Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Ispanijoje verda politinė kova dėl bulių kautynių 

2019 sausio 21 d. 10:00
Prancūzų matadoras Sebastienas Castella Kalio arenoje Kolumbijoje.
Prancūzų matadoras Sebastienas Castella Kalio arenoje Kolumbijoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Sena Ispanijos koridų ir bulių kovų tradicija persikėlė į politinius debatus. Dalis kairiųjų eina išvien su gyvūnų teisių gynėjais, kraštutiniai dešinieji gina nacionalinį simbolį.

Tradicijos šalininkams korida yra neatskiriama Ispanijos kultūros dalis, ritualas, įeinantis į tautos kultūrinį palikimą, įamžintas daugybėje meno kūrinių. Koridos, kuriose dalyvauja profesionalai, ir bulių bėgimai iki šiol populiarūs Ispanijoje, ypač vasarą. Tačiau pastaraisiais metais šios pramogos tapo vis labiau politizuotos. Andalūzijoje, pietiniame Ispanijos regione, bulių kovos įgijo naują politinio simbolio reikšmę.

Gruodį kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“, griežtai pasisakanti prieš nelegalią imigraciją, per regioninius rinkimus pirmą kartą nuo diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais laimėjo 12 vietų. Šią savaitę „Vox“ pasinaudojo savo lemiama pozicija sudarant centro dešiniųjų koaliciją ir pasiūlė jai savo paramą. Liaudies partijos ir „Ciudadanos“ („Piliečiai“) koalicija padarė galą 36 metur trukusiam socialistų valdymui Andalūzijoje, gausiausiai gyvenamame Ispanijos regione. Mainais už savo paramą „Vox“ išsiderėjo daugybę sąlygų, įskaitant įsipareigojimą mažinti mokesčius, padaryti galą nelegaliai imigracijai ir stabdyti islamo funtamentalizmą. Dar vienas intriguojantis punktas reikalavimų sąraše – „parama mūsų tradicijoms, medžioklei ir bulių kovoms“.

Tuo metu dalis kitame Ispanijos politinio spektro kampe esančių kairiųjų bendradarbiauja su gyvūnų teisių aktyvistais, kurie siekia uždrausti tradiciją. Ši kova „už“ ir „prieš“ koridą niekada neturėjo politinio atspalvio, todėl jos politizavimas – naujas reiškinys. „Istoriškai tai buvo visų socialinių sluoksnių gyvenimo dalis“, – aiškina koridos šalininkė Beatriz Badorrey Martín, parašiusi knygą „Kita koridos istorija: buliai, įstatymas ir visuomenė (1235–1854)“.

Protestas prieš gyvūnų išnaudojimą Meksikoje, kuri yra viena iš 8 pasaulio šalių, rengiančių koridas. Kitos septynios - Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Ekvadoras, Kolumbija, Peru ir Venesuela. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Protestas prieš gyvūnų išnaudojimą Meksikoje, kuri yra viena iš 8 pasaulio šalių, rengiančių koridas. Kitos septynios - Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Ekvadoras, Kolumbija, Peru ir Venesuela. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Skaudina gyvūnų kankinimas

Per 1936–1939 metų Ispanijos pilietinį karą tiek kairieji, tiek dešinieji organizuodavo koridas lėšoms rinkti. Praėjus keliems dešimtmečiams diskursas pasikeitė. Aiški pozicija „už“ arba „prieš“ bulių kovas yra ir sustiprėjusių kraštutinių kairiųjų, ir jų oponentų politinės strategijos dalis. Klausimas dėl bulių kautynių leidžia atsidurti debatų centre, o ginant tokį simbolį kaip korida – pasirodyti ispanų vienybės garantu.

Klausimas dėl bulių kautynių leidžia atsidurti debatų centre, o ginant tokį simbolį kaip korida – pasirodyti ispanų vienybės garantu.

Nors politiniuose debatuose labiau išryškėjo bulių kovų „gynėjai“, anksčiau svarbių pergalių sugebėjo laimėti koridos priešininkai. 2013 metais Katalonija tapo antruoju autonominiu Ispanijos regionu, uždraudusiu šią pramogą. Prieš du dešimtmečius tai padarė Kanarų salos. Kampanija tęsiama kitose Ispanijos vietovėse, jos sėkmę lemia kelios priežastys. Pasak B. Badorrey Martín, pirmiausia, miestų gyventojai šiandien nebesusiję su kaimo gyvenimu, kuris ir yra bulių kovų kultūros stuburas. Be to, žmonių požiūrį smarkiai paveikė tarptautinis gyvūnų teisių judėjimas. Dėl jo mes kitaip vertiname savo santykį su gyvūnais. Vis daugiau žmonių, kurie anksčiau buvo abejingi koridos menui, pastaruoju metu nuogąstauja.

Pikadoras pasirengęs. / AFP/Scanpix nuotrauka
Pikadoras pasirengęs. / AFP/Scanpix nuotrauka

Korida kaip nacionalinės kultūros dalis

Tiesa, Ispanijos Konstitucinis Teismas anuliavo Balearų gyvūnų gerovės įstatymą, paprastai vadinamą „bulių įstatymu“. Balearams nutarus, jog korida yra nederama pramoga ir uždraudus žudyti bulius, vyriausybė Madride, tuomet priklausiusi Liaudies partijai, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, o šis nusprendė, kad „bulių įstatymas“ įsikiša į valstybės kompetencijos sferą. Nors regioninės vyriausybės turi galią reguliuoti žemės ūkio ir gyvulininkystės politiką, nacionalinė kultūra ir korida kaip jos institucija yra Madrido reikalas.

Masinė demonstracija prieš bulių kankinimą Puerta del Sol aikštėje Madride 2018 metų rugsėjo 15 dieną. / AFP/Scanpix nuotrauka
Masinė demonstracija prieš bulių kankinimą Puerta del Sol aikštėje Madride 2018 metų rugsėjo 15 dieną. / AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjusią savaitę aktyvistai sunerimo ir Marbeloje, kurios valdžia skyrė 1 mln. eurų bulių arenai renovuoti. Ten planuojama organizuoti koncertus ir kitus renginius, įskaitant koridą. Ankstesnė administracija buvo uždraudusi kruviną pramogą, o naujoji miesto taryba ėmėsi atnaujinimo projekto sakydama, kad nori paversti bulių areną „saugia, tinkama naudoti ir pagal paskirtį veikiančia vieta“. Koridos Marbeloje buvo sustabdytos nuo 2015 metų. Internete peticiją prieš „kruviną pramogą ir kankinimą“ Marbeloje pasirašė 80 tūkst. žmonių. „Nenorime grįžti prie viešo gyvūnų kankinimo ir žudymo dėl pasilinksminimo“, – sakė aktyvistai, surengę protestą prieš šiuos miesto tarybos planus.

Per San Fermino bulių bėgimą Pamplonoje, Šiaurės Ispanijoje. / AFP/Scanpix nuotrauka
Per San Fermino bulių bėgimą Pamplonoje, Šiaurės Ispanijoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kad ir kokius jausmus kelia korida, kitoms Ispanijos politinėms partijoms labiau rūpi pasiūlymas deportuoti 52 tūkst. nelegalių migrantų ir kitos dešiniųjų priemonės, figūruojančios „Vox“ bei Liaudies partijos susitarime. Visuotiniai rinkimai Ispanijoje turėtų vykti ne anksčiau kaip 2020 metais, bet šiemet bus daug regioninių ir vietos rinkimų. Apklausos rodo, kad kraštutiniai dešinieji gali pakartoti sėkmę Andalūzijoje ir laimėti mandatų kituose šalies rajonuose.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika