Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Urėdijų reforma pasėjo nežinią ir neviltį 

2017 spalio 4 d. 06:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nors iki miškų reformos pradžios kitų metų sausį lieka vos keli mėnesiai, reformos iniciatoriai ir planuojamų pokyčių aukos – miškininkai – iki šiol neranda bendros kalbos. Vieni nesugeba įtikinti reformų būtinybe, kiti netiki nei deklaruojama permainų sėkme ir nauda, nei gerais reformatorių ketinimais.

Atsakymų į rūpimus klausimus nesurandantys miškų pramonės darbuotojai su nerimu laukia pokyčių, o nemaža dalis jų jau dairosi darbo už sistemos ribų.

Kodėl Neringos girininkas vejamas iš tarnybinio buto? Ar viešumoje juodinama miškininkų bendruomenė nusipelnė kritikos ir šmeižto? Kam iš tikrųjų naudinga urėdijų reforma ir kokių tikslų siekia jos sumanytojai? O jeigu permainos miškų ūkyje pribrendusios ir reikalingos, ar pasirinktas tinkamas būdas jas įgyvendinti?

Apie tai „Lietuvos žinių“ redakcijoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo politikai, ekspertai ir miškininkai.

Prikaišioja tarnybinius butus

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasakojo, kad nors reformą įteisinęs įstatymas priimtas liepos mėnesį, miškininkai iki šiol gyvena nežinioje, o dažnas net pagalvoja, ar nepaieškojus naujo darbo. „Dėl būsimų pokyčių daug nežinomybės. Nors aplinkos ministras su viceministru važinėja po urėdijas ir kalbasi su žmonėmis, klausimai lieka neatsakyti. O tai vis labiau žmones varo į neviltį“, – dėstė ji.

Inga Ruginienė: „Iki sausio mėnesio, kai prasidės reforma, išsilakstys didžioji dauguma geriausių darbuotojų.“
Inga Ruginienė: „Iki sausio mėnesio, kai prasidės reforma, išsilakstys didžioji dauguma geriausių darbuotojų.“

I. Ruginienė pasakojo, kad tam tikras pareigas einantiems darbuotojams pasakyta, kad nuo 2019 metų jų nebereikės, todėl jie dairosi darbo kitur. „Kam tas pereinamasis laikotarpis, kai darbo krūvis padvigubės, o atlyginimas liks tas pats. Žmonės geriau šiandien priima pasiūlymą, nes geriausiems specialistams jų netrūksta, ir palieka šią sistemą“, – dėstė miškininkų profsąjungos pirmininkė.

Ji teigė, kad ir miškininkų bendruomenėje daug nerimo, nes suvokiama, kad urėdijos praras geriausius specialistus. „Asmeniškai norėčiau, kad juos išlaikytume. Ypač per tą sunkų pereinamąjį laikotarpį, kai reikės centralizuoti buhalteriją ir atlikti visus kitus darbus. Tada reikės tų specialistų, kurie daug metų dirbo šioje sistemoje ir galėtų perduoti darbus bei patirtį“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Bet kuri reforma pasmerkta braškėti, jeigu prasideda nuo profesinės bendrijos juodinimo ir šmeižimo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jeigu iki sausio mėnesio, kai prasidės reforma, išsilakstys didžioji dauguma geriausių darbuotojų, miškininkai, pasak jos, privalės samdyti darbuotojus iš šalies. „Bet jie tikrai nenorės važiuoti į regionus dviem ar trims mėnesiams. Pasamdyti jų bus beveik neįmanoma. Nes aiškiai pasakyta, kad nuo 2019 metų tam tikrų darbuotojų nebereikės. Dabar net girininkai sunerimę. Nors viešai teigiama, kad jie liks, tikrumo nėra“, – aiškino diskusijos dalyvė.

Nerijus Kupstaitis: „Kiekviena krizė rodo, kad urėdijos yra per smulkios, kad išgyventų."
Nerijus Kupstaitis: „Kiekviena krizė rodo, kad urėdijos yra per smulkios, kad išgyventų."

Pasak jos, nemažai girininkų gyvena tarnybiniuose butuose, o dabar viešai kalbama, kad tai yra didelis blogis. „Manęs klausia: ką daryti Neringos girininkui, jeigu iš jo atima tarnybinį butą? Jam Neringoje nusipirkti butą nėra jokių galimybių. Vadinasi, jis ten dirbti jau nebegalės“, – apverktiną padėtį, į kurią miškininkus įstūmė reformuotojai, nušvietė I. Ruginienė.

Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis žadėjo, kad tarnybinių butų neketinama atsisakyti, o juolab išvyti iš jų darbuotojus. „Kalbama apie tai, kad miškų urėdijose daug tarnybinių butų naudojama ne pagal paskirtį. Juose gyvena ne tie, kurie dirba miškų urėdijose. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu Neringoje girininkas gyvena tarnybiniame bute, jo iš to buto niekas nesiruošia išvyti“, – tikino ministerijos atstovas.

Remigijus Lapinskas: „Nematome miškų reformos tikslo ir ekonominės logikos.“
Remigijus Lapinskas: „Nematome miškų reformos tikslo ir ekonominės logikos.“

N. Kupstaitis tvirtino, kad vykstanti urėdijų pertvarka nėra revoliucinė, nes miškų ūkio principai lieka tie patys, tik juridiniai asmenys sujungiami į vieną. Esą reforma nėra didelės apimties. Vis dėlto optimizuojant veiklą darbuotojų mažės. „Bet tikrai nėra taip, kad kai kurių pareigybių bus visiškai atsisakoma. Net jeigu filialuose ir liks mažiau buhalterių, tai nereiškia, kad jų nereikės centrinėje administracijoje“, – sakė ministerijos atstovas. Jis, be kitko, patikino, kad planas, kaip vyks optimizacija, Aplinkos ministerijoje jau sudėliotas ir jo laikomasi.

I. Ruginienė savo ruožtu pažymėjo, kad iki šiol neaišku, kur bus formuojami nauji padaliniai. Dėl to žmonės taip pat jaučiasi nesaugūs, nes urėdijų darbuotojai nežino, kur teks kraustytis ir dirbti. „Kai klausiame, kur bus tie naujieji centrai, ministras atsakymo pateikti negali“, – tvirtino miškininkų profsąjungos pirmininkė.

Kęstutis Mažeika: „Valstybė nėra darbo birža, ji neprivalo visų įdarbinti.“
Kęstutis Mažeika: „Valstybė nėra darbo birža, ji neprivalo visų įdarbinti.“

Juodinama profesinė bendruomenė

Kaip teigė VšĮ Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas, bet kuri reforma pasmerkta braškėti, jeigu prasideda nuo profesinės bendrijos juodinimo ir šmeižimo. „Neteko girdėti, kad miškų ūkyje nustatyti kažkokie didžiuliai nusikaltimai, tačiau apie miškininkus nuolat viešai skleidžiama negatyvi informacija. Tai nesustojo net tada, kai reforma paskelbta“, – kalbėjo jis.

Reformos sumanytojai nežino, kiek darbuotojų reikėtų sumažinti, kuriuos – atleisti, nes nėra atlikti pagrįsti skaičiavimai.

Pasak R. Lapinsko, nedaug rastume Lietuvoje žmonių, kurie iš principo pasisakytų prieš miškų ūkio pertvarką ar reikalautų konkretaus urėdijų skaičiaus. „Bet vykdant reformą privalo dalyvauti miškų mokslas. Geriausi specialistai turėtų likti, bet reforma pakrypo taip, kad visi vadovai tapo blogio įsikūnijimu. Neaišku, kokie reikalavimai bus keliami naujiems vadovams, kaip bus vykdomi jų atrankos konkursai. Ar bus ieškoma miškininkų, ar į vadovų kėdes atsisės eiliniai vadibininkai (būtent su i trumpąja, nes tokių, mėgstančių pavadibininkauti Lietuvoje netrūksta). Kalbame apie didžiausią Lietuvos turtą – miškus, ir bet toks neskaidrumas yra nepriimtinas“, – sakė jis.

R. Lapinsko nuomone, esama sistema laužoma nepasiūlius aiškios naujos. „Sunaikinti profesinę bendruomenę nesunku, panašiai atsitiko su inžinieriais, jų šiandien katastrofiškai trūksta. Jeigu ir toliau tęsime tokią viešą šmeižto kampaniją, sulauksime, kad kitais metais į miškų specialybę jaunuoliai iš viso nestos“, – aiškino jis.

Valentinas Mazuronis: „Už reformos stovi finansiniai interesai ir siekis sunaikinti geriausius miškų specialistus.“
Valentinas Mazuronis: „Už reformos stovi finansiniai interesai ir siekis sunaikinti geriausius miškų specialistus.“

Ne visi urėdai „brokuoti“

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad valstybė nėra darbo birža, ir ji neprivalo visų įdarbinti. Tuo metu daug dirbantys ir atsidavę profesionalai esą nenukentės. „Bet siekdami efektyvumo, naudos ir grąžos miškui (ne tik valstybės biudžetui) turime ką nors daryti. Reformą buvo mėginama daryti ne vieną kartą, bet pritrūko politinės valios ar nebuvo vizijos“, – sakė jis.

K. Mažeika tvirtino, kad dialogas su miškininkais vyksta, o klausimų daugiau kyla tiems, kurie nėra susiję su mišku. Pasak jo, iki Naujųjų metų dar vyks diskusijos, o šiuo metu rengiami reikalavimai vadovams, jie bus renkami konkurso būdu ir juose esą galės dalyvauti ir urėdai, „turintys gerą praeitį“. „Tikrai nėra visi išbrokuoti. Vienintelė grandis – urėdai – nuo kitų metų liks be darbo. Visi kiti žmonės savaime, be jokių atleidimo lapelių, pereis į vieną įmonę“, – žadėjo Seimo narys.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiandien labai sumenkęs eigulio vaidmuo girininkijose. Patys eiguliai iš esmės išnykę. „Eiguliai išnyko ne dabar, kai vykdoma reforma, o dar iki reformos. Eigulių dabar likę vienas kitas, ir jie funkcijų, kurias atlikdavo anksčiau, neatlieka. Jeigu kalbame apie naudą miškui, pripažinkime, kad problemų tikrai yra. Šiandien patys urėdai kalba, kad vien ūkiškai tvarkantis galima ne 10–15 mln. eurų, o gerokai daugiau per metus sutaupyti. Mane tos kalbos džiugina. Ir jeigu urėdai linkę prisidėti prie suplanuotų pokyčių, linkiu jiems tik sėkmės. O mes iš visų jėgų vykdydysime parlamentinę kontrolę“, – tikino Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Atsisakoma miškų elito

Europos Parlamento narys, buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad miškų tvarkymo elitas – urėdai – supranta nepalyginti daugiau už visus šio apskritojo stalo dalyvius ir miškų reformatorius. Tačiau jiems pasakyta, kad jie yra „laisvi“ ir gali ramiai ieškotis darbo.

Esama pagrįstų įtarimų, kad reforma siekiama koncentruoti miškų ūkį (daugiausia pardavimus) vienose rankose, o už viso to stovi finansiniai interesai.

V. Mazuronis stebėjosi kukliais reformatorių užmojais sutaupyti 15 milijonų. „Kodėl tiek mažai, gal sutaupykime 50 milijonų“, – sarkastiškai kalbėjo europarlamentaras.

Jis tvirtino, kad reformos sumanytojai nežino, kiek darbuotojų reikėtų sumažinti, kuriuos – atleisti, nes nėra atlikti pagrįsti skaičiavimai. „Jūs susėskite su urėdu, jis jums pasakys: reikia dviejų ar trijų buhalterių“, – patarė politkas.

V. Mazuronio nuomone, esama pagrįstų įtarimų, kad reforma siekiama vieno dalyko – koncentruoti miškų ūkį (daugiausia pardavimą) vienose rankose, o už viso to stovi finansiniai interesai ir siekis sunaikinti kompetentingiausių, ambicingų ir savo nuomonę turinčių miškų tvarkymo specialistų sluoksnį. „Tai urėdai. Jie pirmiausia paskelbti tautos priešais. Esą urėdijose giminės dirba. Tai jeigu žmonės, baigę tą patį institutą, į miškus išvaryti jokio kito darbo ten neranda, koks čia nusikaltimas? Ten nėra kito darbo, kaip tik miškų sistemoje“, – stebėjosi buvęs aplinkos ministras.

Kaip teigė V. Mazuronis, reformai visiškai nepasirengta, o ministro kelionės po urėdijas pavėluotos, tai esą reikėjo daryti prieš priimant sprendimus.

Nepagrįstos baimės?

Seimo Europos reikalų komiteto narė Virginija Vingrienė tikino galinti padrąsinti nežinioje ir neviltyje atsidūrusius miškininku, nes atstovauja kartai, kuri išgyveno ne vieną reformą. „Tikrai neturėtume bijoti reformos, – sakė ji. – Kiekviena reforma yra postūmis judėti į priekį. O miškininkai gal per ilgai sėdėjo komforto zonoje ir jiems dėl to neramu.“

Parlamentarė teigė, kad miške dirba daug puikių darbuotojų, savotiškų „perliukų“, kurie galbūt neturi galimybių pasireikšti, ir ragino nevadinti urėdų pačiais protingiausiais ir kompetentingiausiais. „Tikrai turime ir žemesnėse grandyse puikių specialistų, kurie gyvena tarnybiniuose butuose visą gyvenimą. Ir man tikrai gėda, kad valstybės institucijoje dirbantis žmogus nepajėgia sukurti sau orios gyvenamosios aplinkos – nusipirkti nuosavo būsto. Bet jeigu jie šiandien gyvena tarnybiniuose butuose, be abejo, nereikėtų ant jų mesti šešėlio, kaip tai dabar daroma. Turėtume reabilituoti tuos žmones, o reforma yra labai reikalinga ir svarbi“, – aiškino ji.

Virginija Vingrienė: „Gėda, kad valstybės institucijoje dirbantis žmogus nepajėgia nusipirkti nuosavo būsto.“
Virginija Vingrienė: „Gėda, kad valstybės institucijoje dirbantis žmogus nepajėgia nusipirkti nuosavo būsto.“

Nepasitiki miškininkais

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika teigė esąs įsitikinęs, kad patys miškininkai nori permainų, o į Seimą pasisakyti prieš reformą urėdijų darbuotai buvo atvaryti per prievartą. „Gaila tų žmonių, kurie buvo vyte atvyti. Tikrai kalbėjau ne su vienu, kuris buvo verčiamas pasiimti laisvą dieną“, – dėstė politikas.

R. Lapinskas savo ruožtu sakė nesuprantantis, kodėl jau priėmus Miškų įstatymo pataisas, atveriančias kelią reformai, purvo pylimo ant miškininkų srautas nesustoja. „Ieškoma sliekų. Viceministras pučia didžiulį burbulą dėl Kretingos urėdijai patikėto turto tinkamo išnaudojimo. Ten veikia mokymų centras, viešbutis, į kurį vasarą, kai nevyksta mokymai, kažkas atvažiuoja, moka pinigus ir apsigyvena. Ir tai esą blogis. Kažkodėl viceministras iš to pučia didžiulį burbulą ir nemato, kad pati Aplinkos ministerija turi poilsio namus, į kuriuos poilsio vyksta specialistai. Gal savo darže pirmiausia pasitvarkytų“, – kalbėjo R. Lapinskas.

Europarlamentaras ir buvęs aplinkos ministras V. Mazuronis tvirtino, kad miškai anksčiau gerai buvo tvarkomi ir valdomi, nors ir pasitaikydavo smulkių vagysčių ar kitų negerovių. „Matau, kad dabar ta gerai valdoma sistema griaunama. Kaip Lietuvos pilietis, mylintis miškus, negaliu su tuo sutikti“, – sakė jis.

Pavojus turtui

Aplinkos ministerijos atstovas N. Kupstaitis negalėjo patvirtinti, kur įsikurs miškų ūkį tvarkanti centrinė naujos įmonės būstinė. Anksčiau viešai skelbta, kad ji galėtų įsikurti Katinų kaime, Panevėžio rajone, tačiau galutinio sprendimo esą dar nepriimta. „Buvo pateikta įvairių alternatyvų. Miškininkų nuomone, būtų logiškiausia ją kurti kur nors tarp Vilniaus ir Kauno. Tačiau svarstomi įvairūs variantai“, – teigė jis.

Miškininkų profsąjungos lyderės I. Ruginienės nuomone, logiškiausia centrinę būstinę steigti tarp Vilniaus ir Kauno. Tokiam variantui esą pritaria ir miškininkų profsąjunga. „Jeigu nenorima būstinės turėti didmiestyje, puikiai tiktų Kaišiadorys. Jeigu Kaišiadorių urėdija bus prijungta prie Trakų, ji lieka laisva, ten atliktas euroremontas, puikūs pastatai, reikėtų minimalių investicijų“, – sakė ji.

Tuo metu Katinuose, pasak I. Ruginienės, akivaizdžiai reikės didelių investicijų. „Naujai įmonei sukurti tikrai reikės nemažai išlaidų, todėl leisti pinigų pastatams įrengti nėra jokio reikalo“, – dėstė profsąjungos lyderė.

R. Lapinskas savo ruožtu perspėjo, kad vykdant reformą miškuose esantys suremontuoti pastatai gali likti be apsaugos, bus išplėštos langinės, išneštos durys, nudengti stogai, ir turtas išnyks. „Labai nenorėčiau matyti, kad per reformą visa tai išnyktų. Šiam turtui būtina nedelsiant rasti paskirtį ir šeimininką“, – sakė jis.

N. Kupstaitis teigė, jog reforma vykdoma tam, kad būtų sukurtas ilgalaikis miškų ūkio tvarkymo ir valdymo modelis. „Europinė patirtis rodo, kad tai yra vienos įmonės modelis. Kiekviena krizė rodo, jog urėdijos yra per smulkios, kad išgyventų“, – aiškino jis.

I. Ruginienė replikavo, kad reformuojant miškų ūkį einama ne tuo keliu, nes reikėtų daugiau kalbėtis ir daugiau klausytis. „Miškininkai yra profesionalai ir turi savo nuomonę. Savo veikloje nesivadovaujame taisyklėmis, kurios galioja Valstiečių partijoje, kur visi įpareigoti vieningai kilnoti rankas vienu ar kitu klausimu. Seimo komiteto pirmininkas tikrai daugelį miškininkų įžeidė pasakęs, kad jie ne savo noru, o per prievartą buvo suvaryti į Seimą, kur išdėstė, ką galvoja apie reformą. Tokie politikų pasakymai kelia nusivylimą ir tik dar labiau didina įtampą“, – sakė miškininkų profsąjungos lyderė.

INFOBOKSAS

Reforma sulaukė prezidentės kritikos

Liepos 11 dieną Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas ir atvėrė kelią urėdijų reformai, ją Vyriausybė vadina strategine.

Seimas nutarė panaikinti Generalinę miškų urėdiją, o miškus valdyti leido vienai ar daugiau įmonių, jų skaičių nustatys Vyriausybė. Siūloma įsteigti vieną įmonę vietoj 42 urėdijų.

Reforma bus pradėta įgyvendinti nuo 2018 metų, o urėdijos bus sujungtos iki 2019 metų. Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 metų pabaigos turės priimti sprendimus, kurios urėdijos ir kokiais principais remiantis būtų sujungiamos.

Aplinkos ministerija prieš įstatymo priėmimą skelbė, kad pertvarkos metu bus atleista apie 400 žmonių, daugiausia administracijos darbuotojų, buhalterių. Darbo neteks ir nemaža dalis urėdų. Tačiau žadėta palikti tą patį girininkų ir kitų dirbančių miške darbuotojų skaičių. Šiuo metu valstybiniame miškų sektoriuje dirba apie 4 tūkst. žmonių.

Prekyba mediena ir toliau turėtų vykti per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant ilgalaikius ir trumpalaikius aukcionus. Tačiau atsižvelgiant į nuogąstavimus, jog konsolidavus urėdijų veiklą nukentės smulkieji pirkėjai, įteisinta nuostata, kad mažmeninėje prekyboje per urėdijas bus parduodama iki 7 proc. medienos, prioritetą teikiant malkoms skirtoms medienos pardavimui gyventojams.

Vyriausybė reformos būtinybę aiškino siekiu depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Esą tyrimai rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai kaip aplinkinėse valstybėse.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog reformavus urėdijas svarbu užtikrinti, kad būtų gaunama derama nuosavybės grąža valstybei, šalies gyventojams iš 1–2 mlrd. eurų vertinamo valstybinio miško. Dabar ši grąža siekia 2,3 proc., o energetikos sektoriuje – apie 6 procentus.

Skaičiuojama, kad eforma padės sutaupyti 10 mln. eurų ir iki 3 mln. eurų – valstybės biudžeto pinigų.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad valstybės įmonių valdymas Lietuvoje šiandien yra pagrindinė kliūtis stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

Premjeras prieš reformos svarstymą pasirašė susitarimą su konservatoriais. Už paramą miškų reformai „valstiečiai“ konservatoriams pažadėjo sugrąžinti PVM lengvatą šildymui. Pažadą valdantieji ištesėjo, tačiau tik trims mėnesiams – iki 2018 metų pradžios. Vėliau planuojama lengvatinį tarifą didinti nuo 9 iki 15 procentų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirinktą būdą vykdyti urėdijų reformą vadino nekorektišku žmonių atžvilgiu. Birželio mėnesį ji teigė nesuprantanti, kaip galima griauti reformą jai dar neprasidėjus.

„Urėdijų ir, tiksliau, miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma, vėl yra ta pati klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvairių. Pradėti nuo to, jog gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai ir nekorektiška žmonių atžvilgiu, ir visiškai nesuprantama, kaip galima šitaip griauti pačią reformą dar jai neprasidėjus“, – kalbėjo šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės, vykdant šią reformą svarbiausia – centralizuoti miškų kirtimo ir miškų pardavimo sistemas, tačiau ne taip svarbu, kiek įmonių tuo rūpinsis.

Margaritos Vorobjovaitės nuotraukos

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"