Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kurs salas mažosioms žuvėdroms 

2019 sausio 23 d. 08:00
.
.
Mapio.lt nuotrauka

Nemune ir Kalvių karjere, Klaipėdos rajone, per artimiausius trejus metus atsiras 13 dirbtinių salų. Tai vienas žingsnių, kuriais bus siekiama išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1976 metų įrašytas mažąsias žuvėdras.

Šie paukščiai saugomi ir pagal Berno, Bonos konvencijų bei Paukščių direktyvos nuostatas. Mat šiuo metu mažosios žuvėdros dėl žmonių veiklos ir abejingumo sparčiai nyksta. Lietuvoje gali būti nelikę nė 200 šių paukščių porų.

Tačiau pastaruoju metu, gavus 2,4 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) fondų ir valstybės, taip pat prisidedant partneriams, tam tikrose teritorijose numatyta atkurti mažosioms žuvėdroms tinkamas sąlygas.

Mažosios žuvėdros - ne tik Lietuvos, bet ir daugelio Europos šalių saugomi paukščiai. / Mapio.lt nuotrauka
Mažosios žuvėdros - ne tik Lietuvos, bet ir daugelio Europos šalių saugomi paukščiai. / Mapio.lt nuotrauka

Kenčia nuo žmonių

Didžiausia Lietuvoje mažųjų žuvėdrų kolonija yra Nemuno pakrantėse, tačiau šių paukščių galima pastebėti ir prie kitų vandens telkinių – žvyro, molio karjerų. Deja, jau ne vienus metus ornitologai teigia pastebintys, kaip į panemunę, prie kitų vandens telkinių plūstantys žvejai ir poilsiautojai ištrypia smėlį – sunaikina smėlyje esančius lizdus, išbaido perinčius paukščius. Prieš ketvertą metų šiuos paukščius stebėję Lietuvos ir Japonijos mokslininkai buvo šokiruoti, kai po poilsiautojų ir žvejų apsilankymo vienoje Nemuno salų, kur perėti mažylius ruošėsi daugiau kaip 50 mažųjų žuvėdrų porų, nesutrypti liko vos keturi lizdai, dar vieną dviejų trijų dienų jauniklį ornitologai aptiko leisgyvį.

Kaip „Lietuvos žinioms“ yra teigęs ornitologas prof. Petras Kurlavičius, būtent žmogaus veikla šiai paukščių rūšiai gali padaryti daugiausia žalos, todėl žmogaus pareiga būtų ir pasirūpinti, kad taip nenutiktų. Prieš trejetą metų mažųjų žuvėdrų perėjimo laikotarpiu – nuo gegužės 20 iki rugpjūčio 1 dienos – buvo uždrausta žmonėms lankytis keturiose teritorijose, priskiriamose saugomoms „Natura 200“ teritorijoms. Tai Nemuno pakrantės ir salos, esančios tarp Kulautuvos (Kauno r.) ir Smalininkų (Jurbarko r.): ruožuose ties Kidulių ir Rotulių kaimais, ties Greičiais ir Sudargu bei žemiau Mituvos žiočių. Bendras draudžiamų lankytis teritorijų ilgis sudaro apie 8 kilometrus.

Nemuno pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Kalvių karjere bei Nemuno deltoje bus pilamos stacionarios salos. Iš viso numatyta supilti 13 salų.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis, praėjusią vasarą jau priskaičiuota apie keturis kartus daugiau gyvų likusių žuvėdrų jauniklių nei 2017 metais. „Praėjusi vasara buvo ypač karšta ir sausa. Nusekus vandens lygiui Nemune net atsivėrė naujos salos, jose šie paukščiai taip pat perėjo. Todėl galima teigti, kad prie šių paukščių išsaugojimo prisidėjo ir pati gamta“, – tvirtino M. Janušonis.

Tiesa, anot jo, būta ir priešingų atvejų, kai ne visi asmenys laikėsi draudimo lankytis vietovėse, kuriose peri mažosios žuvėdros. Praėjusią vasarą saugomos jų perėjimo vietos buvo aptiktos tiesiog išmaltos keturračių.

ES lėšomis

P. Kurlavičiaus teigimu, saugant šių paukščių populiaciją daug gero galėtų padaryti upeiviai, formuojantys Nemuno vagą laivybai. „Jie galėtų tam tikrose vietose supilti iškastas žemes ir taip formuoti dirbtines salas“, – pažymėjo jis. Anot ornitologo, užsienyje – Japonijoje, kur šie paukščiai taip pat saugomi, mažųjų žuvėdrų buveinės kuriamos labai netikėtose vietose – pripilant smėlio net ant plokščių namų stogų.

Kaip pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Liutauras Raudonikis, mūsų šalyje ketinama eiti kiek kitu keliu – atkurti natūralias mažųjų žuvėdrų buveines, kad šių paukščių vėl pagausėtų iki 300 porų ar dar daugiau – iki 400 porų. Gavus 2,4 mln. eurų finansinę paramą iš ES fondų bei valstybės, prisidedant partneriams (VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, UAB „Ekostoma“, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai) aštuoniose teritorijose numatyta atkurti minėtiems paukščiams tinkamas sąlygas. Nemuno pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Kalvių karjere ir Nemuno deltoje bus pilamos stacionarios salos. Iš viso numatyta supilti 13 salų. Be to, šiose teritorijose bus išdėliota 600 slėptuvių žuvėdrų jaunikliams. Sumanymas jau pradėtas įgyvendinti, baigtas jis turi būti iki 2022 metų.

Ne vieniems metams

Naujos salos bus pilamos iš smėlio bei žvyro, iškasto iš Nemuno gilinant jo vagą. Iki šiol tai, kas iškasama, būdavo supilama pakrantėje arba į bunas, tačiau Nemuno vanduo per potvynius tą smėlį ir žvyrą išplaudavo. „Formuojant salas, tokių procesų bus bandoma išvengti, norime, kad supilta sala nebūtų vieniems metams, o egzistuotų ilgiau. Todėl hidrologams teks nemenkas uždavinys parinkti tokią vietą salai, kuri tiek daug nenukentėtų per potvynius bei ledonešius“, – aiškino L. Raudonikis.

Anot Lietuvos ornitologų draugijos pirmininko, ties Druskininkais numatoma steigti draustinį ir jame apriboti žvejų lankymąsi. Tokiu būdu, pritaikius apsaugos režimą, bus sukurtos palankesnės sąlygos ten perėti mažosioms žuvėdroms. Dar bus bandoma atkurti salą Nemuno deltoje, kuri šiuo metu yra užžėlusi.

Panemunių regioninio parko direktorius M. Janušonis „Lietuvos žinioms“ teigė tikintis, kad bandymai išsaugoti mažąsias žuvėdras pasitvirtins ir jiems įgyvendinti skirti pinigai „nenuplauks Nemunu pasroviui“. „Jau ir dabar supiltose dirbtinėse arba natūraliai susiformavusiose nedidelėse salose apsigyvendavo mažosios žuvėdros. Nerimą kelia tik tai, kokia technologija bus pasirinkta, kad tos dirbtinės salos išsilaikytų ilgėliau“, – teigė M. Janušonis.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika