Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kodėl viduramžiais žmonės taip nekentė kačių? 

2019 sausio 24 d. 12:38
Katės viduramžiais sietos su velniu ir raganomis 
Katės viduramžiais sietos su velniu ir raganomis 
commons.wikimedia.org nuotr.

Viduramžių Europoje kačių reputacija buvo išties prasta. Jos buvo siejamos su raganomis ir eretikais, o į juodų kačių pusę net žiūrėti nebuvo norima. Tačiau kodėl susidarė toks keistas šių mielų gyvūnų įvaizdis?

Tai, kad katės buvo nekenčiamos, yra išties keista. Juk jos gaudė graužikus, kurie buvo didelė grėsmė žmonių maistui ir gyvulių pašarams. Tačiau net žiūrėdami į medžiojančias kates žmonės jų nekentė, teigdami, kad jos peles gaudo tarsi velnias sielas. Katės su velniu buvo siejamos dar 11 amžiuje, tačiau šis ryšys buvo tarsi atrastas iš naujo 12 amžiaus viduryje.

Buvo manoma, kad katės yra naudojamos įvairiuose raganystės ir, aišku, velnio iškvietimo ritualuose. Buvo manoma, kad velnias pats savo sekėjams pasirodo kaip katė, o šie parklupę bučiuoja jam po uodega. Kai 14 amžiaus pradžioje Prancūzijoje imta persekioti Tamplierius, jie buvo kaltinami ir kačių garbinimu. Intrigos dėl Tamplierių pinigų tuomet ordino riteriams baigėsi mirtimi, nors jų prisipažinimai buvo išgauti kankinimais.

Kačių darbas visada buvo graužikų kontrolė./commons.wikimedia.org nuotr.
Kačių darbas visada buvo graužikų kontrolė./commons.wikimedia.org nuotr.

1484 metais popiežius Inocentas VIII paskelbė, kad katė yra velnio mėgstamiausias gyvūnas ir jas garbina visos raganos. To pakako, kad neapykanta katėms paplistų kaip maras. Iš tiesų, neapykanta katėms kartais galėjo prisidėti prie graužikų, o kartu ir įvairių ligų plitimo.

Tačiau kodėl viduramžių žmonės nemėgo kačių? Mokslininkai dabar mano, kad taip buvo dėl įsitikinimo, jog Dievas visus gyvūnus sukūrė tarnauti žmogui. Kuomet šuo visada saugo šeimininką ir mėgsta būti drauge, katė išeina savais keliais ir namo pareina tik išalkusi. Kačių savarankiškumas ir nepaklusimas žmonių komandoms nurodė, kad jas valdo kažkokia kitokia tamsos jėga. Juodos katės buvo itin nekenčiamos dėl to, kad jų spalva apskritai buvo velnio simbolis. Naktį jos buvo sunkiai pastebimos, todėl pradėjusios bėgioti nejuokais išgąsdindavo žmones.

Gali būti, kad prie europietiško požiūrio į kates prisidėjo ir tai, kad tų laikų arabai kates labai mėgo. Kitatikiai myli kates? Reiškia, kažkas su jomis negerai. Tačiau nereikėtų manyti, kad absoliučiai visi europiečiai viduramžiais nekentė kačių. Jas mielai augino vienuolės, jaunos šeimos ir kaimo gyventojai. Nepaisant to, kad jos vadintos velnio įsikūnijimu, katės peles gaudė ir šventose vietose. Su laiku požiūris į kates visiškai apsivertė, suvokus, kad jos tik padeda žmonėms, nes jei yra labai išdidžios ir savarankiškos.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika