Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Verslas tampa vis smulkesnis 

2019 sausio 28 d. 14:00
Ketvirtadalis Lietuvos įmonių įdarbina tik vieną darbuotoją,  ir didžioji dalis jų niekada neišauga į didesnę įmonę.
Ketvirtadalis Lietuvos įmonių įdarbina tik vieną darbuotoją,  ir didžioji dalis jų niekada neišauga į didesnę įmonę.
pixabay.com nuotrauka

Lietuvoje tebevyrauja smulkusis verslas ir nors viešojoje erdvėje pasirodančios naujienos apie įmonių įsigijimus ir susiliejimus sudaro įspūdį, jog šalies verslas stambėja, dešimtmečio tendencijos rodo, kad vyksta priešingi procesai – verslas smulkėja.

Nors pastaruosius dvejus metus mažėja savarankiškai dirbančių asmenų ir auga samdomų darbuotojų skaičius, vienareikšmių įmonių stambėjimo ar smulkėjimo pokyčių, anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, oficialioji statistika nerodo.

Lietuvos statistikos departamento 2019 metų sausio vidurio duomenimis, Lietuvoje vyrauja mažos įmonės. O įmonių pagal dydį struktūra ir skaičius per 2001–2017 metus iš esmės nepakito.

Žvelgiant į Lietuvos įmonių visumą pastarųjų 10 metų laikotarpiu, įmonių stambėjimo tendencija, kaip sakė Marius Kalanta, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas, nepastebima. Priešingai – matomas įmonių smulkėjimas. Prieš krizę Lietuvos įmonės buvo stambesnės ir augo sparčiau nei po krizės.

Vos 1 darbuotojas

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, 2009 metais 50 proc. Lietuvos įmonių įdarbino iki 4 darbuotojų imtinai, o 2017 metais – tik iki 3 darbuotojų imtinai. Atitinkamai kita pusė Lietuvos įmonių įdarbino nuo 4 darbuotojų 2009 metais ir nuo 3 darbuotojų 2017 metais.

Ketvirtadalis Lietuvos įmonių įdarbina iki 1 darbuotojo imtinai ir šios dalies įmonių dydis nesikeitė visus pastaruosius 20 metų.

Apie spartesnį įmonių augimą bei jų stambėjimą iki krizės byloja ir tai, kad 2008 metais 10 proc. didžiausių Lietuvos įmonių įdarbino 21 ir daugiau darbuotojų. Iki 2017 metų ši apatinė didžiausių įmonių darbuotojų riba nusileido iki 17 darbuotojų. Tai, anot M. Kalantos, rodo, kad po krizės didžiausios Lietuvos įmonės tapo smulkesnės.

Marius Kalanta: "Žvelgiant į Lietuvos įmonių visumą pastarųjų 10 metų laikotarpiu, įmonių stambėjimo tendencija nepastebima. Priešingai - matoma įmonių smulkėjimo tendencija." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Marius Kalanta: "Žvelgiant į Lietuvos įmonių visumą pastarųjų 10 metų laikotarpiu, įmonių stambėjimo tendencija nepastebima. Priešingai - matoma įmonių smulkėjimo tendencija." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Tą patį patvirtina ir vienos pačios didžiausios Lietuvos įmonės duomenys. 2008 metais didžiausia Lietuvos įmonė įdarbino apie 18 tūkst. darbuotojų, o 2017 metais jos darbuotojų skaičius smuko iki mažiau nei 16 tūkst.“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Anot jo, šias įvardytas tendencijas galima paaiškinti dviem susijusiais pokyčiais. „Pirma, didesnės įmonės labiau nukentėjo per 2009 metų ekonomikos krizę ir po jos lėčiau susigrąžino savo darbuotojų skaičių arba netgi iki šiol dar nesusigrąžino. Antra, po ekonomikos krizės pačių mažiausių įmonių daugėjo gerokai sparčiau nei didesnių įmonių“, – sakė pašnekovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pateiktų rodiklių reikšmės gali pasirodyti itin mažos, tačiau taip yra todėl, kad tarp Lietuvos įmonių dominuoja labai mažos (įdarbinančios iki 9 darbuotojų) įmonės. Jos sudaro 83 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių. Vidutinio dydžio (įdarbinančios 50–249 darbuotojus) ir didelės (įdarbinančios 250 ir daugiau darbuotojų) įmonės sudaro atitinkamai 3 ir 0,4 procento.

Jei susikūrė maža, tokia ir bus

Kadangi tarp Lietuvos įmonių dominuoja labai mažos įmonės ir jos smarkiai lemia įmonių visumos augimo tendencijas, svarbu, anot M. Kalantos pasižiūrėti, kaip auga būtent šios grupės įmonės.

Labai mažos įmonės, pašnekovo pastebėjimu, pasižymi itin menku augimu. Didžioji jų dalis niekada neišauga iš labai mažų įmonių grupės. Egzistuoja didelė, iki 25 proc., tikimybė, kad įmonė net ir po dešimties veiklos metų liks tokio paties dydžio, kokio buvo pirmaisiais savo veiklos metais, arba netgi taps mažesnė.

Be to, pusė naujai sukurtų labai mažų įmonių, nepriklausomai nuo to, kiek darbuotojų turėjo savo veiklos pradžioje, auga tik pirmuosius 1–2 metus, o ir tai tik nedaug. Toliau jų augimas sustoja ir dydis nesikeičia net ir po 8 metų.

„Tik maždaug ketvirtadalis labai mažų įmonių pasižymi šiek tiek spartesniu augimu ir tik dešimtadalis auga sparčiai. Čia įmonių augimo rezultatai labai priklauso nuo starto. Kuo daugiau darbuotojų turima veiklos pradžioje, tuo didesnių rezultatų pasiekiama. Pavyzdžiui, dešimtadalis 1 darbuotoją veiklos pradžioje turėjusių įmonių per 8 metus užaugo iki 10 darbuotojų. O dešimtadalis įmonių, veiklos pradžioje turėjusių 6–10 darbuotojų, per 6 metus pasiekė 40 darbuotojų“, – teigė M. Kalanta.

Beje, po krizės, 2010–2017 metų laikotarpiu, labai mažos įmonės buvo mažesnės ir augo lėčiau nei ankstesniuoju 2001–2008 metų laikotarpiu. Ši tendencija ryškesnė tarp didesnių, 6–10 darbuotojų savo veiklos pradžioje turėjusių įmonių. Jos po krizės augo iki 40 proc. lėčiau ir pasiekė panašia dalimi mažesnių augimo rezultatų nei iki krizės.

Ketvirtadalis Lietuvos įmonių įdarbina iki 1 darbuotojo imtinai, ir šios dalies įmonių dydis nesikeitė visus pastaruosius 20 metų.

Susiliejimo daugėjo

Vis dėlto Lietuvos versle yra ir koncentracijos.

Konkurencijos tarybos (KT) Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros grupės vyresnioji patarėja Ieva Jakubavičienė dienraštį „Lietuvos žinios“ informavo, kad pernai KT įmonės suteikė 36 leidimus vykdyti koncentraciją. 2017 metais buvo išduoti 23 tokie leidimai, o 2016 metais – 37.

Tiesa, taryba atkreipė dėmesį, kad ji visų Lietuvoje vykstančių susijungimų ir įsigijimų nevertina – pagrindinis aspektas, kada įmonės privalo kreiptis į instituciją ir gauti jos leidimą, yra sandorio šalių pajamos praėjusiais ūkiniais metais. O pajamų ribos nuo 2018 metų buvo padidintos.

Apie planuojamą vykdyti koncentraciją privaloma pranešti, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 20 mln. eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 2 mln. eurų.

Uždraustų sandorių, t. y. tokių sandorių, dėl kurių būtų įgyjama arba sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija rinkose, 2018 metais nebuvo. Vienos koncentracijos nagrinėjimas buvo nutrauktas įmonėms atsisakius planų įgyvendinti sandorį, kai Konkurencijos tarybos ekspertai įmonę supažindino su preliminariomis išvadomis, kad įgyvendinus koncentraciją kai kuriose rinkose įsigyjančio ūkio subjekto rinkos dalis reikšmingai išaugtų ir tai galėtų turėti neigiamą poveikį konkurencijai.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika