Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Uostų rinkliavas gludina konkurencija 

2018 liepos 20 d. 06:00
Laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centras priima vandenynų laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti mažesniais ( fideriniais) laivais į gretimų Baltijos šalių uostus.
Laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centras priima vandenynų laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti mažesniais ( fideriniais) laivais į gretimų Baltijos šalių uostus.
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Kad Klaipėdos uosto konteinerių paskirstymo centras didintų apyvartą, užsitikrinti ilgalaikį laivybos linijų lojalumą bus siekiama mažinant laivų rinkliavas. Laivininkai įrodinėja, kad Klaipėdos uostas yra brangesnis nei kiti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) rengia jau antrą šiais metais Uosto rinkliavų taisyklių pakeitimą, kuris bus taikomas konteinerius gabenantiems laivams. Tokį prašymą yra pateikusios konteinerių krovos bendrovės, ir jis, kaip pripažįsta KVJUD vadovybė, yra pagrįstas. Gegužę pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui, konteinerių daugėja rekordiniu tempu. Tačiau baiminamasi, kad sėkmės paukštė neišskristų į kitą uostą.

Rinkliavų daugiau

Pasak KVJUD finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, per pusmetį šiemet, palyginti su pernai, įstaigos pajamos padidėjo 6 proc. – iki 33,5 mln. eurų, o pelnas didėjo penktadaliu – iki 17 mln. eurų prieš mokesčius. Pajamas didino rinkliavos, nes žemės nuomos mokesčio dydis nepasikeitė. Ypač daug pajamų gauta birželį, kai pradėjo veikti nauja keltų linija ir į konteinerių paskirstymo centrą pirmąkart atplaukė du ilgiausi istorijoje konteinerių laivai – 323 metrų „MSC Franscesca“ ir 336 metrų „MSC Topaz“.

Uosto rinkliavos priklauso nuo laivo dydžio, bet ne nuo krovinio kiekio jame. Šie du laivai atplaukė ir išplaukė pustuščiai, nes Klaipėdos uostui trūksta metro gylio, kad tokie milžinai plauktų pilnesni. „Uosto direkcijos pelno rodikliai gerėja, nes surinkta daugiau pinigų. Pajamų iš rinkliavų šį pusmetį gauta 1,76 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Geriems finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir sąnaudų mažėjimas – uosto valymo sąnaudos sumenko nuo 2 mln. eurų iki 0,86 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Armonaitis.

KVJUD šiemet į valstybės biudžetą iš 2017 metų pelno pervedė ir 22,33 mln. eurų dividendų.

Daugėja krovinių keltuose

Pagal kovo mėnesį koreguotą tvarką uosto rinkliavos sumažintos krovininiams ir keleiviniams keltams, kurie į uostą įplaukia ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę. Anksčiau tokia tvarka galiojo krovininiams ir keleiviniams keltams, į Klaipėdą užsukantiems du kartus per savaitę.

Sumanymas lengvatomis pritraukti naujų keltų ir keleivinių linijų pasitvirtino – nuo birželio 9 dienos iš Klaipėdos į Treleborgą kartą per savaitę plaukia vokiečių laivybos kompanijos TTL keltas. Tačiau kyla abejonių, ar vokiečių bandymas privilioti klientų pigesne Švedijos krypties bilieto kaina nesibaigs kartu su vasaros sezonu.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad birželį bendra ro-ro krovinių apyvarta kilo 4,6 proc., tačiau naujos linijos apkrovimas ir po mėnesio išlieka menkas. Bet ji naudinga keleiviams su lengvaisiais automobiliais, kurių pastarąjį sekmadienį į Švediją TTL keltu plaukė 365.

„Į naują liniją „DFDS Seaways“ sureagavo ir davė atkirtį – skyrė dar vieną keltą papildomam reisui iš Klaipėdos į Karlshamną. Vartotojams nuo to geriau – „DFDS Seaways“ kaina tapo artima TTL linijos kainai, tačiau būtų gerai, kad konkurencija augintų ir paslaugos kokybę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Drungilas. Jo pastebėjimu, ro-ro rinka Baltijos jūroje atrodo stabiliai, šio verslo situacija pagerėjusi.

Didieji laivai nepilni

Šiemet gegužės mėnesį po kelerių metų prastovos pradėjo veikti laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centras, priimantis vandenynų laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti mažesniais (fideriniais) laivais į gretimų Baltijos šalių uostus.

Antros pagal dydį pasaulyje konteinerių laivybos linijos MSC („Mediterranean Shipping Company“) sprendimu Klaipėdos uostas gegužės mėnesį įtrauktas į „Australia Express“ ir „Indian Ocean /East Africa Express“ maršrutais plaukiančių laivų rotaciją. Iki 6 500 TEU (20 pėdų sąlyginių konteinerių) talpos ir 270–300 metrų ilgio konteinervežiai į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą plaukia dukart per savaitę. Jie gabena Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos rinkoms skirtus krovinius, bet daugiausia – vadinamuosius tranšipmento konteinerius paskirstymui į Sankt Peterburgą, Taliną, Helsinkį ir kitus kaimynų uostus.

Tikėtina, kad okeaninės laivybos maršrutų į Klaipėdos uostą sąrašas artimiausiomis savaitėmis dar bus koreguojamas, neatmetama tikimybė, jog prie „Klaipėdos Smeltės“ krantinių švartuosis net 13 000 TEU talpos 365 metrų ilgio laivai. Anksčiau tokie Baltijos jūros milžinai konteinerius iškraudavo tik Gdanske.

Pasak A. Drungilo, Klaipėdos uosto rinkliavos konteinerių laivams išlieka didesnės negu aplinkiniuose uostuose ir tai nepatrauklu naujoms linijoms. Todėl Susisiekimo ministerija turėtų teikti pasiūlymą Vyriausybei ir spręsti, kaip elgtis su didžiaisiais konteinerių laivais, atplaukiančiais kartą ar kelis per mėnesį. Kol Klaipėdos uostas pagal gylį skiriasi nuo kitų, naujai laivybos linijai reikėtų padėti, kad ji neišbrauktų Klaipėdos iš maršruto.

Uosto kapitono Adomo Aleknos teigimu, per pirmąjį pusmetį šiemet į Klaipėdą atplaukė 149 laivai, ilgesni nei 200 metrų. Tai 29 laivais daugiau nei pernai tuo pat metu. Iš viso per sausį-birželį į uostą atplaukė 3257 laivai – 23 daugiau nei pernai. Daugėjant didžiųjų laivų, prisideda darbo locmanams, nes apsukti ir prišvartuoti milžinus prie krantinių trunka ilgiau.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"