Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Gry­bų ska­na­vi­mo me­tas 

2018 rugpjūčio 11 d. 15:03
pixabay.com nuotrauka

Kai so­cia­li­niai tin­klai mir­gė­te mir­ga nuo­trau­ko­mis su lai­mi­kiais iš miš­kų, pa­miš­kių ir miš­ke­lių, kai ba­ra­vy­kų, vo­ve­rai­čių ir ki­tų gry­bų pil­nos pin­ti­nė­s ir net ba­ga­ži­nės, na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas – ką su vi­su tuo gė­riu da­ry­ti? Siū­lo­me pluoš­tą idė­jų.

Ba­ra­vy­kai, vo­ve­rai­tės, pie­va­grybiai

Ro­kas Gal­vo­nas, jau­nas, ta­čiau nuo vai­kys­tės aist­rą ga­min­ti jau­čian­tis Tau­jė­nų dva­ro res­to­ra­no „Ro­ko vir­tu­vė“ še­fas sa­ko, kad kiek yra gry­bų, tiek ir skir­tin­gų jų ruo­ši­mo bū­dų. „Lie­tu­vių taip iš­liaup­sin­tus ba­ra­vy­kus 30–40 mi­nu­čių rei­kia vir­ti ge­rai pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je. Ir ne­pa­mirš­ki­te nuo gry­bų nuim­ti su­si­da­riu­sios pu­tos! Iš­vir­ti ba­ra­vy­kai tin­ka­mi ir kon­ser­vuo­ti, ir ma­ri­nuo­ti“, – teigia R.Gal­vo­nas.

Pa­šne­ko­vas sa­ko, kad pats pa­pras­čiau­sias ir grei­čiau­sias vo­ve­rai­čių pa­ruo­ši­mo bū­das – trum­pai jas ap­vir­ti (apie 10–15 min.) ir ke­pin­ti svies­te kar­tu su su­pjaus­ty­tais svo­gū­nais. „Pa­gal sko­nį pa­sū­dy­ki­te, įber­ki­te su­smul­kin­tų kra­pų, o baig­da­mi kep­ti įdė­ki­te grie­ti­nės. Dar 3–4 mi­nu­tes pa­kai­tin­ki­te. Ska­niau­sia pa­tiek­ti su vir­to­mis, dar ge­riau – švie­žio­mis, bul­vė­mis“, – pa­ta­ria jis.

Vir­tu­vės še­fas sa­ko, kad daž­nai res­to­ra­ne ga­mi­na ir iš prie­vag­ry­bių. „Švie­žius pie­va­grybius vir­ti rei­kia apie 5 mi­nu­tes, o šal­dy­tus – at­šil­dy­ti ir leis­ti pa­kun­ku­liuo­ti van­de­ny­je bent 10 mi­nu­čių. Dė­me­sio, la­bai svar­bu pie­va­grybius dė­ti į ver­dan­tį van­de­nį, – pa­žy­mi R.Gal­vo­nas.

Džio­vin­ti gry­bai

Pa­sak vir­tu­vės še­fo, džio­vin­tus gry­bus vir­ti rei­kė­tų apie pus­va­lan­dį. „Prieš tai pa­mir­ky­ki­te juos šal­ta­me van­de­ny­je apie 1–2 va­lan­das. Van­dens, ku­ria­me bu­vo mir­ko­mi gry­bai, ne­iš­pil­ki­te, o tik nu­pil­ki­te nuo­sė­das ir vir­ki­te ja­me gry­bus. Ši­taip iš­vir­tas gry­bų sul­ti­nys bus aro­ma­tin­ges­nis. Bal­tus gry­bus mir­ky­ki­te 1 va­lan­dą ir vir­ki­te 20 mi­nu­čių. Džio­vin­tos vo­ve­rai­tės ge­riau su­virs, jei ver­dant įdė­si­te tru­pu­tį val­go­mo­sios so­dos. Kad džio­vin­ti gry­bai pri­min­tų švie­žių gry­bų sko­nį, prieš vir­da­mi pa­mir­ky­ki­te juos pie­ne!“, – sko­nio pa­slap­tį at­sklei­džia pa­šne­ko­vas.

R.Gal­vo­nas sa­ko, kad iš­vi­ru­sius gry­bus reik­tų dė­ti tie­siai į kep­tu­vę ir, kar­tu su pjaus­ty­tais rū­ky­tais la­ši­niais bei svo­gū­nais, kep­ti dar pus­va­lan­dį. Po to pa­gar­din­ti 1–2 šaukš­tais grie­ti­nės, ir pa­šu­tin­ti bent 2–3 mi­nu­tes.

Svar­biau­si pa­ta­ri­mai ruo­šiant miš­ko gė­ry­bes:

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

1. Ne­svar­bu, ko­kių gry­bų pri­si­rin­ko­te, juos rei­kia tin­ka­mai lai­ky­ti, kol im­si­tės iš jų ką nors ga­min­ti. Jo­kiu bū­du ne­lai­ky­ki­te su­grūs­tų plas­ti­ko dė­žu­tė­je ar mai­še­ly­je. Ide­a­lu, jei gry­bai bus lai­ko­mi stan­des­nia­me po­pie­ri­nia­me mai­še­ly­je apa­ti­nia­me šal­dy­tu­vo stal­čiu­je ar len­ty­nė­lė­je.

2. Jei ga­li­te, gry­bų ne­plau­ki­te. O jei­gu taip ne­ga­li­te, ta­da nu­plau­ki­te šal­ta­me van­de­ny­je, o prieš ga­mi­nant bū­ti­nai leis­ki­te jiems iš­džiū­ti plo­nai pa­sklei­dę ant šva­raus rank­šluosčio. Jei į kep­tu­vę ver­si­te šla­pius, ką tik nu­plau­tus gry­bus, juo­se esan­tis van­duo ke­pant iš­si­skirs ir gry­bai ne ska­niai skrus, bet troš­kin­sis (ir bus­ ma­žiau kvap­nūs, la­biau gu­mi­niai).

3. Ne­sū­dy­ki­te per anks­ti. Gry­bai – vie­nas tų pro­duk­tų, ku­riam svar­bu, ka­da ber­si­te drus­ką. Sū­dy­ki­te gry­bus tik tuo­met, kai jie jau be­veik pa­ruoš­ti.

4. Ge­rai įkai­tin­ki­te kep­tu­vę, ta­da dė­ki­te šiek tiek pa­si­rink­tų rie­ba­lų, ir ber­ki­te gry­bus. Švel­niai kres­tel­ki­te kep­tu­vę, kad gry­bai ap­si­vo­lio­tų rie­ba­luo­se ir vie­no­dai pa­si­skirs­ty­tų. Po to leis­ki­te jiems kep­ti per­ne­lyg in­ten­sy­viai ne­mai­šy­da­mi.

5. Alie­jaus, svies­to ar tau­kų (ką rink­tis, sko­nio rei­ka­las) rei­kia tik tiek, kad gry­bai ra­miai kep­tų ir gra­žiai skrus­tų.

Grybai gyduoliai

Ba­ra­vy­kų sul­ti­nys 7 kar­tus ka­lo­rin­ges­nis už mė­sos. Ba­ra­vy­kai ge­rai vei­kia šir­dį, slo­pi­– na gal­vos skaus­mą, ke­lia or­ga­niz­mo to­nu­są.

Rau­don­vir­šis, ne­ka­lo­rin­giau­sias iš vi­sų gry­bų, tu­ri krau­ją va­lan­čių sa­vy­bių.

Lep­šiai iš or­ga­niz­mo va­lo kenks­min­gas me­džia­gas ir šla­kus, gy­do inks­tus, o lep­šių ant­pi­las stip­ri­na imu­ni­te­tą.

Vo­ve­rai­tės – ly­de­rės tarp gry­bų pa­gal vi­ta­mi­nų kie­kį, be to, gelbs­ti esant ra­di­ku­li­tui, jų su­dė­ty­je esan­tis an­ti­bio­ti­kas nai­ki­na sta­fi­lo­ko­kus.

Kaz­lė­kai ma­ži­na skaus­mą, o jų sa­ki­nės me­džia­gos veiks­min­gai pa­de­da nuo mig­re­nos ir po­dag­ros.

Rud­mė­sės tu­ri ver­tin­gų an­ti­bio­ti­kų, stab­– dan­čių kenks­min­gų bak­te­ri­jų dau­gi­ni­mą­si.

Šil­ba­ra­vy­kiai stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą, nau­din­gi po sun­kių li­gų, iš­se­ki­mo, per­var­gi­mo, avi­ta­mi­no­zės.

Ūmė­dės (ypač rau­do­na ke­pu­rė­le) ra­mi­na ner­vus, grei­tai nu­slo­pi­na skaus­mą.

Pie­va­grybiai ma­ži­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je, ge­ri­na re­gė­ji­mą.

Va­sa­ri­niai kel­mu­čiai nau­din­gi skyd­liau­kei, o ru­de­ni­niai ge­ri­na at­min­tį ir pro­ti­nius su­ge­bė­ji­mus.

Grūz­dai veiks­min­gi nuo ak­men­li­gės, nai­ki­na tu­ber­ku­lio­zės laz­de­les.

Ru­da­ke­pu­riai ba­ra­vy­kai stip­ri­na imu­ni­te­tą, o jų nuo­vi­ras gy­do nu­de­gi­mus.

Kurie vertingiausi?

Pa­gal mais­tin­gu­mą, sko­nį, pa­pli­ti­mą ir var­to­ji­mą val­go­mie­ji gry­bai skirs­to­mi į ke­tu­rias ka­te­go­ri­jas:

I ka­te­go­ri­ja: tik­ri­niai ir pu­šy­ni­niai ba­ra­vy­kai, rud­mė­sės, gel­to­nie­ji ir gels­vie­ji pieng­ry­biai, tru­mai.

II ka­te­go­ri­ja: rau­don­vir­šiai, lep­šės, kaz­lė­kai, val­go­mie­ji pie­va­grybiai, ūmė­dės gar­duo­lės, ru­da­ke­pu­riai (smil­ti­niai) ba­ra­vy­kai, pieng­ry­biai pa­ber­žiai, ža­liuo­kės.

III ka­te­go­ri­ja: gel­to­nie­ji ba­ra­vy­kai (ma­ka­vy­kai), vo­ve­rai­tės, raukš­lė­tie­ji gu­du­kai, pa­pras­tie­ji ir va­sa­ri­niai kel­mu­čiai, juos­va­ža­liai bal­ti­kai, bob­au­siai, ūmė­dės, pa­pras­tie­ji pie­va­grybiai.

IV ka­te­go­ri­ja: le­li­ji­niai bal­ti­kai, grūz­dai, ru­die­ji pieng­ry­biai, tam­prie­ji ir auk­sa­ko­čiai ba­ra­vy­kai, pieng­ry­biai pa­lie­piai, pil­ko­sios meš­ku­tės, įvai­rių rū­šių stir­na­bu­dės ir kt.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"