Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Užmiršus „burbulą“, vėl ruošiamas saulės energetikos proveržis 

2019 vasario 15 d. 06:00
Teigiama, kad įrengti vienam jėgainės kilovatui reikia vidutiniškai 5 kvadratinių metrų saulės modulių, ir tai kainuoja apie 1000 eurų.
Teigiama, kad įrengti vienam jėgainės kilovatui reikia vidutiniškai 5 kvadratinių metrų saulės modulių, ir tai kainuoja apie 1000 eurų.
pixabay.com nuotrauka

Prieš šešerius metus nuraminusi saulės energetikos šalininkų entuziazmą, Aplinkos projektų valdymo agentūra vėl ruošia daugiau nei 16 mln. eurų paramos individualių namų ūkiams, nusprendusiems įsirengti saulės jėgaines. Gegužę planuojama skelbti kvietimą teikti paraiškas paramai, jis truks 60 dienų ir galios iki 2021 metų pabaigos.

Energetikos ministerija pranešė, kad bus remiamos namų ūkių jėgainės, kurių galia neviršys 10 kilovatų (kW). Numatoma, kad parama sudarys iki 323 eurų kiekvienam galios kilovatui, arba maždaug trečdalį investicijų į jėgainę, įskaitant modulių kainą ir įtampos keitiklį bei įrengimo kainą.

2012 metų rudenį, kai Energetikos ministerija nutraukė kvietimą pasinaudoti galimybe už saulės jėgainių energiją gauti skatinamąjį tarifą, buvo kilęs ažiotažas dėl šios paramos – per mėnesį būdavo sulaukiama apie 1,5 tūkst. paraiškų, bet šis „burbulas“ nelauktai susprogdintas.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad įrengti vienam jėgainės kilovatui reikia vidutiniškai 5 kvadratinių metrų saulės modulių, ir tai kainuoja apie 1000 eurų, taigi dabar rengiama parama gali siekti apie trečdalį investicijų. „Įrengti didesnės galios jėgainę kainuoja pigiau negu tą, kurios galia yra mažesnė kaip 5 kilovatai“, – tvirtino V. Mačiulis.

Kvietimo projekte numatyta didesnį paramos balą skirti norintiesiems įrengti 1–5 kW jėgaines, ypač kai jos įrengiamos ant šlaitinių stogų. Mažesnis balas bus skaičiuojamas jėgainėms, įrengiamoms ant žemės ir ant horizontalių stogų, taip pat toms, kurių gaminama energija bus naudojama ir komercinėms namų ūkių reikmėms. Tačiau pirmuosius 5 metus tokių jėgainių energija galės būti naudojama tik gamintojo reikmėms ir negalės būti tiekiama skirstomajam arba perdavimo tinklui.

Numatyta didesnį paramos balą skirti norintiesiems įrengti 1–5 kW jėgaines, ypač kai jos įrengiamos ant šlaitinių stogų. / pixabay.com nuotrauka
Numatyta didesnį paramos balą skirti norintiesiems įrengti 1–5 kW jėgaines, ypač kai jos įrengiamos ant šlaitinių stogų. / pixabay.com nuotrauka

Parduoti neracionalu

Pasak V. Mačiulio, tai, kad saulės pagamintą energiją iš pradžių galės naudoti tik remiamos jėgainės savininkas, gaminantis vartotojas, yra visoje Europoje įprasta praktika. „Kitaip nebūtų racionalu, nes už saulės jėgainės pagaminamą energiją skirstomojo tinklo operatorius gamintojui sumoka rinkos kaina, kuri pastaruoju metu yra 4–5 centai už kilovatvalandę, o parduoda vartotojams mažmenine kaina, po 11–12 centų už kilovatvalandę“, – aiškino asociacijos vadovas.

Jis tikisi, kad į būsimą kvietimą paramai gauti turėtų atsiliepti keliolika tūkstančių namų ūkių. „Tai būtų reikšminga parama, kuri jėgainės atsipirkimo laiką turėtų sutrumpinti nuo 12 iki 8 metų“, – svarstė V. Mačiulis. Dabar, anot jo, per metus įrengiama apie tūkstantį saulės jėgainių.

Užtrunka rengti dokumentus

Optimistiškai į Lietuvos saulės energetikos perspektyvas žvelgia ir saulės modulių gamintojos bei montuotojos UAB „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas. Jis prognozuoja, kad priėmus numatomus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus į tinklą iš saulės jėgainių bus tiekiama 2–3 kartus daugiau energijos.

Tačiau pasinaudojusieji kvietimu iš pradžių negalės skirstomajam tinklui perduoti energijos pertekliaus, nors yra tokia techninė galimybė ir įstatymais reglamentuojama tvarka. Gaminančiam vartotojui nesunaudojus visos pagamintos elektros energijos, perteklių jis gali patiekti tinklui, o vėliau naudotis energija iš tinklo. Pavyzdžiui, vasarą jis visą pagaminamą energiją gali tiekti tinklui, o rudenį – pirkti iš jo; arba gali tiekti elektrą į tinklą dieną, kai saulė aktyviausia, o atgauti vakare.

„Iki šiol valstybė lyg ir skatina atsinaujinančius energijos išteklius, bet procesą pavertė sudėtingu: įsirengiant vos iki 10 kW galios elektrinę, dokumentų tvarkymas institucijose trunka kartais iki 4 mėnesių, apribojamos gaminančio vartotojo galimybės, o finansavimas dalijamas pirmiesiems suspėjusiems paprašyti, – apgailestavo A. Karazinas. – Tai jau seniai vadiname ydinga praktika ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos susitikimuose Seime bei Vyriausybėje akcentavome pokyčių poreikį.“

Jo nuomone, Seimui priėmus įstatymo pakeitimus, bus reikšmingai padidintos gaminančio vartotojo galimybės. Dalyvauti dvipusėje apskaitoje, t. y. į tinklą tiekti ir prireikus atsiimti ar parduoti sukauptą energiją, galės fiziniai ir juridiniai asmenys, įsirengę elektrinę iki 500 kilovatų.

Tačiau, sprendžiant iš parengto paramos namų ūkiams, norintiems įsirengti saulės jėgaines, tvarkos projekto, atrodo, kad lieka galioti iki 10 kW apribojimas fiziniams asmenims. Tik dokumentų tvarkymo laikas turėtų sutrumpėti iki 2 savaičių.

Daugiabučiai eilėje

Asociacija puoselėja idėją skatinti elektros jėgainių įrengimą ir ant daugiabučių namų stogų. Pasak V. Mačiulio, dėl tokios galimybės dar tariamasi su Aplinkos ir Energetikos ministerijomis, ir tokia naujovė galėtų atsirasti jau su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis.

Pasak asociacijos vadovo, daugiabučiai bus skatinami saulės energiją aktyviau panaudoti kaip šilumos šaltinį, o elektros energija būtų daugiau naudojama šilumos siurbliams. „Prieš keletą metų tai buvo ganėtinai brangus įrenginys, bet sparčiai kylant elektros ir šilumos energijos kainoms ir pagerėjus vartojimo galiai tokie įrenginiai pastaruoju metu itin populiarėja šiaurinėse šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, – pasakojo V. Mačiulis. – Vasarą saulės jėgainė galės daugiau gaminti elektrą, o žiemą – naudoti šilumos siurblius. Siurbliu paimant šilumą iš oro, 1 kilovatvalandė (kWh) elektros energijos paverčiama 3 kWh šilumos. Tai labai efektyvu.“

Už saulės jėgainės pagaminamą energiją skirstomojo tinklo operatorius gamintojui sumoka rinkos kaina, kuri pastaruoju metu yra 4–5 centai už kWh, o vartotojams energiją parduoda po 11–12 centų už kWh.

Saulės energija jau ne praeitis

Saulės jėgainės nepagamina tiek elektros energijos kiek kitos atsinaujinančios energijos jėgainės, tačiau pastaruosius keletą metų jų indėlis į šalies ūkį auga.

Elektros skirstymo tinklo operatoriaus AB ESO atstovas Tomas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad bendrovė negali tiksliai pasakyti, kokia dalis šalies elektros energijos balanse tenka saulės jėgainėms, nes jos gali būti prijungtos prie įvairių skirstomųjų tinklų ir prie perdavimo tinklo. Todėl ESO turi informaciją tik apie tuos gamintojus, kurie yra prijungti prie skirstomojo tinklo.

AB „Litgrid“ duomenimis, 2018 metais saulės jėgainės pagamino 0,08 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, kai visų rūšių elektrinės – 3,22 TWh. Tad saulės jėgainėms teko beveik 2,5 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos. 2017 metais ši dalis sudarė 1,73 procento.

Pasak T. Kavaliausko, didelę dalį pagaminamos elektros energijos saulės jėgainių savininkai naudoja savoms reikmėms, todėl tikėtina, kad vartotojų pagamintas saulės elektros energijos kiekis yra 30–50 proc. didesnis, negu patiekiama į tinklą.

Pasak T. Kavaliausko, ESO išduoda prisijungimo sąlygas ir klientams, kurie elektros energiją generuoja savo poreikiams tenkinti, tačiau tik tiems, kurie yra prisijungę prie ESO skirstomojo tinklo ir jų elektrinė turi elektros ryšį su skirstomuoju tinklu. Jeigu elektrinė statoma ant pastato, kuris neturi elektros ryšio su ESO tinklu, sąlygos neišduodamos, nes ESO neturi reikalavimų elektrinėms, kurios nesijungia prie skirstomojo tinklo.

Elektros energijos supirkimo iš gamintojų kainą Lietuvoje nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kokią atsiskaitymo formą pasirinkti, nusprendžia pats gamintojas. Gamintojai savo pagamintą elektros energiją parduoda priklausomai nuo sąlygų – ar jiems yra taikomos teisės aktuose numatytos skatinimo priemonės, ar tokių priemonių netaikoma. Įprastai didžiajai daliai gamintojų skatinimo priemonės yra taikomos.

Iš kitų gamintojų energija superkama rinkos sąlygomis – perkamos energijos kaina priklauso nuo elektros kainos biržoje.

Saulės energetika Lietuvoje

MetaiGamintojų galia, MWPatiekta į tinklą, mln. kWhGaminančių vartotojų galia, MWGaminančių vartotojų patiekta į tinklą, mln. kWh
201469,372, 932
201569,673, 312≈0,50,0157
201669,866, 479≈2,00,711
201770,165,476≈3,71,573
201871,576, 275≈9,53,752

Šaltinis: ESO

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika