Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Vieni sieną kirtę pirkėjai skaičiuoja laiką, kiti – kiekvieną išlaidų centą 

2019 vasario 25 d. 06:00
Lenkijos pasienio miesteliuose prie prekyviečių automobilių lietuviškais numeriais būna daugiau, negu vietinių pirkėjų mašinų.
Lenkijos pasienio miesteliuose prie prekyviečių automobilių lietuviškais numeriais būna daugiau, negu vietinių pirkėjų mašinų.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Baltijos valstybių gyventojai į kaimyninių valstybių pasienio miestus važiuoja pirkti pirmiausia pigių maisto produktų, pirmo būtinumo prekių ir alkoholinių gėrimų. Lietuviai ir latviai dairosi pramonės prekių, o estams svarbiausia – alkoholis. Be to, visiems rūpi degalai.

Atlikta Baltijos valstybių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, dažnai važiuojančių į kaimynines šalis, apklausa.

Šis pirkimo įpročių tyrimas, atliktas kartu su olandų kompanija „Regionplan Policy Research“, parodė, kad lietuviai į kaimynines šalis važiuoja pirkti maisto produktų, o estai – alkoholio.

Išleidžia šimtus eurų

Didžiausias sumas per vieną apsipirkimo kaimyninėje šalyje išvyką išleidžia lietuviai. Vos daugiau kaip pusė estų ir latvių per vieną išvyką pirkiniams išleidžia mažiau kaip 50 eurų. Tarp lietuvių tokiu taupumu pasižymi 38 proc. pirkėjų, o 24 proc. lietuvių apsipirkimui skiria 50–100 eurų, dar 24 proc. – 100–200 eurų ir 13 proc. apklaustųjų apsipirkimui užsienyje skiria 200–500 eurų.

Latvijoje ir Estijoje tokių išlaidūnų – po 4 procentus. „Lietuviai pirkimo išlaidos yra dvigubai didesnės negu latvių ir estų. Tai galima paaiškinti akcizų ir PVM skirtumais kaimyninėse šalyse. Šiuo požiūriu palankiausia yra Latvijos padėtis“, – komentavo regioninio planavimo instituto ekspertas Yerzi Straatmejeris

Tyrimo duomenimis, planuojant pirkinius, lietuviams svarbiausia yra kaina (68 proc. atvejų), pirmumas – pramonės prekėms (51 proc.) ir tik po jų – alkoholis (28 proc.). Latvijos gyventojai irgi pirmiausia žiūri į kainą (51 proc.). Juose domina pramonės prekės (42 proc.), bet alkoholio kainos jiems neįdomios. Priešingai, estams kaimyninėje šalyje svarbiausia yra pigus alus ir kiti alkoholiniai gėrimai – atitinkamai 51 proc. ir 53 proc. pasirinkimų pagal svarbą.

Tyrimas parodė, kad lietuvių, perkančių užsienyje, pirkinių krepšelis yra įvairus, apima visas prekių grupes, o estų prekių interesas daug siauresnis dėl gerokai mažesnio alkoholio akcizo Latvijoje, o lietuvių pirkinių krepšelis labai įvairus dėl to, kad jie apsipirkti važiuoja į Lenkiją, kur pigesnės daugelio kategorijų prekės.

Skirtingi motyvai

Tyrimu nustatyta, kad planuojant pirkimo kelionę, visų trijų šalių gyventojams svarbu yra degalų kainos – Estijoje tai itin svarbu 97 proc. respondentų, Lietuvoje – 48 proc., o Latvijoje – 36 procentams.

Kitais aspektais kaimynai smarkiai skiriasi. Antai 35 proc. estų ir latvių svarbus veiksnys yra kelionės laikas. Lietuviams svarbiausia yra valiutos kursas (36 proc.). Trečioje vietoje lietuviams yra pelnas iš kainų skirtumo (30 proc.), o paskui – akcizas (25 procentai). Estijoje ir Latvijoje, atvirkščiai, trečias pagal svarbą veiksnys yra akcizas.

Pasak Y. Straatmejerio, tyrimas rodo skirtingus Baltijos valstybių gyventojų motyvus, dėl kurių jie vyksta apsipirkti į užsienį. Lietuviams svarbiausios yra ekonominės priežastys. „Estams ir latviams svarbiausias yra principas „Laikas – pinigai“, t. y. jie svarsto, ar verta pirkimui užsienyje eikvoti laiką. Lietuvius, kurie neretai visą laisvadienį aukoja Lenkijos arba Latvijos parduotuvėms, galima visiškai teisėtai vadinti „kainų ekspertais“ – jie ne tik įvertina perkamos prekės kainą, bet ir skaičiuoja valiutų kursą“, – pažymi „Regioplan“ ekspertas.

Tyrime buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų amžiaus asmenų – maždaug po tūkstantį kiekvienoje valstybėje.

Kainos svarba planuojant pirkinius kaimyninėje šalyje, proc.

Prekių kategorijaEstijaLatvijaLietuva
Maisto prekės355168
Pramonės prekės264254
Alkoholis (be alaus)531728
Alus511027

Pirkimo kelionės į užsienį veiksnių svarba, proc.

VeiksnysEstijaLatvijaLietuva
Išlaidos degalams673648
Valiutos keitimo kursas61536
Pelnas nusipirkus pigiau171330
Akcizas312025
Laikas kelionei353522

Šalltinis: Regionplan Policy Research

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika