Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Klimatologas: šylantis klimatas grasina juodai duonai 

pixabay.com nuotrauka

Karščio bangos nėra kažin koks unikalus reiškinys. Apie anomalius karščius įvairiose pasaulio vietose kalbėjome kone kasmet – 2010, 2011, 2013, 2015, 2017 m. Sinoptikai juos fiksuoja reguliariai, tačiau pasikartojimo intervalai, ilgėjantys laikotarpiai, kiek jie trunka, rodo, kad jie ištinka pasaulį vis dažniau. 

Karščiai kelia grėsmę gamtai, kyla sausros, žūsta gyvūnai, žuvys, daug problemų kyla žemdirbiams, pagaliau – žmonių sveikatai. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ apie tai kalbėjo Hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas.

– Britų ir Amerikos mokslininkai tikina, kad karštis sukelia diskomfortą žmonėms, jie tampa gerokai agresyvesni, ir todėl padaugėja nusikaltimų prieš asmenį, net vagysčių. Ar jūs esate pajutęs, kad karštis jus dirgina ir jūs tampate agresyvesnis, piktesnis, norisi ką nors bloga iškrėsti ar pasakyti?

Iš tikrųjų grėsmė pirmiausia yra žiemkenčiams – rugiams ir lietuviškai juodai duonai, nes žiemos jau dabar nelabai palankios.

– Aš asmeniškai, ne, bet žiūrint iš žmogiškosios pozicijos, kiekviena neįprasta situacija, kiekvienas dirgiklis, kuris yra neįprastas, išvedimas iš įprastų sąlygų, kelia kažkokį vidinį nepasitenkinimą, kuris, kaip ir sakėte, pasireiškia agresija prieš kitą asmenį.

– Ir dar vieną dalyką atradau, kad Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkai ilgą laiką tyrė karščio poveikį žmonėms, tyrė teritorijas JAV ir Meksikoje, ir padarė išvadą, kad savižudybių skaičius didėja, kai yra karščiai. Jeigu, tarkime, karštis per mėnesį pakyla vidutiniškai vienu laipsniu, tai analogiškai pakyla ir savižudybių skaičius – JAV teritorijoje apie 1 proc., o Meksikoje net ir 2 proc. padidėdavo.

– Tai čia tas pats dirgiklis, tas pats išvedimas iš pusiausvyros, kuris gali privesti žmogų net prie savižudybės. Dalis žmonių tampa tokie apatiški, nejudrūs. O kiti kažkokį vidinį diskomfortą išreiškia per agresiją. Problemos yra, kurias jau minėjote, ir karščio bangų problema yra žmonių mirtingumas, kuris pasaulyje iš tikrųjų nusineša daugybę žmonių gyvybių.

– Ir čia mes jau kalbame apie širdies ligas turinčius žmones?

– Taip, nukenčia tie, kurie turi širdies, kraujagyslių ligų problemų, jautriausi karščio bangoms yra senyvi žmonės, vaikai, todėl visą laiką reikėtų atsižvelgti, koks yra oras lauke. Mes dažnai nepratę to daryti. Karščio metu visą veiklą reiktų labai riboti.

– Tai, ką mums signalizuoja 2018 m. karščiai? Ar jūs galite paaiškinti jų priežastis? Ar jums čia viskas paprasta ir aišku?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Pas mus, visoje Skandinavijoje susiformavo anticiklonas, kuris blokuoja šaltesnio oro prietaką, ir iš pietų, pietryčių pas mus keliauja karšto oro masės. Daugybė faktorių to formavimosi, pradedant Arkties ledo tirpimu, kažkokių globalių procesų persiformavimu. Taip nutinka kartas nuo karto, ta bendra cirkuliacija yra gana įvairi ir tikrai nuo daugybės faktorių priklausanti, vieno kažko išskirti nereiktų. Iš tikrųjų tie visi reiškiniai ekstremalėja, kontrastai ekstremalėja, ir netgi, jeigu pas mus Lietuvoje, tarkime, prieš kelis dešimtmečius, kai temperatūra viršija 25 laipsnius, nebūdavo taip dažnai, o kai dienos temperatūra viršija 30 laipsnių, būdavo pakankamai retas reiškinys, tai dabar tokių dienų, kai virš 25, turime tikrai daug. Kiekvienais metais turime, kai temperatūra viršija 30 laipsnių. Na, ir tai, kas anksčiau nebūdavo būdinga, dabar jau būdinga ir įprasta tampa.

– Ar už viso šito, t. y. už klimato kaitos ir šiltėjimo, stovi vienintelė priežastis – žmogus? Ar yra ir kitų priežasčių?

– Taip, apie tas priežastis, kurios yra natūralios, mums nereiktų šnekėti, nes jos trunka ne vieną tūkstantį metų ir net ne 10 tūkst. metų. Tai – dešimtis, šimtus tūkstančių metų trunkančios priežastys, o dabartinė – tokia staigi tokia tikrai nulemta žmogaus. Daugiau nei 95 proc. mokslininkų sutinka, kad tai yra žmogaus nulemta. Tikrinta, pertikrinta, ir nebereiktų abejoti, kas jau šimtus kartų tikrinta ir pasakyta, kad kaltas žmogus, ir mes turime imtis priemonių dabar.

– Nes vieną gražią dieną sudegsime?

– Ir dabar jau degame, pasižiūrėjus, kas vyksta aplinkui – Graikijoje, ar kažkur kitur, Šiaurinėje Europoje, ar visai netoli mūsų, tai degame jau ir dabar. Kuo toliau, tuo tie ekstremalūs reiškiniai atneš daugiau nuostolių.

– Kaip tik noriu klausti, kokios tendencijos, ką jos rodo artimiausiems metams?

– Skaičiuojama tendencija į priekį šimtmečiui, iki šimtmečio pabaigos, kaip būtų, jeigu žmonija nieko nedarytų, ir kaip būtų, jeigu mes imtumėmės priemonių tučtuojau ir tą taršą kiek įmanoma sumažintumėme.

– Ir kaip būtų?

– Bet kokiu atveju, iš inercijos globali temperatūra kils, kad ir dabar nustotume visiškai teršti. Nulinė emisija, keliasdešimt metų temperatūra kiltų keletu laipsnių – 1,5–2 – paskui stabilizuotųsi. Jeigu nieko nedarytume, ta temperatūra gali kilti iki 6 ar netgi daugiau laipsnių. Tai iš tikrųjų yra didžiulis kiekis, tie 6 laipsniai. 4 laipsniai jau yra milžiniškas kiekis. Manoma, kad 2 laipsniai yra ta riba, kurios peržengti negalima, nes iki 2 laipsnių dar galima kažkaip adaptuotis, prisitaikyti tiek mums, tiek gamtai, o peržengus 2 laipsnius padėtis labai pasunkėja. O peržengus 4 laipsnius jau ta padėtis gali tapti kritinė ir neprognozuojama. Paryžiaus susitarimas, kur visos šalys savanoriškai deklaravo, kiek jos gali padaryti, kiek jos prisiima savanoriškai tos atsakomybės ir ką padarys, tai pagal tuos skaičiavimus temperatūra jau pakiltų 3 laipsniais. Tai reiškia, kad mes turime padaryti daugiau, nei esame prisiėmę.

– Koks šių metų kaitros Lietuvoje poveikis mūsų ūkiui, žemdirbiams?

– Buvo paskelbta šalies mąsto ekstremali situacija, tai automatiškai rodo, kad situacija tikrai bloga. Sausra buvo apėmusi pakankamai didelę Lietuvos teritorijos dalį.

– Ar gali taip atsitikti, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje teks atsisakyti auginti kai kurias kultūras – daržoves ar kai kuriuos vaisius – ir pereiti prie tų, kurie mums nebūdingi iki šiol buvo?

Pagal dabartines tendencijas prognozuojama, kad rugpjūtis turėtų būti apie 1–1,5 laipsnio šiltesnis ir sausesnis.

– Iš tikrųjų grėsmė pirmiausia yra žiemkenčiams – rugiams ir lietuviškai juodai duonai, nes žiemos jau dabar nelabai palankios. Jeigu žvelgtume keliasdešimt metų į priekį, pagal prognozes, jos taps dar nepalankesnės tokioms žieminėms kultūroms, kaip rugiai, iš kurių kepama ta tradicinė lietuviška juoda duona. Tai gali būti problema. Ir automatiškai, kai šyla klimatas, auga temperatūra, galima auginti daugiau tokių kultūrų kaip kukurūzai. Net Suomijoje yra paskaičiuota, kad iki šimtmečio pabaigos kukurūzams bus visai palanku, tai pas mus kažkas panašaus, žiūrint į keliasdešimt metų perspektyvą. Toms kultūroms, kurios žiemoja pas mus, gali būti nepalanku dėl nepastovios sniego dangos, dėl pliusinių temperatūrų svyravimų, ir labiau šilumą mėgstančioms – palankiau. Bet išvedamos naujos rūšys, kurios labiau pritaikytos prie esamo klimato sąlygų, todėl visą laiką reikia žiūrėti inovatyviai, prisitaikyti auginant ne tik kažkokias kitas kultūras, bet ir tas pagerintas rūšis, selektyviai atrinktas, kad juodos duonos užtektų.

– Ar yra kažkokios prognozės, kažkokios tendencijos, kaip baigsis mūsų metai, ir kaip gali būti kitąmet?

– Pagal dabartines tendencijas prognozuojama, kad rugpjūtis turėtų būti apie 1–1,5 laipsnio šiltesnis ir sausesnis. Kartais tas 1,5 laipsnio atrodo nedaug, bet, prisiminus praeitą vasarą, kuri buvo, dauguma sako, labai šalta, ji, lyginant su daugiametėmis normomis, buvo tik puse laipsnio šaltesnė. Praeitą vasarą, beje, kas dar vėsumą sudarė – labai trūko saulės. Nes vasarą, esant tai pačiai temperatūrai, ar yra saulė, ar apsiniaukę – labai skirtingai jaučiamės.

– Ačiū jums už šitą pokalbį.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"