Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Vargas augintojams dėl pupų 

2018 spalio 16 d. 06:00
Ūkiai, kurie buvo sudarę išankstines derliaus pardavimo sutartis ir negavo planuoto derliaus, buvo priversti pupas pirkti iš kolegų ar draugų ir už toną mokėti iki 350 eurų.
Ūkiai, kurie buvo sudarę išankstines derliaus pardavimo sutartis ir negavo planuoto derliaus, buvo priversti pupas pirkti iš kolegų ar draugų ir už toną mokėti iki 350 eurų.
plaukutikls.lv nuotrauka

Šiemet kai kuriuose šalies rajonuose auginti gerokai didesni pupų plotai nei pernai. Tačiau sausringa vasara pridarė bėdų – šių augalų derlius apie 30 proc. mažesnis. Skaudžiai pralošė tie ūkininkai, kurie buvo pasirašę išankstines derliaus pardavimo sutartis – dažnam pupos uždirbo ne pelną, o baudas.

Labiausiai pupų plotus šiemet padidino Panevėžio rajono žemdirbiai. 2017 metais šiame rajone deklaruota 604 ha pupų , o šiais metais – 4159 hektarai. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė sakė, kad šio krašto žemdirbiai, palyginti su ankstesniais metais, dažniau rinkosi pupas ir pavasarį pasėjo didesnius, net iki 500 ha, plotus. „Bet rezultatai gerokai prastesni nei pernai. Vieniems pupos šiek tiek užaugo, kitiems tragiškai neužaugo, vietomis derlius buvo net 50 proc. mažesnis nei pernai“, – sakė D. Kuzmienė.

LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkė teigė, kad ypač nepasisekė tiems, kurie buvo sudarę išankstines derliaus pardavimo sutartis. „Jei sutartis buvo sudaryta 100 t, o ūkininkas atvežė tik 50 t, už likusius 50 t buvo skaičiuojamos baudos, o jos skaičiuotos taip: nuo sudarytos sutarties ir tuo metu buvusių supirkimo kainų. Tai buvo tikras smūgis žemdirbiams“, – teigė moteris.

Augintojai patys pirko derlių

Tiesa, nei baudas mokėję ūkininkai, nei pupų supirkėjai nelinkę viešai atvirauti. Kalbesnis buvo tik bendrovės „Agrorodeo“ vadovas Robertas Lapinskas. Pasak jo, vertinant daugiametę vidutinę pupų kainą, šiųmetinė buvo viena didžiausių. „Tie, kurių laukuose derlingumas buvo geras, džiaugiasi. Kitiems, kurie derlių buvo pardavę iš anksto, nepadėjo nei iš anksto jų pačių priimtas sprendimas, nei gamta. Kai kuriose vietovėse pupų derlingumas svyravo tarp 3,5 ir 1 tonos, o ūkiai, kurie buvo sudarę išankstines derliaus pardavimo sutartis ir negavo planuoto derliaus, buvo priversti pupas pirkti iš kolegų ar draugų ir už toną mokėti iki 350 eurų“, – teigė „Agrorodeo“ generalinis direktorius.

R. Lapinskas neslėpė, kad jo vadovaujama bendrovė su augintojais buvo sudariusi daug išankstinių pupų derliaus pardavimo sutarčių, tačiau nei jų skaičiaus, nes kontraktuoto pupų kiekio neįvardijo, teigė, kad tai – konfidenciali informacija. Paklaustas, ar daug ūkininkų už sutarties netesybas turėjo mokėti baudas, „Agrorodeo“ vadovas sakė: „Nežinau, ar tai galima pavadinti bauda, mes niekam baudų nepritaikėme. Jei ūkininkas negali pateikti prekės, bandome bendromis pajėgomis nupirkti iš jo kaimyno, o kainos skirtumą perkeliame prekės nepateikusiam ūkininkui“, – aiškino pašnekovas.

Jis tvirtino, kad ši bendrovė sutarčių neįvykdžiusiems ūkininkams metams suteikė mokėjimo atidėjimą be palūkanų. „Laukiame kitų metų derliaus, tikimės, kad jis bus geresnis nei šiemet, galbūt ūkininkai galės išspręsti finansinį srautą. Susidariusį kainų skirtumą pasiėmėme į savo balansą. Kalbame apie milijonus eurų, juk jei bent vienas ūkis neatvežė vieno tūkstančio tonų, jau gaunasi tūkstančio eurų skirtumas. Dalį nuostolių pasiėmėme ant savo pečių, su kiekvienu ūkininku kalbėjomės atskirtai, tiek jie, tiek mes esame verslininkai, jei jie negalės gyvuoti, negalėsime ir mes“, – sakė R. Lapinskas.

Jį, kaip ir kitus supirkėjus piktina tai, jog nederliaus metais išankstines pardavimo sutartis pasirašę ūkininkai dėl nuostolių kaltina ne save, o supirkėjus. „Juk niekas jų nespaudžia, žemdirbiai patys įvertina savo riziką. Mes visada perspėjame būti apdairius, prašome, kad ūkininkai iš anksto parduotų ne visą, o ne daugiau kaip 30–40 proc. planuojamo užauginti kiekio, ir nekaltinti kitos šalies, jei patys nusprendė rizikuoti“, – kalbėjo „Agrorodeo“ vadovas.

Supirkėjai neatsižvelgė į tai, kad ūkininkai dėl sausros negavo planuoto derliaus. Jei sutartis buvo sudaryta 100 t, o ūkininkas atvežė tik 50 t, už likusius 50 t buvo skaičiuojamos baudos.

Rizikuoja ne dėl azarto

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kitas nenorėjęs savo pavardės skelbti pašnekovas taip pat mestelėjo akmenuką į ūkininkų daržą. Jis neslėpė žinąs, kad kai kurie ūkininkai bando sukčiauti – nevykdo savo pačių pasirašytos išankstinės sutarties, o derlių parduoda kitiems supirkėjams, kurie tuo metu siūlo aukštesnę kainą.

Išankstines derliaus pardavimo sutartis renkasi toli gražus ne azartiški žmonės. Dalį žemdirbių taip elgtis priverčia aplinkybės dėl anksčiau neištesėtų sutartyje nurodytų įsipareigojimų supirkėjams, o dar kitus – naujam sezonui pradėti būtinų apyvartinių lėšų trūkumas. Šiemet pavasarį dažnas, pasirašantis sutartį, pageidavo gauti avansą. Tokias tendencijas supirkėjai yra pastebėję ir anksčiau, tačiau šiemet norinčių avanso buvo gerokai daugiau.

„Buvau pasirašę išankstinio derliaus pardavimo sutartį, tuo metu pupų kaina atrodė lyg ir gera. Įsipareigojimą įvykdžiau, bet pagal dabartinę kainą patyriau nuostolį, jei būčiau pardavęs be išankstinės sutarties, būčiau gavęs geresnę kainą. Taip jau yra su tomis sutartimis – vienais metais išloši, kitais praloši, tai – savotiška loterija. Planavau didesnį derlių, bet vis tiek galiu sakyti, kad iš balos išlipau sausas“, – dėl nepasiteisinusios rizikos nei save prie kryžiaus kalė, nei kaltino supirkėjus Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas.

Ankstesniais metais pupoms jis skirdavo iki 200 ha, o pernai buvo padaręs pertrauką. Šiemet šie ankštiniai augalai ūkyje užėmė 160 hektarų. „Užaugo, bet derlius buvo mažesnis 25–30 proc. nei įprastai, anksčiau kuldavome 5, o šiemet tegavome 3 tonas“, – sakė Panevėžio rajono ūkininkas.

Spėjimai nepasitvirtino

Šalies mastu, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pupų populiarumas šiemet šoktelėjo nedaug – bendras augintas plotas tebuvo 356 ha didesnis nei pernai. Šiemet deklaruota 73 197 ha šių ankštinių augalų, o 2017 metais – 72 841 hektaras.

Ypač pupos populiarios Pasvalio (5713 ha) , Biržų (4855 ha), Šiaulių (4440 ha), Radviliškio (4298 ha), Panevėžio (4159 ha) ir Kėdainių (4024 ha) rajonuose. Tiesa, ne visuose išvardytuose rajonuose šių augalų plotai, palyginti su 2017 metais, didėjo – pernai Biržuose jie užėmė 5019 hektarų. Didžiausią duoklę pupoms šiemet atidavė Šiaulių rajono ūkininkai. Pernai jie užėjo vos 608 ha, o šiemet – jau 4440 hektarų.

Ekspertų nuomone, pupų ir žirnių bumą sukėlė ne tik Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika, bet ir aukštos šių augalų supirkimo kainos. Tiesa, prieš kelerius metus pupas buvo nurungę žirniai. Indijos rinkai atsisakius pirkti lietuvišką produkciją, nuostolius skaičiavo supirkėjai, o žemdirbiai džiaugėsi gerai uždirbę.

Buvo spėjama, kad šiemet, įsigaliojus Europos Komisijos draudimui žalinimo plotuose naudoti pesticidus, pupos ir žirniai, kaip žalinimo augalai, nebus auginami, nesitikėta ir to, kad pupos bus gana populiarios kaip ūkiniai augalai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"