Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Vidurinė klasė Lietuvoje ir Estijoje: skirtumai ir panašumai 

2018 rugsėjo 13 d. 06:00
Vienas dažniausių vidurinei klasei priskiriamų požymių yra atostogos svečioje šalyje.
Vienas dažniausių vidurinei klasei priskiriamų požymių yra atostogos svečioje šalyje.
Scanpix/AFP nuotrauka

Lietuviai mano, kad save vidurinei visuomenės klasei priskiriantis žmogus turėtų gauti bent 1069 eurų mėnesio atlyginimą, o estai nurodo, kad ši suma turėtų siekti ne mažiau kaip 1450 eurų.

„Įsivaizduojamų lietuvio ir esto vidurinės klasės atstovų atlyginimų skirtumas yra suprantamas – vidutinis atlyginimas mūsų šalyse irgi skiriasi daugiau nei 40 procentų. Tačiau net atmetus atlyginimų skirtumus estai vidurinę klasę supranta kitaip nei lietuviai. Jiems mažiau rūpi nuosavas būstas, jie linkę dažniau atostogauti užsienyje ir leisti sau pramogauti“, – „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje ir Estijoje atliktos gyventojų apklausos tyrimą apžvelgė jo vadovė Lietuvoje Jūratė Cvilikienė.

Pakanka būstui ir pramogoms

Nuosavo būsto, nesvarbu, ar įsigyto su paskola, ar savomis lėšomis, turėjimas visose Baltijos šalyse siejamas su vidurine klase, ypač Lietuvoje.

„Tyrimo duomenimis, net 75 proc. lietuvių mano, kad nuosavo būsto turėjimas geriausiai charakterizuoja vidurinės klasės atstovą. Pagal nuosavo būsto siejimą su vidurine klase lietuvių ir estų nuomonės išsiskiria. Tik 56 proc. estų mano, jog būstas yra pagrindinis šios klasės atributas“, − tyrimo rezultatus komentavo J. Cvilikienė.

Lietuviams vidurinė klasė taip pat siejasi su galimybe patenkinti visus šeimos poreikius. Šią galimybę įvardijo beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų Lietuvoje ir tik 11 proc. Estijoje. Estai gerokai dažniau akcentavo galimybes pramogauti, įsigyti apynaujį automobilį, leisti laiką restoranuose ar atsipalaiduoti SPA centruose.

„Lyginant lietuvių ir estų finansinę padėtį, svarstyklės krypsta į estų pusę − jiems jau nebėra taip sudėtinga atsiskaityti už būtinąsias paslaugas ar išsiversti be skolų. Deja, dažnai lietuvių šeimai tai vis dar yra iššūkis, ypač šaltuoju metų sezonu, kai išauga komunalinių paslaugų įmokos. Kita vertus, valstybė labai konkrečiai prisideda prie to, kad estai galėtų labiau atsipalaiduoti: išmokos už vaikus lenkia ir latviškas, ir lietuviškas, šalies sostinėje Taline viešasis transportas yra nemokamas. Galbūt dėl to ir bendras optimizmo lygis Estijos visuomenėje yra aukštesnis, gyventojai drąsiau kuria verslus ir investuoja“, – sakė ekspertė.

Atostogos užsienyje – norma

Vienas dažniausių vidurinei klasei priskiriamų požymių yra atostogos svečioje šalyje. Remiantis tyrimo duomenimis, 28 proc. lietuvių mano, kad vidurinė klasė gali sau leisti atostogauti užsienyje bent kartą per metus, 11 proc. sako, kad išvykti atostogauti ji turėtų du kartus per metus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tuo metu Estijoje vidurinei klasei priskiriami gyventojai užsienyje atostogauti gali dukart per metus – taip mano 36 proc. estų.

Pasak J. Cvilikienės, ir vėl tai lemia aukštesnis estų pragyvenimo lygis, dėl kurio jiems atostogauti dažniau yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau galime pakalbėti ir apie kitą veiksnį – ne tik finansines galimybes, bet ir gebėjimą subalansuoti darbo bei poilsio laiką, dirbant ne daugiau, o išmaniau.

Galime pasimokyti

Nemaža Lietuvos visuomenės dalis turi rūpesčių, susijusių su elementariu būtinųjų išlaidų padengimu, ypač gaunantieji vidutinį ar mažesnį atlyginimą ir turintys išlaikytinių. Tačiau, kaip teigė J. Cvilikienė, ir ši gyventojų grupė, ir ypač kuriantieji verslus gyventojai arba priimantieji sprendimus valstybės ar savivaldybės lygmeniu iš estų galėtų pasimokyti išmanumo.

Estai turi gerokai daugiau galimybių pasitelkę įvairias platformas investuoti į startuolius, jie yra gerai išvystę intelektinės nuosavybės sritį, skaitmeninius sprendimus, jų ekonomika laikoma viena labiausiai globalizuotų pasaulyje. „Tereikia daugiau pasidomėti gerai veikiančiais kaimynų sprendimais ir atsiriboti nuo išankstinio nusistatymo“, – patarė J. Cvilikienė.

Reprezentatyvią 1004 18–75 metų gyventojų apklausą Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu sausį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, 1089 15–74 metų gyventojų apklausą Estijoje liepą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Kantar Emor“.

„Lietuvos žinių“ inf.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"