Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Žadama prikelti kaimą, bet nekalbama apie ūkių išsaugojimą 

2019 vasario 4 d. 10:00
Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams priskiriama tik nišinė gamyba, nors pagal statistiką, apie 60 proc. žemės ūkio produkcijos pagamina būtent smulkieji ir vidutiniai ūkiai.
Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams priskiriama tik nišinė gamyba, nors pagal statistiką, apie 60 proc. žemės ūkio produkcijos pagamina būtent smulkieji ir vidutiniai ūkiai.
pixabay.com nuotrauka

Žemės ūkio ministerija tikisi, kad vasario pradžioje pavyks pasirašyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltąją knygą. Nemažai žemdirbių mano, kad reikalingesnė ne baltoji, o raudonoji knyga žemės ūkiui – juk Lietuvoje baigia išnykti karvės ir kiaulės. Bet tarp žemdirbių savivaldos organizacijų bei atskirų sektorių tvyro įtampa ir susipriešinimas, nesutariama dėl principinių dalykų.

Žemės ūkio ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius atrėmė: jei norime išvengti raudonosios knygos, pirma turi atsirasti baltoji knyga, strateginis nacionalinis dokumentas, kuris rengiamas Lietuvai derantis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų. Jis sausio 29 dieną svarstytas ir Lietuvos žemės ūkio rūmuose surengtame Kaimo plėtros komiteto (KPK) posėdyje.

„Baltojoje knygoje numatyti pagrindiniai tikslai, uždaviniai ir iššūkiai, kurie yra dabar ir su kuriais susidursime iki 2030 metų. Norime sudėlioti tas strategines gaires, ką būtų dar galima padaryti, siekiant pristabdyti neigiamas tendencijas žemės ūkyje, maisto gamybos sektoriuje, kaimuose, kad jie galutinai neištuštėtų, kad matytume ne piktžoles, o gražius tvarkingus laukus, kuriuose ganytųsi ir vienas kitas gyvuliukas“, – sakė A. Aleksandravičius.

Apie 4 proc. stambių ūkinių subjektų pasiima apie 80 proc. tiesioginių išmokų.

Statistika negailestinga – nuo narystės ES pradžios iki 2016 metų Lietuvoje ūkių sumažėjo 40,6 procento. Tai svarus argumentas, kad šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai būtina skirti daugiau dėmesio. Tačiau nemažai ūkininkų abejoja, ar išties einama teisingu keliu.

„Nežinau, ar galime sutikti, kad tai, kas siūloma baltojoje knygoje, būtų priimta pagrindu Lietuvos kaimui. Nerandame daugumos dalykų, kurie buvo aptarti su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu (LAEI). Mums kliūva esminiai dalykai, tokie kaip kaimo vizija, netiksliai įvardijami ramsčiai, kuriais turėtų remtis kaimas. Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams priskiriama tik nišinė gamyba, nors iš statistikos žinome, kad apie 60 proc. žemės ūkio produkcijos pagamina būtent smulkieji ir vidutiniai ūkiai“, – sakė KPK pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Mistinis žodis „konkurencingumas“

Pasak KPK vadovo, keistai šiame dokumente ir skamba žodis „konkurencingumas“. „Dar nuo tų laikų, kai ministre buvo Kazimiera Prunskienė, užsilikęs teiginys, kad perspektyvą turės tik stambūs, modernūs ūkiai. Tačiau LAEI duomenimis, daugelis stambių ūkių bei kai kurios žemės ūkio bendrovės išsilaiko iš tiesioginių išmokų, didelio pelningumo juose nepastebima. Kalbant apie konkurencingumą, išlenda negražūs faktai: apie 4 proc. ūkinių subjektų pasiima apie 80 proc. tiesioginių išmokų. „Apie kokį konkurencingą kaimą tuomet galime kalbėti?“ – retoriškai klausė V. Juodsnukis.

KPK pirmininkui pritarė ir Steponas Staškevičius, Biržų rajono žemdirbių asociacijos atstovas. „Jau 20 metų vartojamas šis terminas, tačiau taip ir neįvardijama, kas tai yra konkurencingas ūkis“, – pažymėjo S. Staškevičius.

Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams priskiriama tik nišinė gamyba, nors pagal statistiką, apie 60 proc. žemės ūkio produkcijos pagamina būtent smulkieji ir vidutiniai ūkiai.

Biržų rajono žemdirbių asociacijos atstovas pabrėžė ir kitą problemą: Biržų rajone šiuo metu registruota 2300 ūkių, iš jų 1600 valdų savininkai yra priešpensinio amžiaus ir tik 400 valdų savininkai yra jaunieji ūkininkai. „Kas perims tuos ūkius, kai dabartiniai jų valdytojai nepajėgs dirbti?“, – susirūpinimo neslėpė Biržų rajono žemdirbių asociacijos atstovas.

Rimantas Čiūtas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas, pažymėjo, kad pranašumo, vertinant jų tęstinumą ir socialinį tvarumą, neturi ir stambūs ūkiai. „Dabartinių žemės ūkio bendrovių darbuotojų amžiaus vidurkis artėja prie 60 metų. Jei ūkininkui, savininkui sunku perduoti savo ūkį palikuonims, kas tuomet dirbs bendrovėse?“ – klausė R. Čiūtas.

Naujas viliotinis jaunimui

Regis, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltojoje knygoje taip pat numatyti šios problemos sprendimo būdai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos strategijoje nuo 2020 iki 2030 metų numatoma skatinti ūkininkus naujakurius, kuriančius mažus ir vidutinius ūkius atokiuose, retai apgyvendintuose regionuose, didinti kaimo vietovių pasiekiamumo patrauklumą gerinant infrastruktūrą, paslaugų teikimą, didinti ūkininkavimo populiarumą tarp jaunimo ir skatinti kartų atsinaujinimą, skatinti kooperatyvus plėtoti savo nariams teikiamas paslaugas, remti kultūrinius projektus kaimo vietovėse, plėtoti pajamų šaltinių įvairovę ir kt.

Alvydo Aleksandravičiaus nuomone, jei žemės ūkiui norime išvengti raudonosios knygos, pirma turi atsirasti baltoji knyga. / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos
Alvydo Aleksandravičiaus nuomone, jei žemės ūkiui norime išvengti raudonosios knygos, pirma turi atsirasti baltoji knyga. / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

Pagal baltosios knygos nuostatas, kaimą gaivinti ketinama pritraukiant jaunų žmonių iš miestų ir emigracijos.

Tačiau, pasak Skuodo rajono žemdirbių asociacijos atstovo Roko Rozgos, nors pilna skelbimų apie parduodamus ūkius, jauni žmonės jų įpirkti negali. „Jauni žmonės neturi kapitalo, o parduodamų ūkių kaina yra apie 400 tūkst. eurų. Juos įsigyti gali tik stambieji bei koncernai, ir tai vėl veda prie ūkių stambėjimo“, – tvirtino R. Rozga.

Kas tas vidutinis ūkis?

Rimantas Čiūtas: „Augalininkystę reikia restruktūrizuoti ir vietoj grūdinių augalų skubiai pradėti auginti tokias kultūras, kurios duoda daugiau darbo žmonėms ir pelno“.

Dėl daugumos aspektų KPK narių nuomonės sutampa, bet jie nesutaria, koks turėtų Lietuvoje būti vidutinis ūkio dydis. V. Juodsnukis jaučia sentimentą tiems laikams, kai ūkiai mūsų šalyje buvo 30 ha, ir pabrėžė, kad šiuo metu Europoje vidutiniu laikomas 20 ha ūkis.

„Lietuva jau toli nuėjo, negrąžinsite nei 30 ha, nei 20 ha, nei 100 hektarų. Dabar yra kaip yra“, – KPK pirmininkui oponavo Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė. Ji patikslino, kad iš 30 ha žemės ploto būtų galima normaliai išgyventi, jei būtų kuriami kooperatyvai.

Molėtų rajono žemdirbių asociacijos atstovas Pauliaus Marcinkevičiaus įsitikinęs, kad 30 ha ūkis yra per mažas („žmogus negali būti gyvas oru ir druska“). R. Čiūto nuomone, optimalus ūkio dydis turėtų būti nuo 5 iki 250 ha. Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Kaimo regioninės plėtros centro vadovo, ūkių stambėjimą, spekuliacijas žeme skatina tiesioginės išmokos, mokamos už hektarus. Jis siūlė apriboti išmokas, ir jos turėtų pasibaigti ties 250 hektarų.

Vidas Juodsnukis įsitikinęs: „Kalbėti apie kaimo plėtrą, nenumatant esminių pokyčių, būtų tik tuščias burnos aušinimas.“ / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos
Vidas Juodsnukis įsitikinęs: „Kalbėti apie kaimo plėtrą, nenumatant esminių pokyčių, būtų tik tuščias burnos aušinimas.“ / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

„Lietuvoje bėda su grūdų ūkiu. Augalininkystę reikia restruktūrizuoti ir vietoj grūdinių augalų skubiai pradėti auginti tokias kultūras, kurios duoda daugiau darbo žmonėms ir pelno. Kaip tai padaryti, yra didžiulis galvos skausmas, nes naujas finansinis laikotarpis – 2020-ieji – jau ne už kalnų“, – dar vieną grėsmę įvardijo R. Čiūtas.

„Tuščias burnos aušinimas“

„Kalbėti apie kaimo plėtrą, nenumatant esminių pokyčių, būtų tik tuščias burnos aušinimas. Per baltąją knygą bandoma suformuoti priemones, kaip tą kaimą būtų galima prikelti. Šiuo metu šalyje yra įregistruota apie 120 tūkst. ūkių, bet kaip juos išsaugoti, praktiškai nekalbama. Atvirkščiai, problema tik gilinama, tuos, kurie turi 3–4 ha, norima prilyginti bedarbiams“, – kalbėjo V. Juodsnukis.

A. Aleksandravičius pabrėžė, kad baltoji knyga rengta atlikus konsultacijas su ūkininkais, mokslininkais, dirbančiais žemės ūkio plėtros srityje, ekspertais. Buvo identifikuoti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria žemės ūkis ir Lietuvos kaimas. Tie iššūkiai yra: didinti kaimo vietovių gyvybingumą; stiprinti ir išplėtoti vietinių maisto produktų rinką; didinti ūkių gebėjimus valdyti rizikas, kylančias dėl rinkų svyravimų ir klimato kaitos. Šiems iššūkiams suvaldyti yra numatyti konkretūs veiksmai ir priemonės.

„Dėl kai kurių uždavinių ir veiksmų vis dar nesutariama. Natūralu, jog dalis žemdirbių savivaldos organizacijų nori, kad baltojoje knygoje būtų identifikuota, kokie žemės ūkio gamybos sektoriai yra prioritetas. Tačiau mes sakome, kad ši knyga nėra apie atskirus žemės ūkio gamybos sektorius, tai – bendra vizija, kuri turėtų visus vienyti ir telkti sprendžiant bendras nacionalines problemas. Be abejo, baltojoje knygoje galima rasti, kad Žemės ūkio ministerija kritiniais atvejais padės ir atskiriems krizę išgyvenantiems žemės ūkio sektoriams“, – teigė žemės ūkio ministro patarėjas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika