Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Valdžia saugos piliečių kišenes 

2018 rugsėjo 20 d. 07:00
Saulius Skvernelis./
Saulius Skvernelis./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kad po apsilankymo didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse gyventojų piniginėse liktų kuo daugiau eurų, Vyriausybė nusiteikusi imtis ryžtingų veiksmų. Kainų stabilumui užtikrinti bus didinama konkurencija, labiau remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, griežčiau reguliuojami stambieji prekybininkai.

Vyriausybė ne tam didina piliečių pajamas, kad jos visos nusėstų pelno besivaikančių prekybininkų kišenėse. Tokią mintį po vakarykščio susitikimo su didžiųjų prekybos tinklų vadovais akcentavo premjeras Saulius Skvernelis. Jo neįtikino prekybininkų teiginiai, kad Lietuva yra mažų kainų šalis ir problemų šioje srityje nėra.

Indrė Genytė-Pikčienė: „Viena vertus, į mažmeninės prekybos rinką norima prisivilioti stambių investuotojų, kita vertus, įvairiais ribojimais, pertekliniu reguliavimu prastinama jų verslo aplinka.“

„Gyvename atvirame pasaulyje ir patys matome, kaip skiriasi kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Oficialūs Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo 2010 metų maisto produktų kainos kilo kone dvigubai sparčiau nei žaliavų kaina“, – teigė S. Skvernelis. Pasak jo, patenkame į Europos Sąjungos (ES) šalių penketuką, kur kainos kilo sparčiausiai. Kartu matoma, kad augintojų bei žaliavos tiekėjų dalis kainoje mažėjo, o perdirbėjų ir prekybininkų – augo.

Vyriausybė mato rizikas

Premjeras priminė, kad kitąmet žmonių pajamoms didinti numatyta skirti 1,2 mlrd. eurų. Įgyvendinant reformas bus mažinami darbo jėgos mokesčiai, didinamos pensijos, vaiko pinigai, minimali mėnesinė alga. „Vyriausybės pareiga pasirūpinti, kad šie pinigai realiai didintų žmonių perkamąją galią, o ne tiesiog taptų papildomu prekybininkų pelnu kilstelėjus kainas. Tas rizikas matome ir darysime viską, kad taip neatsitiktų“, – žadėjo S. Skvernelis. Kaip vieną iš būdų, padėsiančių išlaikyti kainų stabilumą, Vyriausybės vadovas minėjo prekybos konkurencijos didinimą. Jis informavo šią savaitę pasirašysiąs kreipimąsi, kuriuo 12 didžiųjų ES investuotojų, turinčių prekybos tinklus, bus siūloma atvykti į Lietuvą ir čia investuoti. „Šiuo metu Vyriausybės sprendimai leidžia drąsiai investuoti, turėti saugias investavimo sąlygas, gerą grąžą“, – po susitikimo su prekybos centrų vadovais kalbėjo premjeras.

Kitą savaitę ministerijoms bus pavesta imti rengti konkrečius teisės aktus, kurie reglamentuotų smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimą, konkurencijos didinimą bei skatintų efektyvesnę valstybės institucijų veiklą. „Manęs netenkina, kaip šiuo metu ginamos vartotojų teisės, kaip dirba Konkurencijos taryba. Keista stebėti prekybos tinklų ir kai kurių kontrolės institucijų santykius, kai, pavyzdžiui, Metrologijos inspekcijos darbuotojai net neįsileidžiami į kai kurias prekybos vietas, o jų skiriamos baudos – juokingos. Kyla klausimų ir dėl valstybės žemės naudojimo prie prekybos tinklų. Priežiūros sistemą reikia peržiūrėti, o baudos turi būti atgrasančios nuo pažeidimų“, – įsitikinęs S.Skvernelis.

Žadėjo minimalius pokyčius

Prekybos tinklų vadovai sutiko ne su visomis premjero išsakytomis mintimis. Jų akimis, kainos tikrai neaugo taip dramatiškai, kaip teigiama. „Suprantu, kad kainos yra jautri tema Lietuvos žmonėms ir ministras pirmininkas tuo susirūpinęs. Patys sekame Eurostato duomenis. Maisto produktų kainos, neskaičiuojant alkoholio ir tabako, per ketverius metus šalyje išaugo 5,3 procento“, – sakė „Maximos LT“ vadovė Kristina Meidė. Pačioje „Maximoje“ kainos nuo euro įvedimo padidėjo 4,2 procento. K. Meidė sakė galinti užtikrinti, kad artimiausiu metu šio tinklo kainų pokyčiai bus minimalūs.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Vyriausybė svarsto apie viešą platformą, kurioje būtų skelbiamos maisto produktų gamintojų ir tiekėjų kainos, taip pat idėją leisti susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, perkant maisto produktus mažose parduotuvėse.

Požiūris nevienareikšmiškas

Vyriausybės planuojamas kainų stabilizavimo priemones „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sakė vertinanti nevienareikšmiškai, nes kai kurios jų „labai stipriai viena kitai prieštarauja“. „Viena vertus, į mažmeninės prekybos rinką norima prisivilioti stambių investuotojų, kita vertus, įvairiais ribojimais, pertekliniu reguliavimu prastinama jų verslo aplinka. Tad prisikviesti naujų rinkos žaidėjų ir taip padidinti konkurenciją, kuri galbūt yra vienintelis būdas kovoti su kylančiomis kainomis, bus nelengva“, – „Lietuvos žinioms“ sakė analitikė.

Jos teigimu, kritikuotina ir pati kova su kainų augimu, nes dažniausiai Lietuvoje jos kyla dėl tarptautinių tendencijų, darbo užmokesčio didėjimo. „Tai objektyvios priežastys“, – tikino I. Genytė-Pikčienė. Pasak jos, kelių stambių prekybos centrų dominavimas mažmeninėje rinkoje yra įprasta Europos valstybių praktika, Lietuva šiuo požiūriu niekuo nesiskiria. „Gal reikėtų didinti Konkurencijos tarybos arsenalą ir galias, pasikliauti kitais turimais įrankiais, o ne kurti naują draudimų ar ribojimų sąrašą, kuris natūraliai blogintų verslo aplinką ir Lietuvos, kaip verslui patrauklios šalies, reputaciją“, – pažymėjo analitikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad oficialūs Eurostato duomenys rodo, jog Lietuvoje kainos iš tiesų yra vienos mažiausių, vartotojų kainų krepšelio vidurkis sudaro apie 67 proc. ES vidurkio. „Kita vertus, atlyginimai pas mus iš tiesų per maži, labai didelė miestų ir regionų atskirtis. Todėl tai ir yra pagrindinės problemos, kurioms spręsti mūsų valdžia turėtų sutelkti didžiausias jėgas ir resursus. Imituoti sprendimų paieškas yra daug paprasčiau“, – teigė ekspertė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"