Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Svogūnai išlieka vietinės rinkos preke 

2019 kovo 12 d. 07:50
Populiariausi Europoje yra geltonieji svogūnai. Raudonųjų paklausa mažesnė, jie eksportuojami į Europą iš Indijos.
Populiariausi Europoje yra geltonieji svogūnai. Raudonųjų paklausa mažesnė, jie eksportuojami į Europą iš Indijos.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Sausringa vasara Europoje ir lietūs vasaros pabaigoje JAV sumažino svogūnų derlių ir išaugino jų kainą. Prognozuojama, kad šiemet Europoje svogūnų plotai didės. Kai kurie Lietuvos svogūnų augintojai taip pat žada plėsti svogūnų laukus, tačiau jie išliks vietinės rinkos preke.

Nuo praėjusių metų spalio iki šių metų sausio prekybos tinkluose svogūnų pardavimo kaina svyravo nuo 0,32 Eur/kg iki 0,35 Eur/kg, o augintojų gaunama kaina nuolat didėjo ir jau 2018 metų gruodį buvo didesnė už pardavimo kainą. Svogūnų supirkimo kaina sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Latvijoje padidėjo 2 kartus, Lietuvoje – 2,6 karto, Lenkijoje – 2,7 karto, Vokietijoje – 4 kartus.

Kalbėdama apie kainas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) vyr. specialistė Daiva Reipienė pabrėžė, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, svogūnai vis brangsta. O pagrindinis dalykas – daugelis vietos augintojų jau baigia juos parduoti.

„Pavyzdžiui, 2016–2018 metais, kai derlius buvo geras, Lietuvos ūkininkai realizuoti svogūnus baigė gegužę, vėliau jau iki naujo derliaus pirkome įvežtinius. Pasitaikė metų, kai lietuviški svogūnai baigėsi balandį, o šiemet jų pritrūksime jau kovą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė D. Reipienė.

Tačiau ji abejojo, ar geros šiųmetinės kainos lems akivaizdų svogūnų plotų didėjimą. Tiesa, ŽŪIKVC duomenimis, svogūnų Lietuvoje kasmet auginama vis daugiau: 2015 metais šie augalai užėmė 505,7 ha, 2016 metais – 623,6 ha, 2017-aisiais jų plotai išsiplėtė iki 671,5 ha, o pernai deklaruota jau beveik 696 ha svogūnų.

Nepatenkina net vietos rinkos poreikių

„Svogūnų ir burokėlių plotai nuolat auga. Nežinau, kiek dar yra potencialo Lietuvoje didinti svogūnų plotus. Kai sulaukiama gero derlius, šalies rinka būna užpildyta vietine produkcija. Suvalgoma daug, tačiau svogūnai tikrai nėra ta kultūra, kuri puikiai derėtų mūsų klimato sąlygomis. Lietuviški burokėliai yra „ant bangos“, bulvės taip pat paklausios, nes visoje Europoje derlius buvo prastas, į užsienį iškeliauja morkos, o štai apie lietuviškų svogūnų eksportą kalbų negirdėti“, – svarstė ŽŪIKVC specialistė.

Tiesa, prieš kurį laiką lietuviški svogūnai domino japonus. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, pernai Lietuvoje viešėjusi Japonijos verslininkų delegacija susidomėjo ne tik šiomis daržovėmis, bet ir salierais, tačiau jų kol kas dar neužauginame eksportui. Vis dėlto derybos dėl svogūnų eksporto į Tekančios Saulės šalį iš pradinio taško toliau nepasistūmėjo.

„Į Lietuvą įvežama nemažai svogūnų, tai reiškia, kad nesame pajėgūs patys aprūpinti net vietinę rinką. Be to, turime stiprią konkurentę Lenkiją. Galėtume parduoti šias daržoves mažesne kaina, bet neapsimoka. Bendrojoje rinkoje kainos, kaip ir oro, nepareguliuosi. Konkurencija yra visur, bet tarp Lietuvos svogūnų augintojų ji draugiška: vienas kito nestumdome“, – svogūnų eksporto galimybėmis abejojo joniškietis Vincentas Lataitis.

Svogūnų supirkimo kaina sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Latvijoje padidėjo 2 kartus, Lietuvoje – 2,6 karto, Lenkijoje – 2,7 karto, Vokietijoje – 4 kartus.

Ūkininkas nė kiek neabejojo, kad pasaulyje svogūnų plotai bus didinami. „Pernai jų derlius buvo skurdus, o kainos geros. Tokie svyravimai visuomet būna, ir galima prognozuoti, kad kitais metais kils svogūnų perprodukcija“, – samprotavo joniškietis.

Vis dėlto V. Lataitis galvoja apie pasėlių plėtrą. Kiek hektarų kultūros auginti, jis nusprendžia pagal sandėlių plotą. Tačiau pernai sandėliai liko pustuščiai, nes svogūnų derlius, ūkininko žodžiais, buvo perpus mažesnis. Jei suspės įrengti papildomą sandėlį, šiemet V. Lataitis svogūnų plotą žada didinti 10–15 proc., pernai jis augino 50 ha svogūnų ir praėjusią savaitę realizuoti šią produkciją jau baigė.

Daugėlaičių k.( Šiaulių r.) ūkininkas Julius Šateika, žinomo svogūnų ir morkų augintojo Lino Šateikos sūnus, pernai užaugintą produkciją patikino taip pat jau pardavęs. „Tie, kurie dar nepardavę, yra „užlaužę“ kainą ir parduoda tik nuolatiniams pirkėjams. Daržininkai, kurie dar turi svogūnų, šiemet išloš, o kainos yra nežmoniškos visoje Europoje“, – sakė žemdirbys.

Pernai jaunajam ūkininkui iš 10 ha pavyko prikasti apie 300 tonų svogūnų, ir tai, palyginti su ankstesniais metais, yra normalus derlius. Mat laukuose įrengta laistymo sistema. „O štai tėčiui, kuris augino 150 ha, iš vieno lauko pelno gauti nepavyko, svogūnai atrodė nykiai, nes plotas nebuvo laistomas. Neką geriau ir antrame lauke – ten sužaidė kiti veiksniai. Dabar daržininkai be laistymo sistemos sėkmingai ūkininkauti negali. Mums bent užarti svogūnų nereikėjo, kaip nutiko keliems Čekijos ūkininkams“, – pasakojo J. Šateika.

Nors, pasak Juliaus, įrengti laistymo sistemą brangiai kainuoja, ji atsiperka, galima sakyti, po vieno gero sezono. Šis jaunasis ūkininkas norėtų plėstis, tačiau norus riboja turimas žemės plotas, daugiau jos įsigyti neįmanoma, tad lieka tik nuoma. Tiesa, šiaulietis garsiai abejojo, ar šiemet didins svogūnų plotą. Abejonės labiau susijusios ne su prognozuojama perprodukcija, svogūnus pakeisti morkomis jis žada dėl sėjomainos.

J. Šateika yra dar didesnis svogūnų eksporto pesimistas. Jo nuomone, Lietuva su savo užauginamais kiekiais nėra pajėgi prasibrauti į užsienio rinkas. Vietinės rinkos preke šie augalai pasmerkti likti ir dėl kitos priežasties – koją kiša kaimynė Lenkija, kurios ūkininkai, Juliaus žodžiais, kažkaip sugeba svogūnus užauginti pigiau ir užkaišioja visą Europos rinką.

Atsirado naujų prekybos krypčių

Pernykštis nederlius Europoje ir JAV rinkų žemėlapyje nubraižė naujų prekybos krypčių. ŽŪIKVC leidinys „Agro RINKA“ skelbia: Kinija eksportuoja svogūnus į Europą, o Kirgizija taip pat bando užimti dalį šios rinkos. Kirgizijos augintojai ieško naujos rinkos svogūnams, nes Kazachstanas ir Rusija padidino išauginamų svogūnų kiekį. Pastaraisiais metais Kirgizijos svogūnai užėmė gerą poziciją šiose rinkose, todėl šios šalies eksportuotojai įžvelgia galimybes Europoje. 2018 metų antrąjį pusmetį Kinijos svogūnų paklausa gerokai padidėjo. Nors šiuo metu daug svogūnų eksportuojama iš Kinijos į Europą, tačiau ir Pietryčių Azija vis dar yra svarbi rinka Kinijos svogūnams.

Prognozuojama, kad Naujosios Zelandijos, Čilės, Argentinos, Pietų Afrikos ir Egipto svogūnai taip pat netrukus pasieks Europos rinką, kad kompensuotų čia atsiradusį trūkumą.

Populiariausi Europoje yra geltonieji svogūnai. Raudonųjų paklausa mažesnė, jie eksportuojami į Europą iš Indijos. Šių svogūnų kainos taip pat šiuo metu yra didesnės nei prieš metus. Jos pakilo ne tik dėl didėjančios paklausos, bet ir dėl to, kad padidėjo laivybos išlaidos.

Laimingiausi – ispanai

„Olandijoje šį svogūnų sezoną galima vadinti ekstremaliu dėl mažo derliaus ir didelių kainų. Olandijos svogūnų eksportuotojams tai yra puikūs metai. Turimos svogūnų atsargos yra gerokai mažesnės. Dėl didelės olandų svogūnų kainos ir mažesnio derliaus Europoje (1,2 mln. t mažiau) šiuo metu rinkoje yra svogūnų iš Kinijos“, – rašo „Agro RINKA“.

Derlius Italijoje buvo panašus į ankstesnių metų svogūnų derlių, ir tai suteikė pranašumą augintojams. „Geros kokybės geltonųjų svogūnų kainos prasideda nuo 0,25 Eur/kg, raudonųjų – nuo 0,30 Eur/kg. Sausį jau pradėta importuoti svogūnus iš Prancūzijos ir Austrijos. Didelių pokyčių ateinančiam sezonui šalyje nesitikima, nes kol kas sėklų prekiautojai nepastebėjo pardavimo didėjimo. Vokietijoje prekiautojai sako, kad tikriausiai vis dar turės šalyje išaugintų svogūnų iki kovo vidurio.

Pernai Ispanijoje svogūnų derlius buvo netgi gausesnis nei 2016–2017 metais. Dėl didelio svogūnų dydžio, labai geros kokybės bei jų stygiaus kitose šalyse Ispanijoje svogūnų paklausa yra gana didelė. Tai lemia jų aukštą kainą – net iki 0,40 Eur/kg iš sandėlio. Augintojai ir prekybininkai teigia, kad šis sezonas – vienas geriausių. Ispanų eksportuotojai yra šiek tiek susirūpinę dėl Senegalo sienos uždarymo olandų svogūnams, nes Senegalas yra svarbi jų rinka. Esant tokioms aplinkybėms, Ispanijos prekiautojai baiminasi, kad kitą sezoną Europoje svogūnų rinka bus nepastovi. Atsižvelgiant į šių metų rezultatus tikimasi, kad jų plotai bus padidinti. Ankstyvųjų svogūnų plotai jau yra apie 10 proc. didesni nei pernai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika