Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Už pinigų plovimą iš „Swedbank“ licencijos neatims, bet sunerimti verta 

2019 vasario 27 d. 15:55
S. Jakeliūnas teigia, kad Švedijoje veikiantys SEB ir "Swedbank" turi problemų, ką patvirtina Švedijos centrinio banko paskelbta finansinio stabilumo ataskaita.  
S. Jakeliūnas teigia, kad Švedijoje veikiantys SEB ir "Swedbank" turi problemų, ką patvirtina Švedijos centrinio banko paskelbta finansinio stabilumo ataskaita.  
BNS nuotrauka

Pradėtas tyrimas dėl „Swedbank“ galimų pinigų plovimo schemų sukėlė Lietuvos gyventojų, turinčių sąskaitas šio banko skyriuose, nerimą. Lietuvos banko (LB) atstovai tikina, kad 10 metų senumo įvykiai neturės įtakos banko finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Tuo tarpu Seimo narys Stasys Jakeliūnas, vadovaujantis Biudžeto ir finansų komitetui, primena, kad Švedijos bankų koncentracija Lietuvoje, ypač šių įvykių kontekste, verčia sunerimti.

Bankinės licencijos nepraras

Plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandale „Swedbank“ atsidūrė vasarį, kai buvo paviešinta informacija apie „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galimai vykdytas pinigų plovimo operacijas. Kalbama, kad išplautų pinigų suma gali viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų).

Praėjusią savaitę pranešta, kad Estijos finansų inspekcija pareikalavo uždaryti „Danske Bank“ filialą, per kurį, kaip įtariama, buvo išplauta įspūdingo dydžio pinigų suma.

O šiandien pasklido informacija, kad Švedijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl „Swedbank“ sąsajų su itin plataus masto pinigų plovimu dėl Danijos „Danske Bank“ Estijos filialą. Savo tyrimą atlieka ir Estijos bei Švedijos finansų inspekcijos. Lietuvas bankas taip pat dalyvauja, padėdamas gauti minėtų šalių finansų inspekcijas dominančią informaciją, susijusią su „Swedbank“ veikla Lietuvoje.

Įsivaizduokime, jeigu kas nors rimčiau plėtotųsi ar šio skandalo atveju, ar dar kas naujo atsitiktų su vienu iš šių bankų, susikurtų savotiškas finansinis vaakumas.

LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis teigia neturintis informacijos, kad Lietuvos „Swedbank“ padalinys šiuo metu užsiimtų neteisėta veikla, pats bankas šiandien yra stabilus ir patikimas. Taip pat jis abejoja, kad pasibaigus tyrimui reikėtų iš banko atimti veiklos licenciją.

„Atskirkime du dalykus, istorijos, kurias kalbame, kas yra paskelbta per pastarąsias dienas ir savaites yra 10 metų senumo istorijos, prieš 10 metų buvo visai skirtingas ir teisinis reguliavimas, reikalavimai bankams, kaip rizikas valdyti, ir banko sistemos ir visa kita. Šiai dienai turime visai kitą situaciją, tai neturi nieko bendro su šiandienine banko situacija, bankas yra stabilus, patikimas ir gerai veikia“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Valvonis.

Grėsmių šalies finansų sektoriaus saugumui nemato ir premjeras Saulius Skvernelis.

„Man dabar būtų sunku pasakyti, kadangi tai yra pakankamai skurdi informacija, pirmiausiai turėtų būti reakcija Lietuvos banko. Aš bent jau nematau šiandien pagal tuos požymius, kad galėtų būti kokia nors bent grėsmė mūsų finansiniam stabilumui arba bankinei sistemai“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S. Skvernelis.

Grįžta prie švedų banko pardavimo idėjos

Lietuvos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas taip pat laukia tyrimo išvadų ir tik tuomet planuoja pradėti vertinti galimas „Swedbank“ veiklos grėsmes šalies finansų sektoriui.

„Aš manau, kad nėra pagrindo kalbėti apie šio banko filialo uždarymą Lietuvoje ar apie kažkokią riziką banko klientams. Tai yra paties „Swedbank“ atsakomybė pripažinti galimas klaidas, jeigu tai būtų patvirtinta išorinių tyrimų ir priežiūros institucijų. Tai daugiau yra dėmė banko reputacijoje, o ne kažkokia grėsmė finansiniam stabilumui. Tiesa, paties banko komunikavimo būdas, aš manau, kad prie teigiamos reputacijos neprisideda“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.

Tačiau S. Jakeliūno nuomone, labiau sunerimti reikia ne dėl banką krečiančio pinigų plovimo skandalo, kurio tyrimo išvados nėra aiškios, bet dėl apskritai Švedijos bankų koncentracijos Lietuvoje. Mat didžiąją dalį finansų rinkos šalyje užima „Swedbank“ ir „SEB“.

„Įsivaizduokime, jeigu kas nors rimčiau plėtotųsi ar šio skandalo atveju, ar dar kas naujo atsitiktų su vienu iš šių bankų, susikurtų savotiškas finansinis vaakumas. Manau, kad ir Švedijoje tie bankai turi vienokių ar kitokių problemų. Tai patvirtina ir Švedijos centrinio banko finansinio stabilumo ataskaitoje skelbiama informacija. Reikia daugiau dėmesio skirti tam, kas vyksta Švedijoje su nekilnojamojo turto rinka, su paskolų portfeliu ir atitinkamai imtis tam tikrų prevencinių veiksmų Lietuvoje. Aš laikausi tos pačios pozicijos, kad ta rizika yra, o kaip ją valdyti – yra diskusijų dalykas“, – sakė S. Jakeliūnas.

Anksčiau S. Jakeliūnas yra išsakęs mintį, kad vertėtų vieną iš Švedijos bankų parduoti eurozonoje veikiančiai bankų grupei. Šiandien šis variantas, S. Jakeliūno teigimu, kol kas nėra aktyviai svarstomas, bet kaip alternatyva – taip pat neatmestina.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika