Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Turėti prekės ženklą kainuos brangiau 

2018 gruodžio 17 d. 10:40
Registruoti prekės ženklus kitąmet kainuos dvigubai brangiau.
Registruoti prekės ženklus kitąmet kainuos dvigubai brangiau.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nuo kitų metų registruoti prekės ženklus kainuos daugiau kaip dvigubai brangiau. Išaugs ir kitos su prekės ženklų registravimu susijusios išlaidos. Mokesčių didinimu tikimasi padengti administravimo sąnaudas, nes šiuo metu jos yra didesnės nei surinktos lėšos.

Už paraišką įregistruoti prekės ženklą arba jo galiojimo pratęsimą teks sumokėti 180 eurų (dabar kainuoja 69 eurus).Neseniai Seimo nariai priėmė Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo pataisas, kurios numato didesnius pagrindinius mokesčius už prekių ženklus, kelis naujus mokesčius, taip pat sumažintus nepagrindinius su ženklų registravimu susijusius mokesčius.

Pavyzdžiui, už paraišką įregistruoti prekės ženklą arba jo galiojimo pratęsimą teks sumokėti 180 eurų (dabar kainuoja 69 eurus). Apeliacijos mokestis sieks 60 eurų (dabar – 34 eurai), protesto – 160 eurų (dabar – 92 eurai), o skubios ekspertizės – 150 eurų. Papildomai teks mokėti 34–40 eurų, kai registruojama daugiau nei viena prekė ar paslauga.

Mokestis už teisės į ženklą perdavimo registravimą sumažintas nuo 115 iki 80 eurų.

Be to, numatyta, kad mokestis už ženklo registracijos galiojimo pratęsimą turi būti sumokėtas per dukart trumpesnį laiką – per paskutinius šešis ženklo galiojimo mėnesius.

Valstybinio patentų biuro skaičiavimais, vidutinės vieno ženklo administravimo išlaidos pernai buvo apie 300 eurų.

Lietuvoje mokesčių už prekių ženklų registravimą sistema ir dydžiai nebuvo peržiūrėti nuo 2001 metų liepos.

Nors didėjantis skaitmeninimas daugeliu atveju supaprastina ir atpigina administravimą viešajame sektoriuje, tačiau Valstybinis patentų biuras teigė, kad šiuo metu už registravimą surenkamos lėšos nepadengia administravimo išlaidų.

Daugiau paraiškų – nepakankamai lėšų

Valstybinio patentų biuro Ryšių su visuomene specialistė Asta Šalnienė dienraščiui „Lietuvos žinios“ nurodė, kad priėmus įstatymo pakeitimus, skaičiuojant pagal 2017 metų registravimo ir kitų veiksmų intensyvumą, į valstybės biudžetą planuojama surinkti maždaug trečdaliu daugiau (iš viso apie 1 mln. eurų) mokesčių, kurie turėtų padengti Prekių ženklų registro administravimo sąnaudas.

Šiuo metu gautos lėšos, anot specialistės, sąnaudų nepadengia. Valstybinio patentų biuro duomenimis, 2017 metais už prekių ženklų registravimą ir su tuo susijusius veiksmus į valstybės biudžetą buvo surinkta apie 750 tūkst. eurų, nors tiesioginės Prekių ženklų registro administravimo sąnaudos pernai sudarė apie 1 mln. eurų. Taigi, surenkami mokesčiai už prekių ženklų registravimą ir su tuo susijusius veiksmus padengė tik apie 75 proc. tiesioginių Prekių ženklų registro administravimo sąnaudų.

Už paraišką įregistruoti prekės ženklą arba jo galiojimo pratęsimą teks sumokėti 180 eurų (dabar kainuoja 69 eurus).

Statistika rodo, kad patentuojamų prekės ženklų skaičius stabiliai auga. 2008 metais iki 2812 išaugęs prekių ženklų paraiškų skaičius 2009 metais smarkiai krito (iki 2108), tačiau nuo to laiko nuosekliai auga. 2016 metais šis skaičius pasiekė 2661, o 2017 metais viršijo 2008 metų lygį ir pasiekė 2881.

Naujus mokesčius mokės visi

Ilgalaikėje perspektyvoje didesnius mokesčius turės mokėti visi prekės ženklų savininkai – net ir tie, kurie prekės ženklus įregistravo pagal senąją tvarką.

„Pagal dabar galiojantį Prekių ženklų įstatymą mokesčius už ženklo galiojimo pratęsimą galima sumokėti per paskutinius ženklo galiojimo metus (pagal naują įstatymą bus 6 mėnesiai iki galiojimo pabaigos). Todėl ženklų savininkai, kurių prekių ženklų galiojimo paskutiniai metai dar nėra pasibaigę, mokesčius sena tvarka ir dydžiais gali sumokėti iki 2018 metų gruodžio 31 dienos. Jei dėl galiojimo pratęsimo bus kreipiamasi po 2019 metų sausio 1 dienos, turės būti mokamas naujo dydžio mokestis. Pereinamasis laikotarpis numatytas tik iki naujo įstatymo įsigaliojimo pradėtoms registravimo procedūroms, t. y. jei paraiška buvo paduota iki 2018 metų gruodžio 31 dienos, tai ženklas bus registruojamas pagal seną įstatymą (senas mokestis už ženklo įregistravimą, paskelbimą ir liudijimo išdavimą, apeliaciją, protestą)“, – aiškino A. Šalnienė.

Per penkerius metus Valstybinis patentų biuras vidutiniškai įregistravo 2,2 tūkst. nacionalinių ir 1,6 tūkst. tarptautinių prekių ženklų.

BNS teigimu, Seimo nariams balsuojant už įstatymo pataisų priėmimą, liberalai Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad mokesčių padidinimas yra „gana ženklus“, o Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad nauji tarifai gali turėti neigiamos įtakos verslui.

Didesni, bet mažiausi mokesčiai

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius Stasys Šedbaras, pasisakęs už mokesčių didinimą, dienraščiui „Lietuvos žinios“ persiuntė Teisingumo ministerijos ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro parengtą informaciją, kuri buvo teikiama komiteto nariams balsuojant dėl įstatymo projektų.

Laiške pažymima, kad mokesčiais už pramoninės nuosavybės objektų (prekių ženklų ir kitų objektų) registravimą siekiama užtikrinti subalansuotą pramoninės nuosavybės apsaugos panaudojimą ir visuomenės gerovę.

„Pramoninės nuosavybės teisės savo esme yra išimtinio pobūdžio teisės, todėl jų turėtojui suteikia išimtinę poziciją rinkoje. Visų pirma, mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą sudaro galimybę pasiekti funkcinį pramoninės nuosavybės apsaugos panaudojimą (apsaugos suteikiama tiek, kiek iš tikrųjų reikia) ir išvengti išimtinių teisių pertekliaus, kuris galėtų iškreipti konkurencijos sąlygas. Antra, mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą sudaro sąlygas finansuoti pramoninės nuosavybės apsaugos sistemoje dalyvaujančių institucijų, atsakingų už teisių įregistravimą ir jų gynimą, išlaidas“, – teigiama S. Šedbaro atsakyme.

Jis priminė, kad išimtinių teisių užtikrinimą nuo neteisėto prekių ženklų naudojimo numato valstybės institucijų – teismų, muitinės, teisėsaugos institucijų sistema.

Nustatant su prekių ženklų registravimu susijusių mokesčių dydį esą atsižvelgta į dabartinį Lietuvos ekonominio vystymosi ciklą, kuris iš esmės skiriasi nuo 2011-ųjų, kai buvo priimtas įstatymas, sąlygų. Taip pat, anot Seimo nario, buvo atsižvelgta į pramoninės nuosavybės apsaugos registravimo sistemai palaikyti reikalingas sąnaudas.

Jis atkreipė dėmesį, kad galiojančių mokesčių dydžiai yra mažesni nei Latvijoje ir Estijoje. Nustatant mokesčių dydį esą taip pat siekiama konkurencingo, t. y. žemiausio, mokesčių lygio Šiaurės Baltijos regione.

„Pažymėtina, kad prekių ženklas yra intelektinės nuosavybės objektas, kurio savininkas, jį įregistravęs, įgyja išimtines teises į ženklą 10 metų ir ženklo apsauga gali būti pratęsta ne vieną kartą“, – teigiama atsiųstame komentare.

Prekės ženklų paraiškų skaičius

MetaiParaiškų skaičius
20042499
20052250
20062457
20072649
20082812
20092108
20102240
20112287
20122270
20132277
20142457
20152427
20162661
20172881

Šaltinis: Valstybinis patentų biuras

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika