Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Už neturtinę žalą mokėsime milijonus eurų 

2018 spalio 25 d. 08:20
Šiuo metu taikomos 5 tūkst. eurų neturtinės žalos draudimo ribos dažnai nepakanka - įvykio kaltininkai turi primokėti nukentėjusiesiems iš savo kišenės. /
Šiuo metu taikomos 5 tūkst. eurų neturtinės žalos draudimo ribos dažnai nepakanka - įvykio kaltininkai turi primokėti nukentėjusiesiems iš savo kišenės. /
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Šiuo metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas padengia nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą bei neturtinę žalą iki 5 tūkst. eurų. Tačiau nuo lapkričio draudimo bendrovės turės padengti iki 5 mln. eurų siekiančią nukentėjusiojo neturtinę žalą – tai numato įsigaliojantis įstatymo pakeitimas. Nėra abejonių, jog draudikai turės vėl didinti privalomojo draudimo kainas vairuotojams, kad sukauptų tokias dideles sumas galimų žalų išmokoms.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo suma dabar siekia 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant 5 tūkst. eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. eurų – dėl žalos turtui.

Draudikai dabar padengia nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, žalą asmeniui ir neturtinę žalą iki 5 tūkst. eurų, o jeigu nukentėjęs asmuo kreipiasi į teismą ir jam papildomai priteisiama didesnė neturtinė žala, kurios gali būti priteista dešimtys ar šimtai tūkstančių eurų, nustatytą ribą viršijančią sumą turi sumokėti pats įvykio kaltininkas, nors jis ir buvo apsidraudęs privalomuoju draudimu.

Lietuvos bankas: atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikai turės taikyti naująjį draudimo apsaugos lygį vienodai visiems klientams – taip pat ir sudariusiems privalomojo draudimo sutartis anksčiau, iki įstatymo pataisos įsigaliojimo.

Pernai Seimas patvirtino Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas – neturtinės žalos asmeniui suma padidinta iki 5 mln. eurų ir įtraukta į bendrą žalos sumą. Teigiama, kad tai naudinga tiek nukentėjusiesiems, tiek avarijų kaltininkams, nes įsigytas draudimas labiau apsaugos jų interesus įvykus nelaimei.

Tačiau jau pernai vairuotojai nuogąstavo, kad įsigaliojus šiai įstatymo pataisai draudikai turės dar vieną pretekstą smarkiai kelti privalomojo draudimo kainas. Nuogąstavimus dėl kainų šuolių kurstė jau pernai pavasarį 20–30 proc. pabrangęs šis draudimas. Privalomasis draudimas, kurio negali atsisakyti nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, beveik visiems vairuotojams brangsta neva dėl to, kad šie, pasak draudikų, privalo solidariai apmokėti didėjančias nedrausmingų vairuotojų ir verslo dažnai kitose šalyse padarytas žalas, kurios ir taip yra didelės. Išmokas už jas nukentėjusiesiems išmoka draudimo bendrovės.

Be to, draudikų patirtis rodo, kad neturtinę žalą, pavyzdžiui, dėl artimojo mirties ar sužalojimo eismo įvykyje, patyrę asmenys dažnai nepasitenkina maksimaliomis kelių tūkstančių eurų draudimo išmokomis ir papildomai prisiteisia 4–8 kartus didesnes neturtinės žalos kompensacijas.

„Seni“ ir „nauji“ limitai

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme teigiama, kad jo pakeitimai dėl neturtinės žalos sumos galios nuo lapkričio 1 dienos sudaromoms sutartims.

Draudimo įmonės naująją įstatymo nuostatą interpretuoja sau palankiai, nors tai gali būti panašu į klientų „rūšiavimą“ pagal sutarčių sudarymo datą į „senus“ ir „naujus“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas tikino, kad, pagal naują įstatymo nuostatą, didesnės draudimo sumos esą galios tik sutartims, sudaromoms nuo lapkričio 1 dienos. „Tie klientai, kurie šiuo metu turi galiojančias sutartis, savanoriškai gali kreiptis dėl draudimo sutarties pakeitimo. Kitu atveju draudimo sumos jiems keisis tik tada, kai dabar galiojančios sutartys bus pratęsiamos“, – aiškino jis.

Draudimo bendrovės „If“ transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys taip pat pabrėžė, kad anksčiau sudarytos sutartys esą galios pagal senąją tvarką, kol baigsis jų galiojimo terminas.

Mindaugas Šalčius: "Į 5 mln. eurų kompensacijos sumą įeina du komponentai: ir turtinė, ir neturtinė žala. Tai reiškia, kad neturtinė žala galės būti didesnė nei 5 tūkst. eurų, bet nebūtinai ji sieks 5 mln. eurų."lb.lt nuotrauka
Mindaugas Šalčius: "Į 5 mln. eurų kompensacijos sumą įeina du komponentai: ir turtinė, ir neturtinė žala. Tai reiškia, kad neturtinė žala galės būti didesnė nei 5 tūkst. eurų, bet nebūtinai ji sieks 5 mln. eurų."lb.lt nuotrauka

„Naujose įstatymo pataisose nėra nuostatos, kad galiojančios sutartys privalo būti perrašytos pagal naują tvarką. Tad jei klientai pareikš norą, esame pasiruošę sutartis atnaujinti. Tikėtina, jog labiau tuo suinteresuoti bus tie asmenys, kurių sutarties galiojimo terminas baigiasi 2019 metų antroje pusėje, o klientai, kuriems iki sutarties atnaujinimo likę keli mėnesiai, lauks, – svarstė pašnekovas. – Tai pereinamasis laikotarpis, kuriam pasibaigus visų sąlygos taps vienodos, todėl didelio pagrindo manyti, jog rinka išsiderins, nematome.“

Lietuvos bankas: įstatymas vienodas visiems

Tačiau Lietuvos bankas (LB) aiškina kitaip: atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudikai turės taikyti naująjį draudimo apsaugos lygį vienodai visiems klientams – taip pat ir sudariusiems privalomojo draudimo sutartis iki įstatymo pataisos įsigaliojimo.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius teigė, kad po lapkričio 1-osios draudikai visas galiojančias privalomojo draudimo sutartis turi traktuoti vienodai: „Dėl minėtų įstatymo pakeitimų sutarčių persirašyti nereikia – draudikai neturi teisės versti klientus persirašyti sutartis, nebent šie patys to norėtų“, – sakė jis.

Specialistas nesiryžo prognozuoti, ar dėl padidintos neturtinės žalos asmeniui sumos nukentėjusieji pradės reikalauti milijoninių kompensacijų.

„Tiesa, noriu atkreipti dėmesį į vieną aspektą: į 5 mln. eurų kompensacijos sumą įeina du komponentai – ir turtinė, ir neturtinė žala. Tai reiškia, kad neturtinė žala galės būti didesnė nei 5 tūkst. eurų, bet nebūtinai ji bus 5 mln. eurų. Kokios galėtų būti proporcijos, spėlioti nesinori, nes kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Sprendžiant tokius klausimus paprastai galioja protingumo ir proporcingumo kriterijai. Turtinę žalą ir net žalą sveikatai galima daugiau ar mažiau objektyviai apskaičiuoti, o neturtinė žala dažnu atveju yra sunkiai pamatuojama, tad tikėtina, kad sprendimų bus ieškoma teismuose“, – sakė M. Šalčius.

Dabartinė riba – per žema

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovo Rimvydo Pociaus nuomone, dabartinės neturtinės žalos išmokų ribos per žemos ir neretai neatitinka draudėjų lūkesčių, ypač po skaudžių eismo įvykių, kai smarkiai sužalojami ar žūva žmonės, todėl sprendimas šias sumas didinti esą logiškas.

„Tarkime, įvykio kaltininkas stipriai sužeidžia kitą eismo dalyvį. Tokiu atveju draudimo bendrovė neturtinės žalos nukentėjusiajam gali maksimaliai išmokėti 5 tūkst. eurų. Tačiau jei šis kreipsis į teismą ir ten bus nustatyta, kad ši žala iš tiesų siekia 20 tūkst. eurų, likusią sumą kaltininkui teks mokėti pačiam“, – aiškino draudimo ekspertas.

Algimantas Križinauskas: „Kaltininkas neturėtų kiekvienu atveju būti tąsomas po teismus ir iš savo kišenės mokėti pinigus, o ir nukentėjusysis neturėtų jaudintis dėl to, ar kaltininkas turi pakankamai pinigų jam atlyginti. Bet visuomenė, arba visi besidraudžiantieji, už tai turės sumokėti.“LŽ nuotrauka
Algimantas Križinauskas: „Kaltininkas neturėtų kiekvienu atveju būti tąsomas po teismus ir iš savo kišenės mokėti pinigus, o ir nukentėjusysis neturėtų jaudintis dėl to, ar kaltininkas turi pakankamai pinigų jam atlyginti. Bet visuomenė, arba visi besidraudžiantieji, už tai turės sumokėti.“LŽ nuotrauka

Tokiu atveju, pasak R. Pociaus, nepatenkintos gali likti abi šalys. Nors kaltininkas pavyzdingai draudė savo civilinę atsakomybę, dalis finansinės naštos vis tiek gali gulti ant jo ir šeimos pečių, o žalą patyręs asmuo iš kaltininko iškart gali nesulaukti visų pinigų, jei šis jų tiesiog neturės.

„Minėta situacija rodo, kad pokyčių draudimo srityje reikėjo. Buvo būtina kilstelėti išmokų už neturtinę žalą „lubas“ ir taip išspręsti problemą, kai apsidraudęs vairuotojas po eismo įvykio vis tiek priverstas papildomai mokėti iš savo lėšų, o dėl to kartais dar labiau kenčia ir nukentėjusysis“, – pridūrė jis.

R. Pociaus teigimu, tie, kurie norėdavo dar labiau apsisaugoti per eismo įvykius, iki šiol neretai rinkdavosi papildomą draudimą, kur numatydavo didesnes išmokų sumas. Šis savanoriškas draudimas veikdavo papildomai prie privalomojo draudimo sutarties.

Nuo lapkričio 1 dienos sudaromoms sutartims, įsigaliojus įstatymo pataisoms, didesnės išmokų ribos bus taikomos pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Todėl pačios draudimo bendrovės turės padengti neturtinę žalą iki 5 mln. eurų, kuri įskaičiuojama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą. „Po pokyčių minėti atvejai bus dengiami pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Ir tiek kaltininko, tiek tuo labiau nukentėjusiojo interesai bus labiau apsaugoti“, – aiškino draudimo ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad išplečiant šias finansines ribas lieka konkretaus išmokos dydžio pagrindimo klausimas. Materialinius nuostolius ar žalą sveikatai įprastai galima pagrįsti dokumentais, o neturtinės žalos klausimas dėl savo sudėtingumo dažniausiai nagrinėjamas teisme. „Teisme neturtinė žala dėl žmogaus sunkaus sužalojimo ar mirties įvertinama ir apskaičiuojama pagal specialias metodikas ir teismų praktiką, taip pat nustatoma galutinė žalos suma“, – sakė draudimo bendrovės ERGO atstovas.

Prognozavo tik nuosaikų kainų augimą

Kai 2017 metų lapkritį Seimas pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis maksimali draudimo išmoka už eismo įvykio metu padarytą neturtinę žalą padidinta iki 5 mln. eurų, Seimo nariai svarstė, ar tai atsilieps draudimo kainoms. Aiškaus atsakymo į šį klausimą neturėjo ir draudikai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, „valstiečių“ atstovas Stasys Jakeliūnas tuo metu išreiškė viltį, kad kainos kils nedaug. Anot jo, kai kurie draudikai skaičiavo, kad draudimo liudijimo kaina vairuotojui neva galėtų padidėti 1–2 eurais. Jis taip pat pabrėžė, kad sprendžiant, ar panaikinti išmokos už neturtinę žalą dabar nustatytą ribą, nebuvo pasirinkimo. Mat tai yra Europos Teisingumo Teismo bylos ir Europos Sąjungos (ES) direktyvų pagrindu priimtas sprendimas.

Algimantas Križinauskas: „Kaltininkas neturėtų kiekvienu atveju būti tąsomas po teismus ir iš savo kišenės mokėti pinigus, o ir nukentėjusysis neturėtų jaudintis dėl to, ar kaltininkas turi pakankamai pinigų jam atlyginti. Bet visuomenė, arba visi besidraudžiantieji, už tai turės sumokėti.“

Vis dėlto Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma pasigedo kokių nors saugiklių, kurie neleistų augti transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainoms. Jis neabejojo, kad „draudikai savęs nenuskriaus“.

Draudikai apie galimus kainų pokyčius kalbėjo nedrąsiai. Draudimo bendrovė „If“ skaičiavo, kad vidutinis neturtinės žalos dydis siekia apie 1 tūkst. eurų ir tik maždaug 6 proc. visų neturtinės žalos atvejų viršija šiuo metu nustatytą maksimalią 5 tūkst. eurų sumą. „Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai teismas dėl neturtinės žalos priteisė ir 50–70 tūkst. eurų sumas. Tokie atvejai nėra dažni, tačiau gali būti labai skausmingi tiek nukentėjusiam, tiek žalą padariusiam asmeniui padengiant visą sumą iš savo kišenės. Tokiais atvejais didesnis neturtinės žalos išmokos limitas padėtų sklandžiau ir greičiau kompensuoti nuostolius nukentėjusiajam, nes iš esmės viską apmokėtų draudimo bendrovės“, – sakė „If“ Rinkodaros departamento vadovas Džiugas Šaulys.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas neabejojo, kad maksimalios žalos ribos padidinimas neišvengiamai turės įtakos draudimo kainai, tačiau tai esą priklausys nuo teismų praktikos. Šiuo metu, anot jo, sunkaus sužalojimo, mirties atvejais Aukščiausiasis Teismas iš fizinių asmenų neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisia 25–50 tūkst. eurų. Taigi, priteisiamos apie 4–8 kartus didesnės išmokos, nei numatyta maksimali draudimo išmoka.

Lietuvos bankas: atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikai turės taikyti naująjį draudimo apsaugos lygį vienodai visiems klientams.pixabay.com nuotrauka
Lietuvos bankas: atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikai turės taikyti naująjį draudimo apsaugos lygį vienodai visiems klientams.pixabay.com nuotrauka

„Bet teisėjai gerai suvokia, kad jie dabar priteisia iš fizinių asmenų. Pakeitus įstatymą mokės draudimo bendrovė ir apetitas, drįstu prognozuoti, padidės. Štai čia aš įžvelgiu bėdą. Iš esmės viskas teisinga – kaltininkas neturėtų kiekvienu atveju būti tąsomas po teismus ir iš savo kišenės mokėti pinigus, o ir nukentėjusysis neturėtų jaudintis dėl to, ar kaltininkas turi pakankamai pinigų jam atlyginti. Bet visuomenė, arba visi besidraudžiantieji, už tai turės sumokėti“, – kalbėjo A. Križinauskas.

Anot jo, Lietuvoje eismo įvykių, per kuriuos sužalojamas žmogus, įskaitant ir mirtinus atvejus, per metus būna per 3 tūkstančius. Iš jų suskaičiuojama 1,5 tūkst. atvejų, kai priteisiama neturtinė žala.

„Įsivaizduokite – per metus būna 100 tūkst. eismo įvykių ir tik 1,5 tūkst. atvejų, kai priteisiamos neturtinės žalos išmokos. Tai yra menkniekis“, – sakė A. Križinauskas ir pridūrė, kad jei teismų praktika išliks tokia pat kaip pastaruosius kelerius metus, tai privalomojo draudimo įmokos kils nedaug, tačiau visuomenei tai esą suteiks stabilumo. Kita vertus, jei teismai priteis po milijoną eurų, tada įmokos kils gerokai, tačiau, jo požiūriu, tai priklausys ne nuo draudimo bendrovių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"