Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Verslas, kuriame dalyvauja užsienio kapitalas, nepageidaujamas Latvijos bankuose 

2018 gruodžio 16 d. 12:11
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Baigiantis Latvijoje veikiančių bankų kovai su nerezidentais, su kuriais iškeliavo 9 mlrd. eurų, prasidėjo nauja bankų klientų rūšiavimo epopėja, taip rašoma Latvijos verslo žiniasklaidoje.

Laikraščio „Biznes segodnia“ redakciją užplūdo šalies verslininkų pranešimai apie jų sąskaitų bankuose uždarymą. Daugumos tokių įmonių dalininkai yra užsieniečiai, išskyrus skandinavus.

Nepageidaujamos tapo ne fiktyvios firmos, kurių buvo atsikratyta likviduojant banką ABLV. Tai vidutinės statistinės įmonės, ilgai ir sėkmingai dirbančios įvairiose šalies ūkio srityse: tranzito, prekybos, aptarnavimo ir panašiose. Jos Latvijoje kuria darbo vietas ir tvarkingai moka mokesčius. Vienintelė jų kaltė, kaip nurodo Latvijos verslo leidinys, – kad bendroje struktūroje tarp jų steigėjų esama „įtartinų“ užsienio investuotojų.

Šių steigėjų kilmė gali būti įvairi – JAV, ES valstybės, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Turkija ir t. t. Jie gali valdyti ir kontrolinį akcijų paketą, ir nedidelę kapitalo dalį. Su jais bankai besąlygiškai atsisveikina.

Stiprinama kova su pinigų legalizavimu

Vienintelis regionas, iš kurio kilęs Latvijos įmonės dalininkas gali būti ramus, yra Skandinavija.

„Kodėl Švedijos bankai turėtų atsisakyti ir klientų, turinčių puikią kredito istoriją?“ – svarsto verslo leidinys.

Iš pradžių buvo daroma prielaida, kad ramų bankų verslą sutrikdė geopolitika, kuri švedus baugina labiau negu krizės ir įsipareigojimų nevykdymas. Ši versija atrodo menkai tikėtina turint omeny, kad atsisakoma ne tik kompanijų, kuriose dalyvauja rusiškas, bet ir amerikietiškas, europietiškas kapitalas.

Anot leidinio publikacijos, tikroji priežastis veikiausiai yra ta, kad tvarkyti įmonių, kuriose dalyvauja užsienio kapitalas, sąskaitas neretai būna brangiau, negu iš šio tvarkymo uždirbama. Didžiausia bankininko darbdavio problema, kad kvalifikuotų banko darbuotojų kaina Latvijoje auga, bet dar labiau auga darbo su minėtų įmonių sąskaitomis mastas.

Likvidavus ABLV, buvo sugriežtinti likusių bankų darbo su klientais reikalavimai, t. y. stiprinama kova su pinigų legalizavimu.

Gražu, bet nepigu. Vien licencijuotos programos vidutinio banko savininkams kainuos kelis milijonus eurų. Be to, šimtus eurų teks skirti ketvirtiniams ir metiniams auditams. Plius – personalo, kurį tenka nuolat apmokyti ne tik Latvijoje, išlaikymas.

Taip atrodo banko viduje. O iš išorės užšaunamos durelės. Dar prieš dešimtį metų atidaryti banko sąskaitą buvo galima per dieną, užpildžius puslapinę anketą. Dabar geriausiu atveju tai užtruks 2–3 savaites, o sudėtingesniais atvejais teks palaukti iki pusmečio, bankui pateikus visą iki panagių informaciją apie save.

ABLV likimas, matyt, ramiai miegoti neleidžia bet kurio Latvijoje veikiančio banko savininkui, bet nelaimė turėti reikalų su nešvariais pinigais teko ir skandinavų bankams.

Purvinosi ir skandinavai

Banko ABLV likimas, matyt, ramiai miegoti neleidžia bet kurio Latvijoje veikiančio banko savininkui, bet nelaimė turėti reikalų su nešvariais pinigais teko ir skandinavų bankams. Galima prisiminti fondo „Hermitage Capital“ steigėjo Williamo Browderio kaltinimus „Nordea“ bankui dėl kapitalo plovimo. Šis bankas pernai susiliejo su norvegų DNB banku, įsteigę „Luminor“.

Be kita ko, nešvaraus kapitalo „lyderystė“ regione tenka bankui „Danske Bank“, kuris įtariamas išplovęs 234 mlrd. JAV dolerių per Estijos filialą. Ši suma dešimteriopai viršija Estijos bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Kaip rašo leidinys, skirtingai nei Latvijos ABVL, kuris buvo iškart likviduotas, „Danske Bank“ dirba iki šiol. Tiesa, akcininkai turėjo šį tą paaukoti – „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas dėl skandalo turėjo atsistatydinti. Jis susirinko daiktus ir tapo paprastu žmogeliu, bet skandinavų bankai savo dėmesį sutelkė į mažutes Baltijos valstybes ir pradėjo jose šluoti lauk klientus, kurie jiems gali atrodyti bent kiek įtartini.

Netenka investuotojų

Apskritai Švedijos bankus galima suprasti ir jiems atleisti. Bet štai Latvijos ekonomikai dėl to ne lengviau. Bankinių paslaugų netekę užsieniečiai Latvijos firmų steigėjai – tai ne patys investuotojai, dėl kurių kaunasi kiekviena normali valstybė. Saugodami savo įvaizdį, švedų bankai faktiškai išgena iš Latvijos investicijas.

Latvijos verslo leidinys įžvelgia dvi išeitis užbaigti šią kampaniją: arba įmonėms teks pereiti į kitus Latvijos bankus, kurie nori ir moka dirbti su klientais naujomis sąlygomis, arba atidaryti sąskaitas kituose užsienio bankuose (paprastai pirmenybė teikiama Rytų ir Vakarų Europos šalims, taip pat Kinijai).

Būtų gerai, jei verslininkas, neatsargiai gimęs ne Latvijoje, savo pinigus patikėtų kitam Latvijos bankui. Blogiau, jei jis visą savo turtą perkels į kitą šalį. Be kita ko, panašūs dalykai jau vyksta.

Pastaruoju metu tiesioginių užsienio investicijų yra sulaukusios 27,8 tūkst. Latvijos kompanijų. Šiemet bendrovių, kuriose dalyvauja užsienio kapitalas, Latvijoje sumažėjo 7,16 procento. Sumažėjo ir tiesioginių investicijų į pagrindinį įmonių kapitalą – dabar jos sudaro 7,12 mlrd. eurų, o tai 123,4 mln. eurų mažiau negu prieš metus.

Taigi Švedijos bankų ir Latvijos Respublikos interesai susikirto, ir ne Latvijos naudai.

Iš bankų komentarų

SEB:

„Per pastaruosius metus banko klientų gausėja – ir fizinių, ir juridinių, o banko klientų kontrolė ir jų neteisėtai įsigytų pinigų legalizavimas visada buvo mūsų prioritetas.“

„Swedbank“:

„Jau prieš keletą metų banko klientais buvo 0,9 mln. privačių asmenų ir 83 tūkst. įmonių. Rodikliai nepakito ir šių metų pradžioje. 2016-ųjų pradžioje bankas visiškai atsisakė teikti paslaugas didelės rizikos klientams, kurių dalis tuo metu sudarė 1 proc. klientų bazės. Latvijos bankai toliau aktyviai kovoja dėl klientų, tačiau gali skirtis jų rizikos apetitai, priklausomai nuo jau prisiimtos rizikos. „Swedbank“ yra palankus verslui, ir aktyviai atidarome sąskaitas kiekvienai kompanijai, kurios kapitalo struktūra ir savininkai yra aiškūs, taip pat kai veikla yra aiškiai susijusi su Latvija. Pasitaiko atvejų, kai tenka nutraukti dalykinius ryšius, bet tai išimtys, daromos atidžiai ištyrus konkrečią situaciją.“

„Rietumu“:

„Įtampą dėl įmonių, kuriose dalyvauja užsienio kapitalas, pastaruoju metu jaučiame, bet ne dėl užsienio investuotojų. Tiesa, kai kurie iš jų į Latviją atvyko oficialiai gavę gyvenamąją vietą. Mūsų požiūriu, kiekviena Latvijoje registruota kompanija, čia dirbanti sąžiningai ir mokanti mokesčius, – tai normalus verslas. Todėl, gavę kliento prašymą, po įprasto patikrinimo jam atidarome sąskaitą. Potenciali rizika dėl savininkų užsieniečių mums yra suprantama, ir mes mokame juos profesionaliai analizuoti bei kontroliuoti.“

„Baltic International Bank“:

„Mes tikslingai nenutraukiame ryšių su įmonėmis, tarp kurių akcininkų yra užsienio piliečių. Nė vienas atsakingas bankas nenori būti susijęs su neteisėtai įgyto turto legalizavimu.“

„Luminor“

Šis bankas nerado galimybės atsakyti į Latvijos verslo leidinio klausimus.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"