Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Žilvinas Šilėnas: valdžia brangsta labiau nei kalafiorai 

2019 sausio 19 d. 17:07
Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiais metais išaugo valstybės tarnautojų, pareigūnų ir politikų algos, o valdininkų skaičius aukščiausiose institucijose – Seime ir vyriausybėje – iš esmės nemažėja. Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad Lietuvos valdžia brangsta labiau nei kalafiorai. Už valstybės tarnybą atsakingas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad biurokratų nekompetencija valstybei kainuotų brangiau, nei 50 ar 100 eurų prie jų algos.

Valstybės biudžeto išlaidų eilutės, skirtos prezidento, Seimo ir vyriausybės kanceliarijų darbo užmokesčio fondams, palyginti su praėjusiais metais, šiemet išaugo maždaug 40 proc. Daugiausia – vyriausybės kanceliarijos. Pasak vyriausybės kanclerio, tai nereiškia, kad šios valdžios įstaigos darbuotojų algos tiek ir kils.

„Tai yra paprasčiausiai dėl pasikeitusio apmokėjimo skaičiavimo, kadangi nuo sausio 1 d. mokesčiai „Sodrai“ įeina į darbuotojo darbo užmokestį. Darbo užmokestis kanceliarijoje vidutiniškai didėja 4,5 proc., tai yra apie 70 eurų – ne didesnis. Manau, kad tai yra simbolinis padidėjimas ir kažkokių privilegijų kanceliarija tikrai neturi“, – LRT TELEVIZIJAI sako vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Čia, kaip ir visose kitose valdžios institucijose, algos kyla ne tik dėl mokesčių reformos, bet ir dėl įsigaliojusio naujo valstybės tarnybos įstatymo. O pareigybių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, vyriausybės kanceliarijoje sumažėjo viena.

Šiemet nesulieknės ir Seimo kanceliarija, atvirkščiai – šiemet čia dirbs 5 tarnautojais daugiau, 4 iš jų – politinio pasitikėjimo. Seimo ūkį prižiūrintis Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius sako, kad taip nutiko dėl valdančiųjų sprendimo paskirti du naujus Seimo vicepirmininkus – kiekvienam iš jų priklauso po du padėjėjus.

Šiemet daugiau pinigų nei pernai kainuos ir parlamentinė Seimo frakcijų, komitetų ir komisijų veikla. O Seimo darbo užmokesčio fondas augs beveik 37 proc.

„Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, augo vienas mėnesinis darbo užmokestis, kita priežastis – kad po įstatymo pakeitimo visiems valstybės tarnautojams augo atlyginimai. Procentais ši išraiška labai skirtinga, kadangi kiekvienas darbuotojas turi skirtingą koeficientą, tad kiekvienam darbuotojui alga skirtingai ir augo, tačiau bendrai paėmus, tai būtų apie 20–30 procentų“, – sako Seimo vicepirmininkas A. Nekrošius.

Šiek tiek susitraukė prezidento kanceliarija – per praėjusius metus darbuotojų sumažėjo dešimčia. Biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui čia taip pat augs 40 proc., ne tik dėl kitokio mokesčių skaičiavimo ir pareiginės algos dydžių kilimo, bet ir dėl išeitinių kompensacijų. Su šiemet kadenciją baigsiančia prezidente Dalia Grybauskaite darbo neteks ir jos politinio pasitikėjimo pareigūnai.

Vidaus reikalų ministras sako, kad valstybės tarnyba yra valstybės stuburas, todėl, pasak jo, reikia, kad joje dirbtų kompetentingi ir motyvuoti žmonės.

„Kuo geresni valstybės tarnautojai, kuo geriau motyvuoti, kuo išmanesni, tuo geriau sureglamentuojame tam tikrus dalykus, priimame greičiau sprendimus, o tai ir verslui, ir žmonėms patogiau, ir visai valstybei geriau. Biurokratų nekompetencija ir klaidos tikrai kainuoja valstybei brangiau nei pakelti atlyginimą 50 ar 100 eurų“, – įsitikinęs ministras.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad vidutinis lietuvis valdžiai išleidžia vis daugiau ir juokauja, kad valdžia brangsta labiau negu kalafiorai, bulvės ar kokios kitos prekės. „Tam paaiškinti yra keletas priežasčių. Visų pirma, net pati valdžia viešojo sektoriaus ataskaitoje pripažįsta, kad viešajame sektoriuje Lietuvoje dirba neproporcingai daug žmonių, ir tai yra faktas“, – LRT TELEVIZIJAI sako LLRI prezidentas, teigiantis, kad instituto prieš porą metų atliktais skaičiavimais mūsų šalyje valdžia brangesnė nei vidutiniškai Europoje, atsižvelgiant į gyventojų pajamas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika