Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Valdžiai nerūpi piktnaudžiavimas komandiruočių dienpinigiais 

2018 sausio 5 d. 09:00
Piktnaudžiavimą darbuotojų įdarbinimu, įforminant komandiruotes, veikiau suvaldys europinės institucijos nei šalies valdžia.
Piktnaudžiavimą darbuotojų įdarbinimu, įforminant komandiruotes, veikiau suvaldys europinės institucijos nei šalies valdžia.
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Tai, kad Lietuvos įmonėse paplitusi praktika komandiruotiems į užsienį darbuotojams mokėti didžiąją dalį atlyginimo neapmokestinamais dienpinigiais, ne tik apvagia šalies biudžetą, bet ir atima iš darbuotojų socialines garantijas. Siekiant išvengti tam tikrų sektorių darbuotojų diskriminacijos, dienpinigių mokėjimo problema esą turėtų būti svarstoma iš esmės. Tačiau konkrečių valdžios veiksmų nematyti.

2017 metų pabaigoje Finansų ministerija registravo Vyriausybės nutarimų projektus, kuriais siūloma nustatyti didesnius dienpinigius komandiruotiems darbuotojams.

Šiuo metu dienpinigių norma darbuotojui, komandiruotam dirbti Lietuvoje, yra 15 proc. patvirtinto bazinės socialinės išmokos dydžio, kuris yra 38 eurai. Tai reiškia, jog už vieną komandiruotės dieną Lietuvoje darbuotojui priklauso 5,7 euro dienpinigių. Siūloma šią sumą padidinti daugiau kaip du kartus – iki 14 eurų.

Dienpinigių suma didėtų ir vykstant į daugelį užsienio valstybių. Didžiausius dienpinigius siūloma nustatyti komandiruotiems į Japoniją (87 eurai), Daniją (80 eurų), Angolą (70 eurų), Izraelį (70 eurų) ir Kongo Demokratinę Respubliką (70 eurų) darbuotojams, mažiausius – vykstantiems į Albaniją, Botsvaną, Butaną, Makedoniją, Indiją, Indoneziją ir kt. – 33 eurus. Į kitas, nutarimo projekte neišvardytas šalis, komandiruojamiems darbuotojams priklausytų 31 euras dienpinigių.

Tačiau Finansų ministerija nė žodžiu neužsimena apie Lietuvos darbo rinkoje paplitusią ydingą praktiką įmonių darbuotojus išsiųsti dirbti užsienyje ir vietoj reikšmingos atlyginimo dalies jiems mokėti dienpinigius, nuo kurių nereikia mokėti nei socialinio draudimo įmokų, nei pajamų mokesčio.

Neseniai „Lietuvos žinios“ rašė, kad iš Lietuvos į užsienį dirbti komandiruojamiems darbuotojams mokami dienpinigiai gali 2–3 kartus viršyti jų menką oficialų darbo užmokestį. Darbdaviai taupo mokėdami darbuotojams ne atlyginimus, o dienpinigius, nes išvengia mokesčių valstybei. Tačiau jų darbuotojai dabar užsienyje vis tiek dirba gaudami daug mažesnes algas nei vietiniai, o ateityje jie neteks dalies pensijų ir kitų socialinių išmokų.

VMI duomenimis, 2016 metais apie 190,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų deklaravo išmokėję komandiruotiems darbuotojams per 622 mln. eurų dienpinigių. Nuo šios sumos biudžetui buvo sumokėta 720 eurų gyventojų pajamų mokesčio. Ankstesniais metais VMI analizavo daugiau kaip 3,1 tūkst. transporto (vežimo) veiklą vykdžiusių mokesčių mokėtojų duomenis ir nustatė, kad šiose įmonėse dirbo apie 47,2 tūkst. darbuotojų, kurių deklaruojamas vidutinis darbo užmokestis buvo 420 eurų.

Tuo tarpu viešojoje erdvėje tolimųjų reisų vairuotojai viliojami į darbą žadant 2–2,5 tūkst. eurų atlyginimais. Tad atotrūkis tarp deklaruojamo ir realiai mokamo atlyginimo transporto (vežimo) veiklos darbuotojams sudaro daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų – maždaug tiek gali būti išmokama neapmokestinamais dienpinigiais.

Tačiau negirdėti, kad Finansų ministerija siūlytų keisti tokią situaciją, nors iniciatyvos jau imasi Europos Sąjungos institucijos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Verslas krauna pelną

Seimo narė Aušra Maldeikienė „Lietuvos žinioms“ aišno, kad tokia praktika yra „valstybės biudžeto išsunkimo schema“ ir valstybės išlaikymo permetimas ant viešojo sektoriaus pečių. „Kodėl mūsų gydytojai, mokytojai ir mokslininkai gauna tokias mažas algas? Nes biudžete jiems nėra lėšų – sukuriamos mokesčių išvengimo landos įmonių savininkams, gaunantiems didelį pelną (logistikos kompanijos patenka tarp pelningiausiųjų), o jų darbuotojai sunkiai dirba, bet neturi socialinių garantijų, vadinasi, ateityje negaus pensijų arba sirgdami negauna ligos išmokų. Tai yra baisi praktika. Tačiau šio sektoriaus atstovai yra įtakingi ir Seime turi stiprų palaikymą – kai tik prasideda kalbos šia tema, pradedama šaukti, kad neva griaunamas ūkis“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad tokios įmonės valstybės biudžetą papildo neadekvačiai menkai, tačiau valstybė turi remti jų darbuotojus. Maža to, šalyje išsikerojusi neteisybė pastūmėja gyventojus emigruoti.

A. Maldeikienė sakė neturinti vilčių, kad šalies valdžiai užteks ryžto išspręsti susiklosčiusią situaciją. Jos manymu, ją suvaldyti padės tik Europos Sąjungos rengiamos direktyvos, draudžiančios tokią praktiką. Kaip jau skelbta, Europos Komisija (EK) siūlo peržiūrėti 1996 metais priimtą ES direktyvą dėl komandiruotų darbuotojų. Pasak ES šaltinių, daugiausia dėmesio EK skiria vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principui. EK pasiūlymui pritarė ir Europos Parlamentas bei ES Taryba.

„Šita direktyva žiauriai nepatinka mūsų transportininkams, kurie šaukia, jog bankrutuos, nors sąžiningai turėtų pasakyti, kad nebankrutuos – tiesiog nebeturės tokio didelio pelno. Man asmeniškai atrodo menkai tikėtina, kad Seimas būtų toks ryžtingas ką nors keisti, nes tai yra stiprios, įtakingos verslo grupės, jų interesams čia atstovaujama puikiai. Jie juk lobistine veikla užsiima visiškai atvirai. Dėl to Europos direktyva Lietuvai būtų didelė pagalba“, – sakė pašnekovė. Ji prognozavo, kad ES direktyvą patvirtins.

Be to, A. Maldeikienė atkreipė dėmesį į antrąją tendenciją transporto sektoriuje, ji taip pat suduoda smūgį socialinei sistemai: dalį jo darbuotojų sudaro ukrainiečiai, kurie esą dažnai nesąžiningai išnaudojami.

Svarbu darbuotojų sąmoningumas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija yra ne tik valstybės biudžeto pajamų surinkimo, bet ir transporto paslaugų rinkos problema. Jo teigimu, šioje srityje yra tokia didelė konkurencija su Rytų valstybėmis, todėl Lietuvos įmonės stengiasi sumažinti transporto paslaugų kainą ir išgyventi.

K. Glavecko nuomone, su transporto ar statybų sektoriais, kurie taiko darbuotojų komandiravimo ir dienpinigių mokėjimo tvarką, reikėtų ieškoti kompromisinių sprendimų ir tartis dėl darbo apmokėjimo skaidrumo.

„Vien administracinių, baudžiamųjų priemonių taikymas vargu ar išspręs šią problemą, nes esant atvirai rinkai jau dabar nemažai transporto kompanijų išsiregistruoja iš Lietuvos, perkelia buveines į kitas šalis ir ten moka mokesčius. Problemos sprendimo kelias turėtų būti susietas ir su pačių samdomų darbuotojų sąmoningumu, ir tokios darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos netoleravimu, nes šioje situacijoje patys darbuotojai lieka labiausiai nuskriausti ir socialiai neapsaugoti: ligos, motinystės / tėvystės pašalpų, pensijų išmokas jie gaus nuo sumos, artimos minimaliam mėnesiniam atlyginimui, nes jų darbdavys tiek temokėjo mokesčių“, – aiškino Seimo narys.

Reikėtų esminės pertvarkos

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė sakė, kad vadovaujantis esamais teisės aktais neapmokestinamosioms pajamoms priskiriami dienpinigiai, jeigu jų suma neviršija nustatytų maksimalių dienpinigių normų. Be to, neva numatyti tam tikri apribojimai komandiruočių kompensacijomis laikomų dienpinigių mokėjimui – jais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui visą minimalų darbo užmokestį viršijančią atlyginimo dalį išmokant dienpinigiais.

Viceministrė teigė, kad nustatyto dydžio dienpinigiai komandiruotiems darbuotojams mokami siekiant kompensuoti jų papildomai užsienio valstybėje patiriamas pragyvenimo (maitinimo) išlaidas. Dėl to esą dienpinigiai ir priskiriami neapmokestinamosioms pajamoms, o tai neva visiškai atitinka tarptautinę praktiką. Be to, dienpinigiai, jos teigimu, yra tik viena išlaidų, kurios kompensuojamos darbuotojui išvykus į komandiruotę, rūšių. Kompensuojamos ir kitos būtiniausios išlaidos: gyvenamojo ploto nuomos, kelionės, ryšių (pašto ir telekomunikacijų) ir kt. Šios išlaidos taip pat priskiriamos neapmokestinamosioms gyventojų pajamoms.

Beje, Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojai komandiruotėse nepatiria nei apgyvendinimo, nei susisiekimo paslaugų išlaidų – jie dažniausiai nakvoja savo transporto priemonėse, neperka susisiekimo bilietų ir pan. Tačiau kai kurios ES Vakarų šalys jau reikalauja, kad, pavyzdžiui, Rytų šalių vairuotojai poilsio ir nakvynės apsistotų viešbučiuose.

„Atsižvelgdami į tai, kad dienpinigiai mokami siekiant kompensuoti darbuotojų užsienio valstybėje patiriamas papildomas pragyvenimo išlaidas ir į tai, kad apmokestinamosioms pajamoms priskyrus tik tarptautinio vežimo vairuotojų gaunamus dienpinigius, šie asmenys galimai būtų diskriminuojami, palyginti su kitais darbuotojais, kurių darbo funkcijos taip pat susijusios su kelionėmis, manome, jog siekiant tinkamiausio sprendimo klausimas dėl dienpinigių turėtų būti svarstomas iš esmės, kompleksiškai kartu su darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų atitinkamų nuostatų, susijusių su komandiruotėmis, peržiūra“, – aiškino D. Brasiūnaitė.

Europos Komisija (EK) ėmėsi iniciatyvos teisės aktus pritaikyti prie naujų ekonomikos bei darbo rinkos sąlygų ir susisteminti ES Teisingumo Teismo praktiką. EK pasiūlė peržiūrėti 1996 metais priimtą ES direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo. Pasak ES šaltinių, daugiausia dėmesio EK skiria vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principui. EK pasiūlymui pritarė ir Europos Parlamentas bei ES Taryba.

Pagal atnaujintą direktyvą numatoma komandiruotiems darbuotojams mokėti darbo užmokestį pagal priimančiosios valstybės narės teisę ir praktiką, taip pat ilgalaikis 12 mėnesių komandiravimas, kuris gali būti pratęstas iki 6 mėnesių (iš viso 18 mėnesių), remiantis pagrįstu paslaugų teikėjo pranešimu.

Visuose sektoriuose komandiruotiems darbuotojams būtų visuotinai taikomos kolektyvinės sutartys. Direktyva įtvirtintų vienodą požiūrį į per laikinojo įdarbinimo įmones įdarbintus darbuotojus ir vietos darbuotojus.

Transporto sektoriuje iš dalies keičiančios direktyvos nuostatos bus taikomos nuo tos dienos, kai įsigalios būsimi šiam sektoriui skirti teisės aktai. Nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę numatytas 3 metų laikotarpis. Dar bus taikomas 1 metų laikotarpis iki direktyvos taikymo pradžios.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"