Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Viešųjų pirkimų tarnyba galimai įsitraukė į nešvarius verslo konkurentų žaidimus 

2019 vasario 15 d. 06:00
Diana Vilytė.
Diana Vilytė.
Alinos Ožič nuotrauka

Valstybės vykdomų pirkimų skaidrumo ir sąžiningumo principus deklaruojanti Viešųjų pirkimų tarnyba rodo nederamą pavyzdį – iš anksto skirsto konkursų dalyvius į blogus ir gerus bei viešai sufleruoja perkančiosioms organizacijoms, kurių įmonių, neatsižvelgiant į jų siūlomų paslaugų kainas, teigiamai vertinti nereikėtų.

Tokį neprofesionalų elgesį demonstruoja antrai kadencijai neseniai paskirta Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė. LRT radijo laidoje tarnybos vadovė atvirai demonstravo panieką vienai verslo grupei bei vertino Vilniaus miesto savivaldybės viešojo pirkimo organizatorių, nors tuo metu perkančioji organizacija net nebuvo atplėšusi vokų su dalyvių pasiūlymais.

Pasmerkė iš anksto

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pernai lapkritį paskelbė tarptautinės vertės pirkimą atviro konkurso būdu „Pienas ir pieno produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“. Pirkimo laimėtojas turėtų 12 mėnesių tiekti įvairaus riebumo pieną ir pieno produktus – kefyrą, grietinę, varškę, sūrius, jogurtus ir kitus – sostinės 123 lopšeliams ir lopšeliams-darželiams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra paskelbusi dešimtį analogiškų konkursų pirkti kitų rūšių maisto produktus sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Atskiri atviri pirkimai skelbti tiekti duonos gaminius, šaldytas daržoves ir uogas, kalakutieną, vištieną, pieno produktus be laktozės, kiaušinius, grūdėtąją varškę, ekologišką pieną ir ekologiško pieno produktus, ekologišką jautieną bei kitus produktus.

Tačiau šių metų sausio 3 dienos LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“, kurioje kalbėta apie Sveikatos ministerijos inicijuojamą vaikų maitinimo Lietuvos ugdymo įstaigose pertvarką, VPT vadovė D. Vilytė nei iš šio, nei iš to „užsikabino“ už Vilniaus savivaldybės vykdomo pieno produktų pirkimo konkurso.

Viešųjų pirkimų prievaizdė ėmė viešai koneveikti vieną įmonę, kuri esą pretenduoja tiekti pieną ir pieno produktus Vilniaus lopšeliams-darželiams, nors nei šio pirkimo dalyviai, nei jų pasiūlymai tądien „oficialiai“ niekam neturėjo būti žinomi. Konkurso sąlygose skelbta, jog dalyvių vokai su pasiūlymais bus atplėšiami kitą dieną – sausio 4-ąją.

Diana Vilytė LRT radijo laidoje viešai ragino perkančiąją organizaciją riboti konkurenciją ir taip pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą. Mat konkurencijos užtikrinimas yra vienas pamatinių šio įstatymo principų.

Iš tikrųjų Sveikatos apsaugos ministerija neorganizuoja maitinimo nei ugdymo įstaigose, nei ligoninėse, o tik nustato reikalavimus bei teikia rekomendacijas, kad šias įstaigas pasiektų sveiki produktai. Tuo metu produktus šioms įstaigoms centralizuotai perka savivaldybės, atviru konkursu pirkdamos paslaugas ir prekes. Mat savivaldybės yra daugumos mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ligoninių steigėjos. Būtent jos nustato ir maisto produktų pirkimo sąlygas.

Vokų atplėšimo išvakarėse „Aktualijų studijos“ viešnia D. Vilytė šaipėsi iš bendrovės „Pontem“. VPT vadovei juoką kėlė tai, kad „Pontem“ pati negamina pieno ir pieno produktų, o perkančioji organizacija nekviečia konkurse dalyvauti pieno ir pieno produktų gamintojų. VPT vadovė netiesiogiai išsakė prielaidą, kad „Pontem“ jau laimėjo dar neįvykusį konkursą.

„Matome tendenciją, kad, pavyzdžiui, mažos vertės pirkimus laimi įmonė. Pavyzdžiui, pieno produktų pirkimas. UAB „Pontem“ neturi savo imperijoje jokių sąsajų nei su pienu, nei su karvėmis, – šaipėsi D. Vilytė. – Ta prasme jų verslo imperijoje yra duonos gaminiai, bet jie kažkaip sėkmingai laimi pieno produktų tiekimą. Jie yra perpardavinėtojai. Bet kodėl perkančioji organizacija kreipiasi ne į arčiau pieno ir pieno produktų esančius verslus?“

VPT vadovė iš esmės viešai ragino perkančiąją organizaciją riboti konkurenciją ir taip pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą. Mat konkurencijos užtikrinimas yra vienas pamatinių šio įstatymo principų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, organizuodama pieno ir pieno produktų ikimokyklinėms įstaigoms atvirą pirkimą, nesikreipė nei į šių prekių tiekėjus, nei į gamintojus. Pasiūlymus tiekti perkančiosios organizacijos perkamus produktus gali teikti bet kuri įmonė, atitinkanti perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Šmeižė nepateikdama faktų

Nepateikdama faktų D. Vilytė viešai suabejojo, ar „Pontem“ tieks vaikams kokybiškus pieno produktus. „Tas verslas užaugo ir tapo lyderiu ne per vienus metus. Bet mes kol kas surėmę pečius negalime nieko padaryti. Kad didėtų konkurencija, skaidrumas. Pagrindinis dalykas – kalbame apie tikslą, kad vaikai gautų kokybišką maistą. Ne tik vaikai, ligoniai. Šiandien, deja, šito negalime“, – dėstė VPT vadovė.

D. Vilytė svarstė, jog dažnai verslas neturi tų prekių, kurias perka perkančioji organizacija. „Jie eina va bank. Jie tiesiog dalyvauja konkurse, o paskui jau kaip Dievas duos. O Dievas duoda įvairiai. Ir ten produktai, kurie paskui atkeliauja į perkančiąją organizaciją, deja, neatitinka to standarto. Ar perkančioji organizacija elgiasi principingai? Ar į sutarties sąlygas jie perkelia tuos reikalavimus, kurie yra būtini, kurie buvo techninėse sąlygose? Deja, ne. Paskui jie yra bejėgiai, jie žiūri – gauna pieną, o jis toli gražu neatitinka kokybės, kuri buvo nustatyta techninėse sąlygose. (....) Tai čia principinis klausimas, ar tu tikrai gauni tai, ką nusiperki? Jeigu tu keli ir apriboji sąlygas, įėjimo kartelę iškeli aukštai. Tos pačios kartelės lygmuo turi išlikti ir sutarties vykdymo metu. O sutarties vykdymo metu mes matome absoliutų abejingumą – ir jau ką ten veža, tą veža“, – kalbėjo D. Vilytė.

Viešųjų pirkimų prievaizdės bandymas iš anksto formuoti neigiamą sostinės savivaldybės konkurso vieno dalyvio įvaizdį labai nustebino UAB „Pontem“ vadovus.

Nesuprasdami niekuo neišprovokuoto puolimo motyvų verslininkai įtaria, jog VPT vadovė galėjo būti sąmoningai ar nesąmoningai įtraukta į „Pontem“ konkurentų planą peržiūrėti konkurso rezultatus ir paskirti kitą laimėtoją. Nepavykus konkurento iš konkurso pašalinti teisėtais būdais, būtų siekiama konkursą nutraukti ir skelbti naują.

UAB „Pontem“ vadovai mano, jog D. Vilytei komentuoti pieno sektorių ir pieno pirkimus nebuvo jokio reikalo. Nebent to „prašė“ kuris nors pralaimintis konkursą dalyvis.

Sostinės savivaldybės skelbtame konkurse tiekti pieną ir pieno produktus sostinės ikimokyklinėms įstaigoms, be „Pontem“, dalyvavo AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Sanitex“.

Siūlė pieną, kurio pageidavo savivaldybė

Praėjus mėnesiui po minėtos radijo laidos, LRT žurnalistų straipsnyje imta teigti, jog 3,5 proc. riebumo pienas, kurį rengiasi tiekti „Pontem“, yra netinkamas vaikų maitinimui.

„Pagal 2018 metų balandžio 10 dieną sveikatos apsaugos ministro patvirtintą naują maitinimo įsakymą nustatyta, kad vaikams tiekiamas geriamasis pienas privalo būti ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo. Pateiktame konkurso projekte nurodoma, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoms per metus turi būti patiekta 120 tūkst. litrų 3,2–3,5 proc. riebumo pieno bei 40 tūkst. litrų aseptinio pieno, kuris nėra tinkamas vaikų vartojimui“, – skaitytojus klaidinančią informaciją skleidė LRT portalas.

Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, jog minimas sveikatos apsaugos ministro įsakymas nenurodo, kokio riebumo pienas turi būti naudojamas patiekalų gamybai ar kitais atvejais. Tai yra vaikams nerekomenduojama gerti riebesnio nei 2,5 proc. pieno, tačiau riebesnį pieną galima vartoti gaminant maistą.

Iš tikrųjų „Pontem“ Vilniaus miesto savivaldybei teikė pasiūlymą, atitinkantį perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodomus reikalavimus – tai yra siūlė tiekti tokius produktus, kuriuos užsakė pirkti savivaldybė, teikdama pirkimo sąlygas. Mat jeigu kokurso dalyvis siūlytų kitus produktus, nei nurodomi pirkimo aprašyme, jis tiesiog būtų šalinamas iš konkurso.

Pirkimo aprašyme, kuris yra viešai prieinamas savivaldybės interneto svetainėje, nurodoma, jog savivaldybė pageidauja per 12 mėnesių sostinės 123 lopšeliams ir lopšeliams-darželiams pirkti 360 tūkst. litrų 2,5 proc. riebumo pieno, 120 tūkst. litrų 3,2–3,5 proc. pieno ir 40 litrų aseptinio pieno. Taip pat pieno produktus – kefyrą, grietinę, varškę, sūrius, jogurtus ir kitus.

Sausio 17 dieną savivaldybė informavo, jog sutartis turėtų būti sudaryta su pigiausią pasiūlymą pateikusia įmone „Pontem“.

Gamintojai gamina, prekybininkai prekiauja

Ar mokesčių mokėtojai ir vaikai būtų laimingesni, jeigu pieną į lopšelius ir vaikų darželius tiektų ne prekybininkai, o pieno gamintojai, kaip norėtų VPT vadovė? Ar toks reikalavimas iš viso būtų teisėtas?

Tiesa ta, kad viešuosiuose pirkimuose kaip konkurentai dažniausiai susiduria ne prekybininkai ir gamybininkai. Dėl kainos dažniausiai varžosi platintojai – tai yra prekių tiekėjai. Mat maisto produktų įvairovę, kurios reikalauja perkančiosios organizacijos, geriausiai gali užtikrinti stambesni platintojai.

Lietuvoje tik labai nedidelė dalis viešųjų pirkimų yra tokie, kai tiekti pieną siūlo pienininkai, mėsą – mėsininkai, daržoves – daržovių augintojai ir pan. Be to, ir įstatymais nėra ribojama teisė teikti pasiūlymus nei pagal įmonės veiklos rūšį – prekybą ar gamybą, nei pagal įmonės kilmę. Tad savivaldybių maisto prekių pirkimo konkursuose galėtų dalyvauti bet kuri ES valstybės bendrovė.

„Pontem“ generalinis direktorius Donatas Garbauskas stebisi – jo vadovaujama įmonė užima tik 8 proc. pieno produktų tiekimo biudžetinėms organizacijoms rinkos, todėl nesupranta nei LRT žurnalistų, nei D. Vilytės nepagrįstų kritiškų komentarų apie bendrovę kaip pieno rinkos tiekėją.

„Lietuvoje yra daugiau kaip 40 įmonių, dalyvaujančių įvairių pieno produktų tiekimo viešųjų pirkimų konkursuose. Tai gamintojai, ūkinės bendrijos, prekybos įmonės. Dalyvaujame viešųjų pirkimų konkursuose tokiomis sąlygomis kaip ir visi, teikiame pasiūlymus, atitinkančius pirkimuose keliamus reikalavimus. Kaip ir šiuo atveju. Konkursas buvo viešas, dalyvauti galėjo visi, kas norėjo. Būna, kad laimime, būna, kad ne. Tai normalus procesas ir taip atsitinka visiems rinkos dalyviams“, – kalbėjo jis.

Keista įvykių chronologija

„Pontem“ vadovas atkreipia dėmesį į keistą įvykių chronologiją: sausio 3 dieną LRT radijo laidoje įmonę kritikuoja VPT direktorė D. Vilytė; sausio 4 dieną perkančioji organizacija atplėšia konkursui pateiktus vokus su pasiūlymais; sausio 17 dieną „Pontem“ informuojama, kad jos pasiūlymas yra geriausias; Viešųjų pirkimų įstatymas nustato privalomą sutarties pasirašymo 10 dienų atidėjimo terminą, per kurį kiti konkurso dalyviai gali teikti pretenzijas; sausio 25-ąją, likus trims dienoms iki šio termino pabaigos, centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje gauta vieno iš dalyvių pretenzija; po to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Krasauskas informavo, kad pirkimo sutartis, kuri su „Pontem“ turėjo būti pasirašyta sausio 28 dieną, bus sudaryta tik gavus VPT išvadas, tai yra leidimą.

„Viešųjų pirkimų tarnyba dabar pasiėmė pirkimo dokumentus ir pareikš nuomonę apie pirkimą. Jeigu pareikš neigiamą (o pagal visą įvykių eigą atrodo, kad taip ir bus), perkančioji organizacija greičiausiai nutrauks pirkimą ir skelbs naują. Mano nuomone, perkančioji organizacija, savivaldybės pirkimo komisijos nariai galbūt jau žinos ir galimus dalyvius, ir jų kainas“, – svarstė D. Garbauskas.

Įmonės vadovas baiminasi, kad ši informacija gali nutekėti konkurentams. Juk VPT vadovė, iš anksto viešai komentavusi „Pontem“ įmonės pasiūlymą, turbūt apie jį žinojo dar iki „oficialaus“ vokų atplėšimo perkančiojoje organizacijoje.

Kodėl laimi konkurencinėje kovoje

„Pontem“ viešuosiuose pirkimuose kartais įveikia pienininkus dėl to, kad konkuruoja su mažesne pelno marža nei patys pieno gamintojai. „Mes dažnai esame pripažįstami kaip savo užsienio tiekėjų partneriai ir mums taikoma daug palankesnė kainodara. Dėl to galime sėkmingai konkuruoti labai uždarame Lietuvos pienininkų rate“, – aiškino „Pontem“ vadovas.

Lietuvoje pieną perdirba apie 20 įmonių, tačiau penkios didžiausios bendrovės – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“ – perdirba apie 94 proc. viso pieno.

Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia nustatyti apribojimus tiekti prekes pagal jų kilmės šalį arba pagal tiekėjo veiklos pobūdį. Tai yra nesvarbu, ar tiekėjas prekę tik atveža, ar ją pats ir gamina. Tokie apribojimai būtų pripažįstami kaip ribojantys konkurenciją, todėl – neteisėti. Gali būti nustatomi tik produkto kokybės reikalavimai, o faktas, ar jis pagamintas Lietuvoje, Latvijoje ar Lenkijoje, negali būti lemiamas pasirenkant tiekėją.

Kad Lietuvoje yra sveika konkurencija, iš dalies atspindi ir pieno rinkos struktūra. Antai, Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais Lietuvoje pramonės įmonės pagamino 233 tūkst. tonų pieno, iš jo eksportuota daugiau kaip pusė – 158 tūkst. tonų. Į Lietuvą tuo pačiu laikotarpiu importuota 488 tūkst. tonų pieno.

„Konkursą laimėjome teisėtai pasiūlydami mažiausią kainą. Dabar, regis, dedamos pastangos konkursą „peržaisti“. Ši istorija rodo, kaip norint ir pasinaudojant teise ir valstybės institucijomis, Sveikatos apsaugos ministerija bei Viešųjų pirkimų tarnyba, įmanoma bet kurį pirkimą nutraukti, atstatyti status quo, kad visi vėl varžytųsi iš naujo, – stebėjosi Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusios įmonės vadovas. – Kaip turint bičiulių valstybės institucijose įmanoma atsukti laikrodį atgal. Ir visi bus teisūs.“

Užs. Nr. EK-312

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika