai į Mirusias kopas, po jas galima pasivaikščioti nauju pažintiniu taku.

Įgyvendinant miškotvarkos projektą Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) smėliakalnių masyvuose iškirsta beveik 150 hektarų miško, išvalytas 531 hektaro pilkųjų kopų masyvas, pašalinta sumedėjusi augmenija. Didžiausi pokyčiai – Naglių gamtiniame rezervate. Ten pažintinis takas jau vilioja lankytojus nauju maršrutu, todėl žmonės gali pasimėgauti dar nematytais vaizdais.

„Kuršių nerijoje savaime plintantys miškai daro žalą ne tik biologinės įvairovei, bet ir kraštovaizdžiui. Jis – didžiausia UNESCO pasaulio paveldo statusą turinčios teritorijos vertybė. Todėl kirtimai buvo numatyti kopomis garsėjančiuose Naglių ir Grobšto rezervatuose. Atkūrus natūralias, tačiau ilgainiui mišku užžėlusias smiltpieves atsivėrė dar neregėti vaizdai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser.

Istorinis paradoksas

Dar 1923-iaisiais išleistoje knygoje „Lietuvos Sahara. Kuršių Užmaris“ jos autorius Juozas Pronckus rašė, kad 1869 metais pusiasalyje buvo 79 kilometrai „nuogų“ keliaujančių kalnų, o tarpukariu beliko tik 37,5 kilometro. „Gamtos mylėtojo ir turisto atžvilgiu apsodinimo kultūra naikina taip retą prigimties padarą, gavusį jau pavadinimą Šiaurės Sahara“, – dėstė jis.

Važiuojant plentu tarp Juodkrantės ir Pervalkos netikėtai atsiveria anksčiau miško slėpti Didžiojo kopagūbrio vaizdai. / Deniso Nikitenkos nuotrauka
Važiuojant plentu tarp Juodkrantės ir Pervalkos netikėtai atsiveria anksčiau miško slėpti Didžiojo kopagūbrio vaizdai. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Anot KNNP darbuotojų, susiduriama su savitu paradoksu: senovėje keliaujančios baltosios kopos pasiglemždavo kaimus, tad stabdant smėliakalnius teko sodinti miškus, o dabar reikia gelbėti pačias kopas, kad šios visiškai neapželtų ir nevirstų mišku.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su KNNP direkcija šiuo metu vykdo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas „Natura 2000“ teritorijose“. Naglių gamtiniame rezervate kertant mišką ir atveriant erdves darbai atlikti 146,5 hektaro plote. Sumedėjusios augalijos šalinimas Naglių, Grobšto rezervatų ir Parnidžio kraštovaizdžio draustinio kopose buvo atliekamas 531 hektaro plote.

Aušra Feser: "Atkūrus natūralias, tačiau ilgainiui mišku užžėlusias smiltpieves atsivėrė dar neregėti vaizdai.“ / Deniso Nikitenkos nuotrauka
Aušra Feser: "Atkūrus natūralias, tačiau ilgainiui mišku užžėlusias smiltpieves atsivėrė dar neregėti vaizdai.“ / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Kuršių nerijos lankytojai jau gali išvysti pokyčius: bene didžiausią įspūdį daro vadinamieji langai į kopas. Riedant plentu Smiltynė-Nida, apie 10 kilometrų nuo Juodkrantės, marių pusėje netikėtai išnyra didžiuliai smėlynų kalnai, puikiai matomi pro automobilio ar autobuso langus.

„Kai važiuodavau iš Juodkrantės į Pervalką, abipus kelio visada matydavau tik akliną pušų sieną. Net nebuvo galima įtarti, kad už to miško plyti didžiulės kopos. Dabar atsiveriantis vaizdas – lyg Mažuosiuose Karpatuose. Labai gražu. Specialiai stabtelėjome pasižiūrėti didingų kopų, kurių anksčiau nuo kelio nebuvo matyti“, – savo įspūdžiais su „Lietuvos žiniomis“ dalijosi klaipėdietė Asta.

KNNP direktorė A. Feser pridūrė, kad apie 14 kilometrų besidriekiančiame Naglių rezervato ruože iš viso jau atverti trys tokie langai. „Natūralus kraštovaizdis Kuršių nerijai itin svarbus. Smiltpievės, kopos nyksta, nes agresyviai plinta miškas. Taip netenkame labai vertingų kraštovaizdžio elementų, gamtinių buveinių, kuriose glaudžiasi retų rūšių gyvūnai ir augalai. Todėl siekiant išsaugoti vertingas pajūrio smėlynų buveines, jų išskirtinę biologinę įvairovę ir reguliuoti sumedėjusios augalijos plitimą į esamas kopas, smiltpieves bei miško laukymes, būtina imtis gamtotvarkos priemonių. Viena jų – šalinti čia plintančius medžių ir krūmų savaiminukus“, – aiškino KNNP vadovė.

Esą žinodami šiuos tikslus žmonės neturėtų stebėtis prie plento sukrautomis nupjautų medžių rietuvėmis ir piktintis, kad kertami nerijos miškai. Kompleksiniai darbai bus baigti iki kitų metų.

Daugiau komforto

Gerokai nustebs ir keliautojai, kurie šį turistinį sezoną atvyks į Naglių rezervato pažintinį taką. Jame kasmet apsilanko beveik 40 tūkst. žmonių. Dabar čia į akis pirmiausia kris praretintas miškas, iškirstos erdvės, pro kurias net nuo plento matyti didingasis Mirusių kopų masyvas. Jau nutiestas ir naujas pažintinis takas. Jis driekiasi į pietus nuo buvusiojo, daro platų lankstą ir susijungia su senuoju maršrutu ties kopagūbrio aukštuma, baltųjų kopų raguva.

„Senasis takas buvo fiziškai susidėvėjęs, nuo lankytojų gausos kopos ėmusios eroduoti. Toje vietoje susiformavo gilūs išpustymai, tad nutarėme leisti atsigauti šiai teritorijai. Naujasis takas – daug patogesnis, įrengtos dvi juostos, kad žmonės galėtų patogiau vaikščioti, nebereikėtų stumdytis prasilenkiant, kaip buvo senajame take. Dar vienas dalykas: dabar lankytojai išvys kopas kitu rakursu. Tik labai prašome nenužengti nuo medinio paviršiaus ir nemindyti pilkųjų kopų, nes jos vėl pradės eroduoti, susiformuos vėjo išpustytos lomos“, – kalbėjo A. Feser.

Dar prieš metus senyvo amžiaus ar sunkiau vaikštantys, į kopų viršūnę nepajėgiantys keliauti turistai buvo priversti grožėtis smėliakalniais stovėdami, o dabar pažintinio tako pradžioje įrengti suoliukai. „Galima sėdėti, medituoti ir žiūrėti į kopų masyvą. Naglių pažintinis takas iki gegužės vidurio – nemokamas, bet prasidėjus turistiniam sezonui vėl bus imamas 2 eurų mokestis. Vaikams iki 18 metų bilieto pirkti nereikia. Už surinktas lėšas gerinama turistinė infrastruktūra, tad žmonių išleisti pinigai jiems grįžta gaunant kokybiškesnes paslaugas“, – dėstė A. Feser.

KNNP direkcijos duomenimis, pernai Naglių pažintinio tako lankytojams parduota apie 37 tūkst. bilietų, užpernai – 3 tūkst. mažiau.

Turizmo arkliukas

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro direktorės Editos Lubickaitės teigimu, pirmą kartą į Kuršių neriją atvykę keliautojai teiraujasi dviejų dalykų. „Tai – mūsų nuostabieji paplūdimiai ir kopos. Būtent jų pažiūrėti važiuojama į pusiasalį. Esame įdomūs, nes kopas saugome, turistams jos yra viena geidžiamiausių lankytinų vietų. Ne veltui ir Naglių pažintiniame take fiksuojami įspūdingi bilietų pardavimo skaičiai. Smėlio kalnų masyvai tikrai padeda vietos turizmui ir garsina mūsų kraštą pasaulyje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Centro vadovė jau įsitikino, kiek daug dėmesio sulaukė atverti „langai“ į kopas. „Anksčiau važiuodami plentu žmonės matė vien mišką, o dabar pro tas proskynas atsiveria fantastiški vaizdai. Tarsi Lietuvoje būtų kalnai. Tos proskynos yra ir kaip pažintinio tako reklama – kviečia jį aplankyti. Mūsų nuostabus kraštovaizdis ateityje sulauks vis daugiau dėmesio, nes miestai plečiasi, civilizacijos daugėja, o žmonės ieško natūralios gamtos prieglobsčio. Nerijoje tie peizažai – unikalūs, ir tai traukia lankytojus“, – pabrėžė turizmo specialistė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika