Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Tvarūs biurai: rūpi kiekvieno darbuotojo komfortas 

2019 sausio 15 d. 08:00
Vienu pažangiausių tvarių biuro pastatų tituluojamas "The Edge".
Vienu pažangiausių tvarių biuro pastatų tituluojamas "The Edge".
eco27.co.za nuotrauka

Tvarių biurų Lietuvoje daugėja ir tikimasi, kad po kelerių metų aplinkai ir darbuotojams draugiškos darbo vietos taps norma. Šiuo metu Lietuvoje besikuriantys moderniausi biurai daugiausia dėmesio skiria palankiam biurų mikroklimatui, nes jis užtikrina darbuotojų komfortą ir skatina jų lojalumą.

Už darnią plėtrą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkurse apdovanojimu buvo įvertintas „Technopolio“ biurų miestas, įgyvendinęs „žaliojo“ biuro technologijas: saulės energiją, naudojamą biuruose, alternatyvų transportą, energiją taupantį apšvietimą, sportą darbe.

Darbo sąlygos gerėja

„Mums svarbi patogi erdvė kiekvienam darbuotojui: kad jis galėtų čia ir sėkmingai dirbti, ir pailsėti, ir pasportuoti, negaišdamas pernelyg daug laiko nueitų pas gydytoją, o dėl visų šių galimybių nenorėtų dirbti niekur kitur. Neatsitiktinai savo biuro miesteliui išsirinkome vietą su nuolat plėtojama socialine infrastruktūra“, – pasakojo „Technopolis Lietuva“ vadovė Lina Maskoliūnė. Ji sakė, kad biurų mieste norėta sukurti terpę, kurioje prigytų ir nenorėtų trauktis modernūs bei talentingi žmonės.

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys Evaldas Savickis dienraščiui „Lietuvos žinios“ patvirtino, kad darbuotojų sąmoningumas auga – jie darbo vietą jau renkasi ne tik pagal atlyginimo dydį, bet ir pagal darbo sąlygas, įmonės dėmesį ekologijai. Tai verčia įmones pasitempti – persikelti į naujus, modernius biurus arba pagal gerąją praktiką atnaujinti senuosius.

Dėl augančio darbuotojų ir verslo sąmoningumo, „žaliųjų“, arba tvarių, biurų šalyje esą daugėja. Tvarūs biurai pasižymi tiek „žaliosiomis“ technologijomis, kurios prisideda prie klimato kaitos, taršos mažinimo ir pan., tiek ir dėmesiu socialiniams bei ekonominiams aspektams.

Svarbi patogi erdvė kiekvienam darbuotojui: kad jis galėtų čia ir sėkmingai dirbti, ir pailsėti, ir pasportuoti, negaišdamas pernelyg daug laiko nueitų pas gydytoją, o dėl visų šių galimybių nenorėtų dirbti niekur kitur.

Būtent socialinis veiksnys, siekiant biurų tvarumo, šiuo metu, anot pašnekovo, dominuoja Lietuvoje. Panaši tendencija matoma ir užsienyje – verslas supranta, kad pastato vidaus mikroklimatas daro labai didelį poveikį darbuotojo savijautai. Todėl projektuojant ir statant tvarius biurus daug dėmesio skiriama oro kokybei ir jo kiekiui patalpose, kokybiškoms, patikrintoms ir tiesiogiai žmogui nekenksmingoms medžiagoms, kuo didesniam natūralios šviesos kiekiui patalpose, tam tikriems apšvietimo tolygumo, akinimo standartams, tinkamam akustikos ir triukšmo lygiui, aukštam šiluminiam komfortui.

Modernūs sprendimai taps norma

Tiesa, tvarių biurų atsiradimas, kaip pripažino E. Savickis, dar nėra masinis reiškinys šalyje, mat jis daugiausia paliečia Vilnių. Kituose miestuose tokių biurų dar bemaž nėra.

Vis dėlto sostinėje vykstančius procesus pašnekovas vertina kaip tvarių biurų proveržį rinkoje, mat pastaruosius dvejus metus, vykstant intensyviai naujų pastatų statybai, didžiojoje dalyje projektų taikomos pažangios technologijos. Jo manymu, tokia praktika neilgtrukus taps įprasta.

„Lenkijoje, penkiuose miestuose: Varšuvoje, Krokuvoje, Vrotslave ir Gdanske, daugiau nei 95 proc. naujos statybos pastatų statomi diegiant aukščiausius standartus. Vokietijoje tokie komerciniai pastatai sudaro beveik 90 proc., Švedijoje, Norvegijoje – apie 80 procentų. Tik laiko klausimas, kada tokia tendencija bus ir Lietuvoje. Tarp Baltijos šalių jau esame lyderiai – turime daugiausia tvarių pastatų. Manau, po kelerių metų tokie pastatai taps tiesiog norma“, – prognozavo E. Savickis.

Anot Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos nario, į naujus biurų pastatus persikeliančios stambios kompanijos, kaip antai „Telia“, „Danske bankas“, ar kiti į Lietuvą ateinantys didžiuliai tarptautiniai koncernai, pateikia sąrašus reikalavimų, kaip turėtų būti įrengtos darbo vietos, kokios sistemos biuruose turėtų būti pritaikytos ir pan. Šie reikalavimai, anot jo, sutampa su tarptautiniais standartais. Tačiau, kaip pažymėjo pašnekovas, ir kai kurios lietuviško kapitalo kompanijos, pavyzdžiui, „Maxima grupė“, vadovaujasi tais pačiais griežtais standartais.

„Dabar statomi nauji pastatai, aprūpinti moderniausiomis sistemomis, puikiomis darbo vietomis, – į juos įmonės keliasi iš senų pastatų. Tačiau ir senieji pastatai – jų sistemos, planavimas, medžiagos – atnaujinami, vadovaujantis aukščiausiais standartais. Tai labai aktualu miesto centre esančių pastatų savininkams, nes niekas negali konkuruoti su geriausia vieta (senamiesčiu, centru, Konstitucijos prospekto teritorija), kurioje išvystyta puiki infrastruktūra, jiems belieka tiesiog atnaujinti savo pastatą pagal šiuolaikinius standartus. Kai kurie tai jau daro, kiti dar planuoja biudžetą. Konkurencinė aplinka skatina juos galvoti apie tokius sprendimus“, – kalbėjo E. Savickis.

Taupo energiją

L. Maskoliūnės pastebėjimu, šiandieninė ekonomiškai aktyvi darbuotojų karta yra itin atidi sveikos gyvensenos ir ekologijos aspektams. Todėl „Technopolyje“ diegiami dalijimosi ekonomikos principai: čia galima atvykti nuomojamais automobiliais, dviračiais ar paspirtukais. Taip pat darbuotojai skatinami naudotis elektromobiliais, kuriuos biurų mieste galima įkrauti elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Be to, kaip pasakojo ji, po darbų ar pietų pertraukos metu darbuotojai gali mankštintis parke įrengtoje sporto aikštelėje. Blogesniu oru ar grupinių užsiėmimų mėgėjams siūloma apsilankyti pilateso studijoje.

Įmonės investicijos skirtos pastatų, aplinkos sprendimams, kurie verslo įmonėms padeda siekti sąnaudų, susijusių su biurų patalpomis, efektyvumo. Šiuo metu ant trijų biurų pastatų įrengtos saulės elektrinės. Saulės energija maitinami biuruose esantys kompiuteriai bei bendrose erdvėse naudojamos taupiosios, nuo judesio ar natūralaus apšvietimo automatiškai šviesos sklaidą keičiančios biuro šviestuvų lemputės.

Visuose biurų pastatuose apdailai, baldams panaudotos ekologiškos medžiagos. Ekologiškos priemonės naudojamos ir biurams valyti. Patalpose įrengtos išmaniosios mikroklimato valdymo sistemos, kurios ne tik užtikrina tinkamą oro temperatūrą bei drėgmę, bet ir taupo energiją. Viename pastate įrengtos šaldymo sijos, panaudodamos orą ir vandenį, efektyviai valdo pastato klimatą, vėdina patalpas. Oru užtikrinamas ventiliacijos poreikis, o vanduo yra kaip efektyvi šilumos ar vėsinimo perdavimo terpė.

Pastatuose įrengti vandenį taupantys, į judesį reaguojantys maišytuvai, naudojamas perdirbtas tualetinis popierius, rūšiuojamos atliekos. Iš biurų surenkami ir perdirbti į elektros ir šilumos energiją išvežami net kavos tirščiai.

Iš paskos sekiojantys robotai

Lietuva gali didžiuotis tuo, kad neatsilieka nuo pasaulyje lyderiaujančių madų, diktuojamų labiau išsivysčiusiose valstybėse. Tai įrodo ir įdėmesnis žvilgsnis į tvariausiu pastatu pasaulyje vadinamą daugiaaukštį bendrovės „Deloitte“ centrinį biurą Amsterdam, vadinamą „The Edge“. Šiaurės kryptimi nukreiptas jo stiklinis „skustuvo“ atriumas leidžia sugerti daug saulės šviesos, o betoninės sienos pietinėje pusėje absorbuoja saulės spindulius, kuriuos fotovoltiniai moduliai paverčia elektros energija. Beveik visas pastato sistemas per tinklą kontroliuoja kompiuteris, o jam informaciją teikia dešimtys tūkstančių jutiklių visame pastate. Tokiu būdu skaitmeninis tinklas valdo liftus, apšvietimą, vėdinimo ir šildymo sistemą, naktimis po pastatą šmirinėjantį robotą apsaugininką, kavos aparatus ir net popierinių rankšluosčių automatus.

Darbuotojai darbo vietą jau renkasi ne tik pagal atlyginimo dydį, bet ir pagal darbo sąlygas, įmonės dėmesį ekologijai.

„Kai lankėmės didžiausioje pasaulyje Kanų „MIPIM“ nekilnojamojo turto parodoje ir susipažinome su karščiausiomis naujienomis visame pasaulyje, įsitikinome, kad mūsų plėtojamo „Park Town“ verslo parko pastatai atitinka visas šiuolaikines tendencijas. O pagrindinė tų tendencijų ašis – pastato valdymo sistemos. Elektroninės smegenys, pasitelkdamos gausybę daviklių, valdo visą pastatą ir gali reaguoti į menkiausias smulkmenas, – pranešime spaudai sakė bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas. – Lyg nematomas šeimininkas jos „vaikšto“ paskui kiekvieną darbuotoją ir parenka jam reikalingus sprendimus: ar tai būtų darbo vietos apšvietimas, ar mikroklimato reguliavimas, ar iš fasaduose įdiegtų fotovoltinių modulių tiekiamos elektros energijos panaudojimas bendrųjų patalpų poreikiams.“

Jo nuomone, galima sakyti, kad geriausias komplimentas šiuolaikiškam verslo pastatui yra palyginimas su namais, kuriuose darbuotojas nieko nepasigenda. Nes šiuolaikiniame pasaulyje žmonės darbe ir namuose praleidžia panašiai laiko. Net nenauja, tačiau sumaniai pritaikyta technologija leidžia pasiekti konkurencinį pranašumą.

„Kitame mūsų pastate bus sumontuotas dyzelinis generatorius, kuris nuomininkams leidžia garantuoti, jog dėl nenumatytų priežasčių nutrūkus elektros energijos tiekimui į pastatą mes užtikriname, kad ji nedings ne tik bendrosiose patalpose, liftuose ir kitur, bet net ir darbo vietose. Kai kurioms įmonėms gyvybiškai svarbu, kad jų darbo aplinka būtų pastoviai aprūpinta elektra ir svarbūs procesai nenutrūktų nė akimirkai“, – sakė L. Savickas.

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys E. Savickis teigė, kad užsienyje populiarėjant koncepcijai biure neturėti vienos nuolatinės darbo vietos, daug dėmesio skiriama individualiai asmeniui pritaikytoms darbo sąlygoms. Pavyzdžiui, mobiliojoje programėlėje kiekvienas darbuotojas gali nustatyti, kokia temperatūra, apšvietimo, akustikos ir kitų sąlygų lygis jam komfortiškiausias; darbuotojui atėjus dirbti į kitą darbo vietą biure, programėlė darbuotoją atpažįsta ir duoda signalą valdymo sistemoms sukurti norimą mikroklimatą, pavyzdžiui, toje darbo vietoje iš karto padidina temperatūrą.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika