Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Tikslas – ES tiesioginių išmokų suvienodinimas 

2018 rugsėjo 27 d. 08:30
Giedrius Surplys./
Giedrius Surplys./
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Austrija šią savaitę į Vieną sukvietė visus ES žemės ūkio ministrus. Neformaliame susitikime jau ne pirmą kartą buvo keičiamasi nuomonėmis dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų. Mūsų šalies politikų tikslas – įtikinti kitas Bendrijos nares, kad Lietuvos žemdirbiams turi būti skirtos Europos Sąjungos vidurkį siekiančios tiesioginės išmokos.

Europos Komisija (EK) siūlo Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 metais einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) skirti 5,136 mlrd. eurų paramos – 8,7 proc. daugiau nei 2014–2020 metų bendrijos biudžete, tačiau skaičiuojant palyginamosiomis kainomis, Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.

Giedrius Surplys: „Mūsų šalies emigracija, ypač iš kaimiškų vietovių, yra viena didžiausių tarp visų ES šalių. Ją lemia ir mažesnės tiesioginės išmokos, dėl kurių dydžio turime mažiau galimybių didinti atlyginimus žemės ūkyje.“

ES tiesioginėms išmokoms Lietuvai numatoma skirti bendra paramos suma yra didesnė, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, ji sudaro per 3,7 mlrd. eurų. Tačiau mūsų šalies kaimo plėtros programai skiriamas lėšas Briuselis siūlo sumažinti 15,3 proc., iki 1,366 mlrd. eurų.

Lietuva siekia su kitų ES šalių narių vyriausybėmis tartis dėl didesnio žemės ūkio finansavimo mūsų šaliai 2021–2027 metais nei pasiūlė Briuselis.

Dabar Europos Sąjungos šalių narių žemdirbių gaunamų tiesioginių išmokų vidurkis – 265 eurų už hektarą. Šių metų pavasarį ES žemės ūkio ministrų tarybos susitikime Bulgarijoje buvo siūloma po 2020 metų Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Rumunijai vienodą orientacinį tiesioginių išmokų dydį – po 196 eurus už hektarą.

2013 metais šių valstybių žemės ūkiui skirtos tiesioginės išmokos siekė atitinkamai po 117, 95, 144 ir 183 eurus hektarui.

Galutinio susitarimo dar teks palaukti

Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys šią savaitę dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime Vienoje, kur buvo svarstomas ES žemės ūkio finansavimas po to, kai iš Bendrijos išstos Jungtinė Karalystė.

Ministras G. Surplys, po susitikimo Vienoje atsakydamas į „Lietuvos žinių“ klausimus, teigė:

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Tiesioginių išmokų klausimas kitoje finansinėje perspektyvoje, tai yra po 2020 metų, yra vienas svarbiausių, tačiau oficialiuose ir neformaliuose pokalbiuose su kolegomis iš kitų šalių diskutuojame ir apie daugelį kitų dalykų: paramą kaimo plėtrai, smulkių ūkių stiprinimą, ekologiją, tvarią žemdirbystės plėtrą ir kita. Kitąmet vyks rinkimai į Europos Parlamentą, keisis kitų ES institucijų vadovai, todėl galutinio susitarimo teks palaukti, tačiau jis tikrai turėtų būti pasiektas iki 2020 metų pabaigos.

– Apie derybų tikslą dėl ES vidurkį siekiančių tiesioginių išmokų Lietuvai po 2020 metų esate sakęs, kad „išmokos turi priartėti bent prie 90 procentų ribos“. Ar po šių dienų susitikimų su kolegomis galite pasakyti, kad galimybė pasiekti šį tikslą dabar jau yra reali bent 90 procentų?

– Laipsniškai didinti tiesioginių išmokų dydį yra pasiūlyta ir ES Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų projekte. Manau, realu tikėtis, kad tiesioginės išmokos bus didinamos. Kada tiksliai bus pasiektas 90 proc. ES vidurkio, kol kas sunku pasakyti, nes vis dar sprendžiama, kaip tiksliai ES biudžetas keisis po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES.

Kita vertus, nederėtų pamiršti, kad Lietuvos žemdirbiai gali pasinaudoti ir kaimo plėtros programomis – ES senbuvių ūkininkams tokios paramos skiriama labai mažai. Kad rinkose konkuruotume su kitomis šalimis, mums svarbu ne tik pasiekti vienodesnį tiesioginių išmokų lygį, bet ir sukurti tinkamą infrastruktūrą, sustiprinti ūkius ir kaimiškose vietovėse plėtoti kitus verslus.

– Koks pagrindinis Lietuvos derybininkų argumentas, išskyrus pasibaigusį pereinamąjį laikotarpį dėl mažesnių išmokų? Kokius aplinkosauginius, regioninius ar kitus įsipareigojimus „mainais“ į išmokų suvienodinimą Lietuva siūlo prisiimti?

– Kol kas daugiau diskutuojama apie pačius principus ir ES biudžetą, kaip ateityje turėtų keistis ES žemės ūkio politika. Tačiau, suprantama, ateityje bus kalbama ir apie konkrečius kiekvienos šalies įsipareigojimus.

Diskutuodami su kolegomis dėl tiesioginių išmokų didinimo, pasitelkiame kelis pagrindinius argumentus. Pirma, mūsų šalies emigracija, ypač iš kaimiškų vietovių yra viena iš didžiausių tarp visų ES šalių. Ją lemia ir mažesnės tiesioginės išmokos, dėl kurių dydžio turime mažiau galimybių didinti atlyginimus žemės ūkyje.

Antra, mūsų šalyje žemės ūkio paskirties žemės rinkos dinamika skiriasi nuo ES šalių senbuvių.

Trečia, visuomet lyginame skirtingų šalių statistiką, kiek kainuoja pagaminti 1 euro vertės žemės ūkio produkcijos ir kiek už tai gaunama tiesioginių išmokų. Vaizdžiai tariant, antai prancūzas, patirdamas panašias išlaidas kaip lietuvis, gali pagaminti 50 cm ilgio prancūzišką batoną, o lietuvis – 35 centimetrų. Arba, jeigu tiksliau, Lietuvoje pagaminti 1 euro vertės produkcijos kainuoja 1,15 euro, o tiesioginės išmokos dalis joje yra 0,55 euro. Danijoje pagaminti 1 euro vertės produkcijos kainuoja 0,94 euro, o tiesioginių išmokų dalis siekia 1,30 euro.

– Ar šiose derybose nuo pradžių buvę Lietuvos sąjungininkai nesitraukia? Kiek ir kokių pavyko pritraukti naujų sąjungininkų – kas iš ES senbuvių remia išmokų suvienodinimą?

– Kaip jau minėjau, dažnai pamirštama, kad Lietuva ir kitos naujos ES valstybės, be tiesioginių išmokų, gali pasinaudoti ir parama kaimo plėtrai. Apie jos dydį diskutuojama taip pat, kaip ir apie tiesiogines išmokas. Nereikėtų pamiršti, kad skirtingų šalių įnašai į ES biudžetą labai skiriasi. Didesnių tiesioginių išmokų siekiančios šalys visada turės atsakyti į klausimą, kiek jos gali padidinti ir savo įmokų dalį. Taigi, visada svarbu rasti tinkamą balansą. Tiek ES senbuvės, tiek naujokės – ar jas vadintume „sąjungininkais“ ar oponentais“ – tai supranta.

Faktai

* Lietuva pagal ES Bendrosios žemės ūkio politikos priemones 2014–2020 metais turėtų gauti 5,07 mlrd. eurų paramos, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms.

* Pagal ES Bendrosios žemės ūkio politikos priemones 2007–2013 metais Lietuva gavo 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų – tiesioginės išmokos.

* Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, nuo Lietuvos įstojimo į ES iki 2014 metų parama žemės ūkiui iš ES ir nacionalinio biudžeto išaugo 3,1 karto, tad, skaičiuojant vienam kaimo gyventojui, parama padidėjo 3,6 karto. Tačiau paramos išmokos buvo sutelktos į stambiuosius ūkius, kurių gaunamas pajamų lygis 10 kartų viršijo vidutinį dviejų asmenų šeimos darbo užmokestį ne tik žemės ūkyje, bet ir kituose šalies ekonomikos sektoriuose.

* 94 proc. visų ūkininkų gautos tiesioginės išmokos neužtikrino namų ūkiui reikalingų pajamų lygio, kuris atitiktų bent dviejų asmenų vidutinį darbo užmokestį žemės ūkyje.

* 2016 metais, palyginti su 2005-aisiais, Lietuvos kaimo gyventojų buvo 15,7 proc. mažiau. Lietuvos kaimas labiausiai tuštėjo augant paramai, teikiamai kaimo plėtrai ir žemės ūkiui iš ES ir nacionalinio biudžeto.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"