Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kaip vėžliams išsivystė kiautas? 

2018 rugpjūčio 24 d. 06:00
Egipto privačiame zoologijos sode laikomas vėžlys šlamščia salotas. 
Egipto privačiame zoologijos sode laikomas vėžlys šlamščia salotas. 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šis klausimas galėtų būti pasakos pradžia, bet iš tiesų jis daug metų neduoda ramybės mokslininkams, o nauji fosilijų tyrimai pateikė kai kurių užuominų.

Mechanizmas, dėl kurio išsivystė dabartinio pavidalo vėžliai, kurių kiautas susijungė su griaučiais, o dantis pakeitė į snapą panašus darinys, daugelio apibūdinamas kaip „viena sunkiausiai įmenamų evoliucijos mįslių“.

Iki šiol buvo rasta gana mažai ankstyvųjų vėžlių fosilijų, todėl vis nepavykdavo atsakyti į klausimus, kaip išsivystė unikalios šių gyvūnų ypatybės ir net kas jų protėviai? Tačiau žurnale „Nature“ paskelbta nauja studija padeda užpildyti kai kurias spragas. Ji pagrįsta Kinijoje aptiktos prieš 228 mln. metų gyvenusio vėžlio fosilijos tyrimais. Gyvūno kaukolė su snapu, bet esama ir dantų, tad tikėtina, jog ši rūšis gali būti evoliucijos „trūkstama grandis“, vedanti nuo ankstyvųjų vėžlių, turėjusių dantis, prie jų dabartinio pavidalo.

„Įdomu, kad išliko ir dantų, nors snapas išsivystęs, todėl tai pusiau snapas, pusiau dantytas žandikaulis – puikūs pereinamieji bruožai“, – sakė Pekine veikiančios Kinijos mokslų akademijos tyrėjas Chunas Li, straipsnio apie iškastinį vėžlį Eorhynchochelys bendraautoris.

Iškastinis gyvūnas buvo stambus – 2,5 metro ilgio, turėjo ilgą uodegą, o jo šonkaulių nugarinės dalys buvo suplokštėjusios ir, atrodo, sudarė disko pavidalo darinį, kiauto pirmtaką. Kadangi įrodymų išlikę labai mažai, vėžlių evoliucijos ekspertai tebesiginčija, kas jų protėviai.

Vieni mano, kad šių gyvūnų protėviai yra bendri su dauguma roplių, bet kai kurie ekspertai nepritaria tokiai nuomonei, nes šiuolaikinių vėžlių kaukolė pasižymi itin savitais bruožais. Chuno Li teigimu, rastos fosilijos kaulų ypatybės suteikia daugiau svarumo prielaidai, kad vėžlių ir daugumos kitų roplių protėviai buvo tie patys. Pasak jo, šis individas yra „vėžlių ankstyvosios evoliucijos svarbi trūkstama grandis“.

Pastaraisiais metais rasta keletas kitų šios grupės gyvūnų liekanų. Tarp jų buvo 220 mln. metų senumo fosilija su visiškai susiformavusiu apatiniu šarvu, bet kaulinių darinių nedengiama nugara. Kita 240 mln. metų fosilija priklauso jokio šarvo neturėjusiam gyvūnui.

Pastaruosius 20 metų Chunas Li tyrinėjo roplių fosilijas Kinijos pietinėje Guidžou provincijoje. Eorhynchochelys liekanas mokslininkas aptiko atsitiktinai, vienam vietos muziejui 2015 metais paprašius apžiūrėti kolekcijoje turimas jūrinių vėžlių fosilijas. Tuomet nuo jų dar nebuvo nuvalyti uolienų likučiai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"