Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Žaliojo verslo galimybės klimato kaitos iššūkių kontekste 

2019 vasario 22 d. 11:02
Pixabay.com nuotr. 

Mokslininkai perspėja, liko maždaug 12 metų imtis veiksmų stabdant klimato kaitą ir užkertant kelią jos keliamiems padariniams. Akivaizdu, kad valstybėms būtina imtis ambicingesnių priemonių, nes to, kas iki šiol buvo daroma, nepakanka. Todėl žaliosios politikos atstovai nusprendė imtis iniciatyvos ir sostinėje surengė tarptautinę konferenciją „Žalioji strategija verslui“, sakoma pranešime spaudai. 

Renginyje diskutavo ekonomistai, žaliosios politikos ekspertai bei verslo atstovai. Konferencijos iniciatorius Žaliosios politikos instituto vadovas ir Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas teigė, kad konferencijos tikslas – sudominti visuomenę klimato kaitos ir susijusiomis temomis, atnešti gerąją pasaulio praktiką ir parodyti tai, ką gero verslo, gamybos ir inovacijų srityje jau turime čia, Lietuvoje. „Mūsų šalyje vos keli procentai žmonių nuoširdžiai domisi ekologinėmis problemomis, dar mažiau – mato galimybę vystyti verslo sprendimus, kurie prisidėtų prie klimato kaitos stabdymo. To nepakanka, kad galėtume keistis patys ir keisti valstybę. Tačiau norisi įkvėpti tikėjimo, kad situacija nėra beviltiška, nes kiekvienoje problemoje galime rasti galimybes“, – kalbėjo R. Lapinskas.

Anot jo, klimato kaita yra didžiausias pasaulio iššūkis. Nė vienas karas, konfliktas, masinė epidemija neprilygsta tam, kas gali nutikti, jei nesugebėsime sustabdyti klimato kaitos padarinių. R. Lapinskas kalbėjo apie dažnėjančias karščio bangas, sausras, potvynius, kylantį vandens lygį, anot jo, visa tai neaplenkia ir Lietuvos. Siaurėjantys pajūrio paplūdimiai, liūtys ir skęstantys miestai, išdžiūvę šuliniai – visa tai akivaizdūs klimato kaitos padariniai.

„Siekdami kovoti su šiais laikais kylančiais iššūkiais, turime ekonomiką kreipti žaliąja linkme. Žalioji ekonomika arba žalieji sprendimai įmanomi beveik visose srityse – tai ir atsinaujinanti energetika, ir atliekų tvarkymas, vandentvarka, statyba, žaliasis transportas ir logistika, smulkieji amatai, ekologinis ūkininkavimas, dalinimosi ekonomikos įgyvendinimas ir t.t. Sričių veikti apstu, tad reikia iniciatyvos. Turime įkvėpti žmonėms verslumo dvasios ir keisti valstybės politiką, kad būtų skatinama būtent žaliojo verslo plėtra“, – kalbėjo R. Lapinskas.

Tvaraus verslo galimybės lėtėjančio ekonomikos augimo aplinkoje

Kas vyksta ekonomikoje ir ko laukti ateityje? Ar Lietuvą bei pasaulį užklups taip neraminanti krizė? Anot renginyje kalbėjusio SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, ekonomika vis dar auga tik kiek lėčiau nei iki šiol, tačiau tokį procesą ekonomistas laiko normaliu reiškiniu. Anot jo, grėsmes lėtesniam ekonomikos augimui kelia tarptautinės prekybos apribojimai, vidinės Europos problemos (Italijos skolų krizė, susiskaldymas) ir žinoma, „Brexit“.

Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį į smunkančią automobilių gamybą. „Europoje mažėja dyzelinu varomų automobilių, tačiau didėja benzininių automobilių pardavimai, o tai rodo, kad mažiname anglies oksidų išmetimą, bet kita vertus, benzinu varomi automobiliai išmeta daugiau CO2 emisijos“, – aiškino SEB banko atstovas. Anot jo, praėjusiais metais naujų automobilių pardavimų statistikoje elektromobilių dalis Europoje sudarė vos 2 proc.

T. Povilauskas užsiminė ir apie žaliąsias obligacijas (tai tokios obligacijos, kuriomis pritrauktas finansavimas skiriamas žaliesiems projektams įgyvendinti). Jo teigimu, žaliosios obligacijos yra akivaizdus investuotojų poreikio investuoti atsakingai rezultatas ir ateityje jų poreikis tik didės. Tačiau lėtėjant ekonomikos plėtrai, vis svarbesnis tampa valdžios vaidmuo skatinant investicijas.

Baigdamas savo pranešimą ekonomistas citavo Lars Sorensen, kuris teigė – „nesprendžiami socialiniai ir aplinkosauginiai iššūkiai, su kuriais susiduria bendrovė, anksčiau ar vėliau tampa finansinėmis problemomis“.

Švedijos patirtis diegiant žaliuosius sprendimus

Konferencijoje pranešimą skaitęs Stokholmo miesto planavimo ir aplinkos departamento direktorius Gustaf Landahl pristatė klimato kaitos ir kylančio Baltijos jūros lygio keliamus iššūkius, su kuriais susiduria Stokholmo miestas. Anot jo, viena didžiausių problemų pasaulyje yra transporto sektorius. Tačiau Stokholmas jau gali pasigirti pasiekę Europos Sąjungos reikalavimus. Miestų judumo indekse Švedijos sostinė nusileidžia tik Singapūrui. „Kaip mes tai pasiekėme? Derinome tiek „saldainio“, tiek „botago“ metodus. Bausmės buvo efektyvesnis ir pigesnis būdas, tačiau ne toks palankus politikams. Skatinimas buvo populiaresnė priemonė, tačiau ne visuomet vienodai efektyvi. Todėl geriausias būdas – abiejų kombinacija“ – sėkmės paslaptimis dalijosi svečias iš Švedijos.

Anot G. Landahl, kaip ir numatoma miesto judumo strategijoje, Stokholme daug dėmesio skiriama siekiant pagerinti sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams. Ne tik gerinama infrastruktūra, sudaromos galimybės pasinaudoti miesto dviračiais, bet ir suteikiamas prioritetas žiemą valant nuo kelio sniegą. Be to, visas viešasis transportas jau nuo 2017 m. yra varomas tik atsinaujinančia energija.

Stokholmo miesto atstovas pristatė ir jų sėkmingai įvestą perkrovos mokestį. Iš pradžių, visuomeninės apklausos rodė, kad gyventojai tokiam mokesčiui nepritars, tačiau įvedus 6 mėnesių bandomąjį laikotarpį, visuomenė naują sistemą išbandė ir suprato naudą – jie gali atvykti greičiau, nes kelyje yra mažiau automobilių, autobusai nebeturi stovėti kamščiuose. O miesto gyventojai pajautė oro kokybės gerėjimą. Tad po bandomojo periodo žmonės patys pasisakė už nuolatinį tokio mokesčio taikymą. Anot pranešėjo, Stokholmo sėkmės paslaptis – labai detalus planavimas į ateitį ir aiškus atsakomybių pasiskirstymas.

Darnios inovacijos transporto ir logistikos sektoriuje

Clara Burzlaff ir Sophie Werdin, Greifswaldo universiteto (Vokietija) tyrėjos, konferencijoje pristatė keturių valstybių – Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos partnerių konsorciumą bei ekspertų grupę, kuri įgyvendindama Europos Sąjungos remiamą projektą „Mažiau tarši logistika“ („Low Carbon Logistics“) padeda savivaldybėms bei įmonėms diegti darnius sprendimus logistikoje ir ieško būdų mažinti šio sektoriaus generuojamą taršą.

Renginyje metų verslo projektu nominuota ir apdovanota viena lietuvių įmonė. Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto direktorė, dalyviams pristatė projekto „Mažiau tarši logistika“ organizuotus apdovanojimus, kuriuose susirungus su dalyviais iš keturių valstybių, nugalėtoja buvo išrinkta Kaune įsikūrusi įmonė „Elinta Motors“. Ši įmonė vysto ir gamina variklius, galios valdymo ir akumuliatorių sistemas. Įmonės atstovas Laurynas Jokužis pristatė vieną iš įmonės projektų – hibridinę komercinės paskirties transporto priemonę. Šie automobiliai žaliosiose miestų zonose iki 50 km važiuoja naudodami tik elektros energiją. Tuo tarpu standartinis dyzelinis variklis dirbdamas kartu su elektriniu varikliu mažina kuro sąnaudas iki 70% ir neriboja nuvažiuojamo atstumo. Transporto priemonėse yra integruota sistema, kuri leidžia nustatyti bet kurią geografinę zoną, kurioje transporto priemonė naudoja tik elektrinį režimą.

Gerosios praktikos pavyzdžiai statybos, atliekų, energetikos sektoriuose

Žaliosios politikos instituto organizuotoje konferencijoje pristatyta ir daugiau gerosios praktikos pavyzdžių, vienas jų – lietuvių įmonė „Ecococon“, sukūrusi analogų pasaulyje neturinčią technologiją, kuria gaminami šiaudiniai skydai karkasinių namų statybai. Įmonės vadovas Marius Tarvydas teigė, kad tai visiškai ekologiška produkcija, o iš jos galima statyti praktiškai bet kokios architektūros pastatus, t.y. beveik nėra jokių apribojimų pastato dizainui.

Šiaudų skydai statybos vietoje montuojami labai greitai (per 1 – 2 dienas) ir tai sertifikuotas statybos gaminys. Anot M. Tarvydo, tai idealūs namai žmonėms, turintiems alergijos ir kvėpavimo takų problemų, nes užtikrinamas puikus mikroklimatas pastato viduje. Lietuvoje šiuo metu yra pastatyta apie 40 tokio tipo namų. Įmonė 90 % pagaminamos produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungos, Skandinavijos šalis.

Renginyje apie saikingą ir atsakingą vartojimą kalbėjo ir maždaug 73 000 t. atliekų ir daugiau nei 20 000 t. antrinių žaliavų per metus surenkančios įmonės „VSA Vilnius“ atstovas Edvardas Talačka. Jis pristatė siūlymus miesto reprezentatyvumui gerinti – estetišką miesto įvaizdį kuriančius atliekų konteinerius.

Įmonės „Green Up“ vadovas Karolis Bužinskas apžvelgė Europos Sąjungos poziciją ir Lietuvos įgyvendinamą politiką saulės energetikos srityje. Atsakydamas į klausimą, ar Lietuvoje tam saulės pakanka, K. Bužinskas atkreipė dėmesį, kad yra šalių, kuriose saulėtų dienų tiek pat, kiek ir Lietuvoje, tačiau jose saulės energetika vystoma labai sparčiai. Tai Vokietija, Olandija, Šiaurės šalys. Pranešėjo teigimu, investicija į saulės energetiką atsiperka per 7–12 metų.

Sprendimai miesto infrastruktūrai ir netikėtos antrinio panaudojimo galimybės

Apie laidžias dangas arba kitaip – sprendimą ateities infrastruktūros vystymui pasakojo Nerijus Baltrukonis, bendrovės „Progressus Group“ vadovas. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Darius Volskis atskleidė, ar galima gauti naudos iš panaudoto maistinio aliejaus. Anot jo, Lietuvoje parduodama apie 20 000 t. aliejaus, tačiau surenkami vos 3 000 t.

Daugiau žaliojo verslo idėjų gimstančių lietuvių galvose pristatė Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko atstovas Laurynas Braškus. Tarp jų: efektyvi technologija užterštų plastiko atliekų plovimui, išmanios ir energiškai efektyvios žaliuzės, iš kanapių pluošto pagaminti ekologiški vienkartiniai indai bei daug kitų inovacijų.

Užbaigdamas konferenciją Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas neslėpė nuostabos dėl dalyvių gausos ir teigė, kad toks susidomėjimas renginiu rodo, kad vis daugiau Lietuvos žmonių, o ypač jaunimo, supranta, kad klimato kaita yra didžiausias iššūkis žmonijai.

„Turime kuo skubiau nustoti vartoti iškastinį kurą energetikoje, pramonėje, transporte ir vykdyti mūsų miestų infrastruktūros, ir apskritai, gyvenimo būdo prisitaikymą prie kintančių gamtinių sąlygų. Aš ir visas Žaliosios politikos institutas šiai problematikai skyrėme ir skirsime patį didžiausią dėmesį“, – sakė R. Lapinskas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika