Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Virš jurbarkiečių galvų – svetima skola 

2018 rugsėjo 18 d. 06:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Iki šio mėnesio pabaigos Jurbarko rajono savivaldybė privalo grąžinti 962 tūkst. eurų, kaip netinkamai panaudotas lėšas įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuotą bendrą su Rusijos Kaliningrado srities Nemano miestu projektą.

To pareikalavo Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerija, administravusi 2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Jurbarkiečiai šio reikalavimo vykdyti nežada ir viliasi, kad išvengti skolos mokėjimo jiems padės Vidaus reikalų ministerija (VRM). Tačiau ši to daryti neskuba.

Jurbarko rajono meriją gali „paskandinti“ Nemano miesto valymo įrenginiai.

Mokėjo avansu

Jurbarko meriją rugpjūčio viduryje pasiekė Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerijos ikiteisminis reikalavimas per 45 dienas grąžinti 962,248 tūkst. eurų. Esą šios lėšos buvo netinkamai panaudotos įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Jurbarko rajono Skirsnemunės miestelyje bei Nemano mieste.

Daugiau kaip 17 mln. eurų vertės projektą Jurbarko rajono savivaldybė įgyvendino 2012–2014 metais. Skirsnemunėje įrengta 13,4 km ilgio nuotekų ir 7,6 km ilgio vandens tiekimo sistema, vandentiekio stotis su 112 m gylio arteziniu gręžiniu bei įsigyta nauja transporto priemonė su nuotekų konteineriu. Nemane iškilo nuotekų valymo įrenginiai, galintys apdoroti 5748 kub. m nuotekų per dieną ir užtikrinti nuotekų surinkimą bei apdorojimą visame mieste.

Tiek Jurbarko rajono merijos, tiek Nemano savivaldybės įsipareigojimai turėjo būti įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos. Nors vėliau terminas buvo kiek atidėtas, Nemano savivaldybė jo nepaisė. Nors 2014 metų pabaigoje ne visi darbai buvo atlikti iki galo, pinigai už juos buvo sumokėti avansu. Todėl Lenkijoje įkurtas Jungtinis techninis sekretoriatas dalį išlaidų, kurias jurbarkiečiai kaimynams apmokėjo avansu, pripažino netinkamomis ir pareikalavo grąžinti pinigus.

Pinigų neturi

Pirmo reikalavimo grąžinti beveik milijoną eurų jurbarkiečiai sulaukė beveik prieš metus, o dabar – pakartotinio. Tačiau mokėti pinigų Jurbarko valdžia neketina. „Ne dėl mūsų savivaldybės kaltės dabar reikia atiduoti tuos pinigus, bet dėl Nemano. Todėl jie ir turėtų prisiimti atsakomybę bei sumokėti skolą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Jurbarko rajono vicemeras Saulius Lapėnas.

Anot jo, minėta suma rajono biudžetui būtų sunkiai pakeliama našta, nes visas metinis Jurbarko rajono iždas siekia apie 24 mln. eurų. Be to, dabar vykdomiems ES projektams kofinansuoti savivaldybei reikia sukrapštyti per 2 mln. eurų. Esą atidavus milijoną eurų, iškiltų grėsmė dabar vykdomų ar numatytų projektų likimui.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jurbarko rajono vadovų teigimu, apie iškilusias problemas dėl tarptautinio projekto įgyvendinimo buvo informuoti Kaliningrado srities vadovai, VRM, Užsienio reikalų ministerija, Europos Komisija. Šią vasarą Jurbarke apsilankęs naujasis Nemano miesto administracijos vadovas Andrejus Neimanas, nors ir žadėjo imtis priemonių dėl skolos sureguliavimo ir tikėjosi gauti finansinę paramą iš Kaliningrado srities biudžeto, tačiau Jurbarko rajono merija jokios informacijos apie grąžintas ar numatomas grąžinti lėšas iki šiol negavo.

Pasak Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, laiko geranoriškai išspręsti problemas beveik neliko, kaip ir vilties vien savivaldybės pastangomis pasiekti sprendimą. „Prieš metus nuskambėję atsakingų valstybės pareigūnų patikinimai, kad Jurbarkui neteks grąžinti reikalaujamos sumos, nebuvo ir šiandien nėra paremti jokiais argumentais ar konkrečiais veiksmais“, – tvirtino jis.

Sprangus kąsnis

Daugiau kaip du dešimtmečius bendrus Lenkijos, Lietuvos, Rusijos projektus vykdančio Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius „Lietuvos žinioms“ yra tvirtinęs, jog didžiausia klaida, kurią padarė jurbarkiečiai, buvo ta, kad jie pernelyg pasitikėjo savo partneriais Kaliningrado srityje. Jis iš patirties žinantis, kad, keičiantis vietos valdžiai šioje šalyje, į administracijas su naujais vadovais ateina ir daug naujų žmonių. Jie neturi pakankamai kvalifikacijos, nesuvokia, kad bendriems tarptautiniams projektams turi būti skiriama kur kas daugiau dėmesio, nei yra įprasta. Todėl prieš pervedant pinigus partneriams būtina įsitikinti, kas ir kaip padaryta.

Jurbarko rajono vicemeras S. Lapėnas pripažino, jog projekto priežiūros stoka galėjo būti viena priežasčių, dėl kurių Jurbarko rajono savivaldybė atsidūrė tokioje situacijoje. „Jau pradedant įgyvendinti projektą 2012 metais būta požymių, kad gali kilti problemų. Projekto, kurio vertė viršijo 17 mln. eurų, o rajono biudžetas tuomet sudarė apie 20 mln. eurų, įgyvendinimas buvo labai rizikingas – savivaldybė prisiėmė per daug finansinių įsipareigojimų“, – tikino jis.

Mėgins padėti

VRM Regioninės politikos departamento direktoriaus Gedimino Česonio teigimu, praėjusią savaitę ministerijoje buvo surengtas pasitarimas, kaip išspręsti tokią keblią situaciją. Aptarta tolesnė aktyvių veiksmų eiga, rekomendacijos dėl galimo atsakymo Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerijai.

„Savo ruožtu ministerija rengia kreipimąsi į vadovaujančią instituciją ir Europos Komisiją, siūlydama taikyti Europos Komisijos reglamento nuostatas, kad jei išieškojimas susijęs su šalyje partnerėje įsikūrusio paramos gavėjo, rangovo ar partnerio skola ir jei bendrai valdymo institucijai nepavyksta išieškoti šios skolos per metus nuo išieškojimo pavedimo parengimo dienos, bendra valdymo institucija praneša apie tai Komisijai. Ši, remdamasi išsamia byla, apsiima išieškoti skolą iš šalyje partnerėje įsikūrusio paramos gavėjo, rangovo ar partnerio arba tiesiogiai iš šios šalies valdžios institucijų“, – aiškino G. Česonis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"