Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Brakonieriai kaupia trofėjų kolekcijas 

2018 lapkričio 7 d. 06:00
Pastebima, kad nusižengti gamtai vis dažniau kėsinasi brangiomis medžioti ar žvejoti neleistinomis priemonėmis apsirūpinę žmonės./
Pastebima, kad nusižengti gamtai vis dažniau kėsinasi brangiomis medžioti ar žvejoti neleistinomis priemonėmis apsirūpinę žmonės./
pexels.com nuotrauka

150 aplinkos apsaugos pareigūnų ir 400 jų rėmėjų šiemet pričiupo per 2300 brakonierių.

Remiantis pastarųjų metų statistika, galima teigti, kad vadinamųjų brakonierių mažėja, tačiau pastebima, kad nusižengti gamtai vis dažniau kėsinasi brangiomis medžioti ar žvejoti neleistinomis priemonėmis apsirūpinę žmonės. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Širvinsko teigimu, jie dažniausiai brakonieriauja dėl to, kad pasipuikuotų kaupiamų trofėjų kolekcijomis.

Gresia laisvės atėmimas

Netrukus sueis dveji metai, kai už brakonieriavimą buvo gerokai padidintos baudos, didžiausia – ketveri metai nelaisvės. Tokia bauda numatyta tiems, kurie neteisėtai naikino, žalojo, iš natūralios aplinkos paėmė daug ypač saugomų gyvūnų. Užsidirbti dvejus nelaisvės metus galėtų žvejai, kurie gaudydami žuvis naudoja elektrinius ar ultragarsinius žvejybos prietaisus. Už žvėrių medžiojimą spąstais ir jų tykant naktinio matymo prietaisais didžiausia bauda – 1800 eurų, o ne savo medžioklės plote pričiuptas medžiotojas, turintis iš dėklo išimtą šautuvą, gali būti nubaustas bauda iki 1450 eurų. Girtas medžiotojas mokėtų iki 1700 eurų siekiančią baudą, antrąkart pagautas neblaivus – iki 3 tūkst. eurų.

Dažnai gamtai nusižengę žvejai ir medžiotojai ne tik privalo sumokėti baudas, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą, taip pat jie netenka įrangos, transporto priemonių ir teisės medžioti bei žvejoti. Vien šiemet iki šiol iš brakonierių konfiskuota 14 šautuvų, trys automobiliai, 21 vandens transporto priemonė. Pernai konfiskuoti 27 šautuvai, šeši automobiliai ir 62 vandens transporto priemonės.

Mato ne tik žvėris, bet ir pareigūnus

Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto R. Širvinsko teigimu“ kadangi brakonierių parduodama mėsa ar žuvys gyventojų noriai perkamos, akivaizdu, kad nemažai žmonių toleruoja neteisėtą medžioklę ar žvejybą. Tačiau esama ir pilietiškų visuomenės narių. Vien šiemet jau gauta 1117 pranešimų apie medžioklės pažeidimus ir 354 pranešimai – apie žvejybos. Pernai apie neteisėtą medžioklę buvo pranešta 1276 kartus, o 2016-aisiais – 1350. Apie neteisėtą žvejybą pernai pranešta 648, užpernai – 530 kartų. Daugiausia pranešimų apie medžioklės nusižengimus gaunama metų pabaigoje, o apie neteisėtą žvejybą dažniausiai pranešama gegužę.

Daugiausia brakonieriaujančių žvejų pričiumpama Kuršių mariose, Nemune bei draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai žuvys neleistinai gaudomos tinklais. Labiausiai paplitęs neleistinas žvėrių gaudymo būdas – medžioklė su naktinio matymo prietaisais bei medžiojimas iš transporto priemonių. „Lietuvoje populiarėja termovizorių (infroraudoniesiems spinduliams jautrių kamerų) naudojimas medžioklėse. Deja, termovizoriais besinaudojantys brakonieriai lengvai pamato ne tik žvėris, bet ir brakonierius gaudančius pareigūnus“, – pabrėžė R. Širvinskas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas teigė, kad iki šiol populiarus išlieka ir neleistinas kilpų statymas.

Brakonierių trijulės

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Atskleisdamas didžiausią šių metų brakonierių grobį, dėl kurio šie mokėjo didžiules baudas ir turėjo kitokių nemalonumų, R. Širvinskas minėjo rugsėjo mėnesį Varėnos rajono miškuose sumedžiotą taurųjį elnią ir dėl to gamtai padarytą 5845 eurų žalą. Rugpjūčio mėnesį Utenos rajono Indrajo ežere tinklu buvo sugauti devyni karšiai, du lynai ir 1,1 kilogramo raudžių bei kuojų – šios žūklės metu padaryta žala gamtai įvertinta 669,9 euro. Spalio mėnesį žvejys brakonierius Nemune sugavo 53 kilogramų šamą ir gamtai padarė 290 eurų žalą.

Anot Aplinkos apsaugos departamento specialisto, brakonierių sumedžioti žvėrys ir sugautos žuvys paprastai patenka į zoologijos sodą arba mokslinių tyrimų įstaigas. R. Širvinskas pasakojo, kad paprastai pavieniui brakonieriauja vadinamieji kilpininkai, o šaudyti žvėrių bei gaudyti žuvų išsirengiama trise. Taip žvejojant į valtį paprastai sėda du asmenys, o trečiasis stebi aplinką ir siunčia įspėjimus.

Medžioklėje taip pat dažniausiai brakonieriaujama trise: vienas asmuo vairuoja automobilį, antras, apsiginklavęs įranga, stebi aplinką, o trečias šauna pastebėtą žvėrį. Esama asmenų, kurie gaudydami žuvis tame pačiame vandens telkinyje pareigūnams įkliuvo dešimt ir daugiau kartų, o štai vienas Ignalinos rajono gyventojas per pastaruosius 10 metų brakonieriaujantis buvo pagautas net 30 kartų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"