Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Uždarbis iš tiesioginės prekybos – moterų duona 

2018 gruodžio 9 d. 13:30
9 iš 10-ies tiesioginės prekybos pardavėjų Lietuvoje yra moterys. / 
9 iš 10-ies tiesioginės prekybos pardavėjų Lietuvoje yra moterys. / 
pixabay.com nuotrauka

Pajamos už tiesioginį įvairių produktų pardavimą Lietuvoje labiausiai vilioja ištekėjusias, vaikus auginančias miesto moteris, įgijusias universitetinį išsilavinimą, kurių amžiaus vidurkis – 42 metai.

Tai atskleidė Europos tiesioginės prekybos asociacijos „Seldia“ užsakymu atlikta tarptautinė apklausa. Tyrimo duomenimis, net 9 iš 10-ies tiesioginės prekybos pardavėjų Lietuvoje yra moterys, tokia tendencija būdinga visai Europai (88 proc. moterų). Tarp 11-os Europos šalių lietuviai išsiskyrė didžiausiu polinkiu į savarankišką darbą ir verslumą.

Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos direktorius ir generalinis sekretorius Baltijos šalims Gintautas Zaleckas komentavo, kad didelį moterų įsitraukimą natūraliai lemia šios prekybos rinkos specifika – kosmetika, namų apyvokos reikmenys ir sveikatingumo prekės yra didžiausios produktų kategorijos šioje rinkoje. Be to, tiesioginė prekyba dėl darbo grafiko lankstumo ir papildomų pajamų galimybių labiausiai domina šeimyninių įsipareigojimų turinčias verslias moteris.

Tyrimas atskleidė, kad net 44 proc. apklaustų Lietuvos pardavėjų prieš pasirinkdami tiesioginę prekybą svarstė apie savarankiško darbo galimybes, pavyzdžiui, nedidelio savo verslo pradžią.

Dažniausios lietuvių įsitraukimo į tiesioginę prekybą paskatos – galimybė įsigyti prekių su nuolaida (72 proc.) ir papildomų pajamų galimybė (65 proc.), taip pat dažnai minimas palankumas parduodamoms prekėms (62 proc.), galimybės pagerinti savo (savo šeimos) gyvenimo kokybę (47 proc.), būti sau viršininku (42 proc.), plėsti pažinčių ratą (40 proc.) bei ugdyti verslumo įgūdžius (40 proc.).

Beveik vienas iš septynių (15 proc.) apklaustų pardavėjų tiesioginę prekybą įvardija kaip savo karjeros kelią, o kiti tai vertina kaip papildomą pajamų šaltinį ar nuolaidų galimybę. Apie 70 proc. apklaustų pardavėjų Lietuvoje turi ir kitus darbus bei tiesioginei prekybai skiria iki 8 valandų per savaitę.

Lietuvoje tiesiogine prekyba užsiima įvairiausio amžiaus žmonės – tiek studentai, tiek senjorai, o aktyviausias segmentas – 35–54-erių asmenys, jie sudaro daugiau nei pusę visų pardavėjų (55 proc.). Dažniausiai tai – žmonės, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (atitinkamai 58 ir 22 proc.), jie yra sukūrę šeimą (69 proc.) ir auginantys 1–3 vaikus (51 proc.) bei gyvenantys mieste (76 proc.).

Tyrimą vasario-balandžio mėn. Europos tiesioginės prekybos asociacijos „Seldia“ užsakymu atliko pasaulinė rinkos tyrimų agentūra „Ipsos“ 11-oje Europos valstybių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"