Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Valdantiesiems – išbandymas naminuke 

2018 spalio 8 d. 12:30
Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Parlamentarų pasiūlymui Lietuvoje legalizuoti naminės degtinės gamybą, kad ja kaimo turizmo sodybų šeimininkai galėtų pavaišinti svečius, koją kišą Ūkio ministerija. Ji rekomenduoja Vyriausybei nepritarti tokiai idėjai.

Esą ji sunkiai dera su šios Vyriausybės siekiais mažinti alkoholio pasiūlą ir svaigalų prieinamumą. Tačiau idėjos iniciatoriai, tapę Seimo valdančiosios daugumos satelitais, nežada nuleisti rankų ir mėgins įtikinti kolegas, kad jų pasiūlymas būtų naudingas kaimo turizmo plėtrai ir neskatintų alkoholio vartojimo, nes naminukė būtų itin brangi ir tinkama tik paragauti.

Viliotų kaimo sodybos

Mūsų šalyje yra tik apie 200 sertifikuotų kaimo turizmo sodybų, kurios galėtų įsigyti licencijas naminei degtindarystei.

„Tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius Seime yra įregistravę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūlo leisti gaminti, parduoti ir vartoti iki 65 laipsnių stiprumo naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus kaimo turizmo sodybose. Dabar Lietuvoje draudžiama gaminti naminį alkoholį, išskyrus savo poreikiams skirtą iki 18 laipsnių stiprumo vyną ir sidrą bei iki 9,5 laipsnio alų. Stipresnius gėrimus galėtų gaminti (iki 1 tūkst. litrų per metus) ir vartoti registruoti ūkininkai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas. Tokiose sodybose galėtų veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga, ir poilsiautojai turėtų galimybę stebėti šį procesą. Tačiau tokiais gėrimais nebūtų galima prekiauti ūkininkų parduotuvėse ar turguose.

„Legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą. Naminės degtinės legalizavimas sukeltų suirutę nelegalaus alkoholio gamintojų rinkoje, nes žmonės mieliau eitų degustuoti legalų produktą“, – teigė R. Žemaitaitis.

Anot jo, Prancūzijoje leidžiama gaminti spiritinius gėrimus sau, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turint degtindarių privilegiją, Austrijos ūkininkams leidžiama pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės, Belgijoje – bet kiek naminės degtinės visiems piliečiams savo poreikiams, nemokant akcizo. Parlamentaro žiniomis, Čekijoje veikia 520 smulkių slivovicos, 60–80 laipsnių stiprumo palinkos gamybos fabrikėlių – ūkininkai iš savo vaisių ir uogų gali pasigaminti 30 litrų per metus, mokėdami lengvatinį akcizą, – jo sumokama 220 mln. eurų. Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 400 eurų akcizą.

Mato bandymą girdyti

Tačiau Ūkio ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti R. Žemaitaičio ir V. Kamblevičiaus iniciatyvai, nes ji prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, taip pat valstybės alkoholio kontrolės politikos principams – remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą, skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą. Ką jau kalbėti apie tai, kad siūlymas taip pat prieštarauja ir principinėms Vyriausybės programos nuostatoms.

„Siekiama leisti ūkininkams gaminti ir parduoti alkoholinius gėrimus, bet nenustatomas reikalavimas įsigyti alkoholio produktų gamybos ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų. Taip pat ūkininkų pagamintiems alkoholiniams gėrimams nebūtų taikomi alkoholio produktų saugos, kokybės, laikymo, gabenimo, prekybos ir kiti reikalavimai, o ūkininkams nenustatoma atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, – teigiama ūkio viceministro Gintaro Vildos pasirašytame Vyriausybės nutarimo projekte.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Todėl Ūkio ministerija siūlo ūkininkams, norintiems gaminti svaigalus ir jais prekiauti, patiems steigti įmones, įsigyti reikiamas licencijas ir užsiimti alkoholio gamyba bei prekyba.

Nepritarimas nesustabdys

R. Žemaitaitis teigė manantis, kad Ūkio ministerija net nebando įsigilinti į problemą, o atvirai gina dabartinių alkoholio gamintojų monopolį. „Vyriausybės programai gali prieštarauti net ir pačios Vyriausybės teikiami įstatymų projektai, bet tai nereiškia, kad jie negali būti priimami Seime. Priėmus mūsų pasiūlymus, niekas masinės alkoholio gamybos kaimo turizmo sodybose tikrai nepradės, bet dabartiniai alkoholio gamintojai nenori, kad atsirastų net ir tokie itin smulkūs jų konkurentai“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, 17 Europos Sąjungos šalių narių naminę degtinę laiko įprastu alkoholiniu gėrimu, todėl Lietuva tikrai netaptų išimtimi. Juolab kad mūsų šalyje yra tik apie 200 sertifikuotų kaimo turizmo sodybų, kurios galėtų įsigyti licencijas naminei degtindarystei. Esą surinktos lėšos iš akcizų (apie 0,5 mln. eurų) galėtų būti panaudojamos antialkoholinei ir antinarkotinei propagandai bei prevencijai.

„Namine degtine kaimo turizmo sodybų šeimininkai galėtų prekiauti savo parduotuvėlėse. Panašias parduotuvėles, kuriose prekiaujama savos gamybos namine degtine, turi latviai, ir niekas ten iš to nedaro tragedijos. Problemų neturi ir Skandinavijos šalys, Vokietija“, – tvirtino R. Žemaitaitis. Jis tikino, kad Vyriausybės nepritarimas siūlomoms pataisoms neužkirs kelio jas svarstyti Seime.

Ne gerti, o tik ragauti

„Lietuvos žinių“ kalbintas Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininkas Vytis Štelbys mano, kad tiek Ūkio ministerija, tiek parlamentarai į viena bando suplakti du skirtingus dalykus – valstybės alkoholio politiką ir Lietuvos kulinarinį paveldą. Mat naminė degtindarystė ir kiti tradiciniai gėrimai yra Lietuvos kulinarinio paveldo dalis, todėl saugotina ir eksponuotina kultūros vertybė.

„Šiuo metu kartu su grupe kaimo turizmo entuziastų keliaujame po Prancūzijos kaimo turizmo sodybas, dvarus, pilis. Vos ne kiekviename kieme gauname paragauti vietos gamybos portveino, sidro ir kitokių alkoholinių gėrimų. Tai konkrečiai kaimo sodybai ar dvarui, piliai suteikia savotišką koloritą, jis pritraukia labai daug turistų“, – aiškino V. Štelbys.

Pasak jo, taip būtų galima padaryti ir Lietuvoje, visai nesibaiminant, kad dėl to valstybėje padidėtų alkoholio vartojimas. Mat kaimo turizmo sodybose gaminamas alkoholinis gėrimas būtų kur kas brangesnis nei esantis parduotuvėse, ir jo tikrai niekas nemauktų stiklinėmis ar buteliais, nes tam tiesiog neturėtų pinigų. „Toks namuose pagamintas gėrimas būtų skirtas tik paragauti, o ne gerti“, – tvirtino Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininkas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"