Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Svajonė ir atkaklumas išaugino spaustuvių lyderę 

2017 rugpjūčio 16 d. 16:38
 Arūnas Akstinas / 
 Arūnas Akstinas / 
Asmeninio Archyvo nuotrauka

„Pažvelgę atgal, tikriausiai kiekvienas rastume, ką būtume padarę kitaip, jei tuo metu būtume turėję tiek informacijos, kiek turime šiandien. Vis dėlto, vertindamas gyvenimo tarpsnį globaliai, didžiuojuosi įmone, kokia ji yra šiandien, kokią ją sukūrėme kartu su kolegomis, verslo partneriais, klientais. Tikrai daug ko išmokome vieni iš kitų ir pasiekėme reikšmingų rezultatų – „Aurika“ iš nedidelės mažmeninės prekybos parduotuvės tapo viena pirmaujančių spaustuvių Baltijos šalyse ir įsitvirtino tarp vidutinio dydžio fleksografinių spaustuvių Europoje. Etikečių ir pakuočių gamintoja 2016-aisiais atšventė 25-ąjį gimtadienį“, – pasakoja Kaune įsikūrusios UAB „Aurika“ steigėjas ir vadovas Arūnas Akstinas.

Miškingame Varėnos rajone, Ratnyčios kaime, gimusį Arūną nuo vaikystės žavėjo technika, tad jis pasirinko tiksliuosius mokslus: baigęs vidurinę mokyklą, žinias gilino Kauno politechnikume, vėliau Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė finansų ir kredito studijų programą, dirbo meistru valstybinėje Kaišiadorių autoserviso įmonėje.

– Kas paskatino Jus, 26-erių metų vaikiną, mesti valdišką duoną ir imtis nuosavo verslo?

– Tikriausiai nuo mažens skiepyta atsakomybė už save, skatinimas išmokti pasirūpinti savimi ir šalia esančiais žmonėmis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šios savybės tik sustiprėjo – prabudo noras kurti ir asmeninę laisvę. Jis buvo toks stiprus, kad užteko drąsos rizikuoti.

Graži svajonė 1991 m. virto įregistruota UAB „Aurika“. Trys giminaičiai ryžomės tapti verslininkais – atidaryti parduotuvę ir prekiauti maisto bei importinėmis namų apyvokos prekėmis. Netrukus ji tapo viena pirmųjų savitarnos parduotuvių Kaune. Šiandien tokia verslo pradžia nieko nestebintų, bet tuomet nedaug kas įsivaizdavo, ką reiškia privatus verslas, rinkos ekonomika ir kokie išbandymai laukia.

Verslas man – tai ir darbas, ir šeima, ir namai. Tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme, nes verslą kūrė šeimos nariai. Tikriausiai dėl to įmonėje nemažai šeimos gyvenimo elementų: daugelį klausimų sprendžiame kolektyviai, padedame vieni kitiems, diskutuojame, pykstamės ir atleidžiame, kartu užsiimame mėgstama veikla, švenčiame įmonei reikšmingas progas. Tai labai padeda ir verslo plėtrai, nes vienija žmones ir skatina siekti ambicingų tikslų, prisiimti atsakomybę.

– Prekyba tais laikais, ypač importinėmis prekėmis, klestėjo, nes žmonės buvo pasiilgę ir spalvų, ir įdomesnių daiktų. Tikriausiai galėjote plėsti parduotuvių tinklą ir didinti kapitalą. Ar tokia perspektyva Jūsų neviliojo?

– Norėjosi pačiam sukurti ir pagaminti kažką naujo, reikalingo. Nuo jaunystės labai domėjausi automobiliais ir kita technika. Žinojau, kad automobilio nesukursiu, bet, matyt, nesąmoningai nuolat stebėjau aplinką ieškodamas galimybės pasireikšti. Ir tokia proga pasitaikė.

Savitarnai būtina sąlyga – prekių ženklinimas kainų etiketėmis. Būtent tai paskatino steigti spaustuvę – etiketes gaminti ne tik sau, bet ir kitiems. Surizikavome prekybą kainų juostelėmis keisti į gamybą, apie kurią Lietuvoje niekas nieko nežinojo: nebuvo interneto, specialistų, trūko pinigų įrangai, kainavusiai nežmoniškus 28 tūkst. dolerių! Buvo tik didžiulis ryžtas sukurti kažką naujo ir savo.

Mes prekiavome įmonės „Motex“ kainų žymėtuvais. Kartą su jais į rankas pakliuvo brošiūra su „Motex“ įrengimo aprašymu. Su ja mūsų inžinierius Antanas netrukus iškeliavo į Pietų Korėją, o po mėnesio įrengimas jau stovėjo mūsų įmonėje. Man teko tapti ir pirmuoju „Motex“ spaudėju. O pinigų pasiskolinome iš „Hansa lizingo“.

– Tapote gamybininku. Kokius esminius įvykius galite paminėti?

– Iš esminių įmonės veiklos momentų galima išskirti keletą. Pagrindinis – gamybinės veiklos pradžia, kai 1995 m. greta mažmeninės prekybos pradėjome gaminti kainų etiketes. Svarbūs 2004–2005 m., kai susipažinome su apribojimų teorija – jos principų taikymas praktikoje gamybos produktyvumą padidino 40 proc. Tai skatino nuolat tobulinti įmonės vidinius procesus ir orientuotis į darbo našumo didinimą, o po keleto metų išaugo į paslaugą, skirtą efektyviau administruoti pirkėjų pirkimą. Už šią paslaugą „Aurika“ įvertinta kaip inovatyviausia įmonė Lietuvoje 2010 m.

Įgyvendintas ir didelės vertės projektas, iš dalies finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, – įsikurta naujame biure Taikos pr. 129A, į pastatą 2005 m. perkelta ir gamyba, žymiai išplėstos technologinės galimybės ir produktų asortimentas. Pajėgumus padidino dar vienas drąsus žingsnis – konkuruojančios įmonės „Vilrikė“ įsigijimas 2007 m., kuris asortimentą papildė naujais gaminiais.

Mes, tikriausiai, gamybos pajėgumais niekada negalėsime konkuruoti su pasaulio galingaisiais, bet tikiu, galime konkuruoti žmonėmis.

Didžiulės reikšmės turėjo 2007 m. strateginis sprendimas plėsti eksportą į Vakarų Europą, po keleto metų – į Šiaurės Europą. Prisitaikyti prie europinės verslo kultūros buvo didelis iššūkis. Šiandien galime džiaugtis, kad mums pavyko. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) konkurse įmonei įteiktas apdovanojimas „Vokietijos ūkio apdovanojimai Lietuvoje 2012“. Lietuvos spaustuvininkų asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija ne kartą ją įvertino nominacija „Metų eksportuotojas“. Dabar eksportuojame per 60 proc. produkcijos.

Dar vienas svarbus įvykis – 2011 m. atidarytas lanksčių pakuočių gamybos padalinys. Tai buvo visiškai nauja sritis. Gaminių, tiesiogiai besiliečiančių su maistu, spausdinimas reiškė naujų gamybos procesų diegimą ir darbą pagal maisto pramonės įmonėms taikomus standartus.

– Kaip įveikiate sunkumus, kas įkvepia nenuleisti rankų?

– Atsakomybė. Šiandien esu atsakingas ne tik už save, šeimos narius, bet ir už 400 įmonės darbuotojų. Kartu su jais esame atsakingi už pirkėjus, verslo partnerius, nes mūsų veikla lemia ir jų rezultatus.

Be abejo, stengiamės stebėti, girdėti aplinką, atsižvelgti į pasaulines rinkos tendencijas, technologijas. Tenka pasikliauti ir asmenine intuicija, savo ir komandos įžvalgomis, dėlioti skaičius. Tiesa, kartais visko apskaičiuoti neįmanoma, tad tenka rizikuoti.

Vis dėlto jei kažkas nepavyksta iš pirmo karto, pavyksta iš antro. Tiesiog vertiname situaciją iš naujo ir ieškome sprendimų, ką ir kaip daryti, kad sumanymas pavyktų. Tikrai nesame tobuli: su vienais iššūkiais sekasi susidoroti lengviau, su kitais – sunkiau. Svarbiausia nepasiduoti, išsiaiškinti nesėkmės priežastis, iš nesėkmių pasimokyti ir bandyti vėl.

– Kas nulėmė tokį stabilų augimą?

– Stabilų ilgalaikį verslą kuria žmonės ir inovacijos. Per pastarąjį dešimtmetį į naujausias spaudos technologijas ir procesus „Aurika“ investavo 20 mln. eurų ir metinę apyvartą padidino daugiau nei tris kartus. Augimui ypač didelės įtakos turėjo eksporto plėtra. Per dešimtmetį metinės eksporto pajamos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tikslinės užsienio rinkos – Vakarų ir Šiaurės Europa, iš jų pagrindinė – Vokietija, kuri su Skandinavijos šalimis toliau lieka sparčiausiai augančio eksporto partnerėmis.

– Kokia Jūsų verslo vizija?

– Verslo aplinka pastaruoju metu ypač sparčiai keičiasi, pasaulis tampa vis globalesnis, auga nauja vartotojų karta su savo vertybėmis, pasaulėžiūra ir poreikiais, didžiulę įtaką daro modernios technologijos. Konkurencinga kaina ir aukščiausia gaminio kokybė tapo standartu, nebe privalumu, tad turime ieškoti vis naujų sprendimų.

Be abejo, šiandien verslą sunkiai įsivaizduoju be aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės principų laikymosi. „Aurika“ jau ne vienerius metus perka tik žaliąją energiją. Inovatyvūs technologiniai sprendimai leido ypač sumažinti atliekų kiekį, organizuoti uždarą gamybos ciklą, ateityje tikiuosi dar platesnio žiedinės ekonomikos taikymo.

„Aurika“ taip pat aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, kuria praktikos vietas studentams, organizuoja moksleivių viešnages įmonėje. Kasmet skiriame lėšų labdaros ir paramos projektams, nekomerciniams kultūros ir sporto renginiams. Tačiau labiausiai džiugina darbuotojų iniciatyvos, įsitraukimas į socialines veiklas, kurias su džiaugsmu palaikau. Esame stiprių, atsakingų, kūrybingų ir profesionalių žmonių komanda. Tik jų dėka tapome viena pirmaujančių spaustuvių Baltijos šalyse. Jei ir toliau taip dirbsime, per ateinančius 25-erius metus būsime tarp Europos lyderių. Aš tuo tikiu.

– Ar šiandien verslininką vertina visuomenė? Ką galėtumėte vadinti sektinu pavyzdžiu ir verslo aristokratu?

– Aš susiduriu tik su pozityviu požiūriu į verslą. Nemanau, kad man tiesiog sekasi. Esu tikras, kad visuomenės simpatijos verslui irgi stiprėja. Juk jis – šalies ekonomikos variklis, nuolat plečia ryšius su užsienio partneriais ir formuoja teigiamą mūsų valstybės įvaizdį. Ne kartą inovatyvūs Lietuvos verslo sprendimai sulaukė pasaulinio pripažinimo ir paskatino investicijų atėjimą į mūsų šalį bei mokslo ir technologijų plėtrą.

Ateityje norėčiau Lietuvą matyti kaip stiprią, inovatyvią, technologiškai progresyvią valstybę.

Man verslo aristokratai – mano tėvai. Patirtis, naujos žinios davė daug, bet būtent tėvai išugdė verslininkui būtinas pamatines savybes: atsakomybę, norą tobulėti, kurti, drąsą siekti ambicingų tikslų, gebėjimą dirbti komandoje. Abiejų mano brolių sėkmė taip pat patvirtina iš namų išsineštos patirties svarbą.

– Kokios, Jūsų nuomone, didžiausios problemos kyla Lietuvos verslui šiandien?

– Labiau esu linkęs ieškoti galimybių nei problemų. Kokia situacija bebūtų, pagrindines sąlygas verslui diktuoja rinka. Verslai, siekdami išlikti ir augti, privalo būti kūrybiški, inovatyvūs, lankstūs, ambicingi. Būtent tokie sugeba prisitaikyti prie politinės ar kitokios situacijos, randa būdų, kaip sėkmingai veikti. Yra tokia lietuviška patarlė: muša – bėk, duoda – imk. Tas pats ir versle – keičiantis situacijai, privalai keistis.

– Kokia Jūsų ateities verslo Lietuvoje vizija?

– Ateityje norėčiau Lietuvą matyti kaip stiprią, inovatyvią, technologiškai progresyvią valstybę. Mes, tikriausiai, gamybos pajėgumais niekada negalėsime konkuruoti su pasaulio galingaisiais, bet tikiu, galime konkuruoti žmonėmis – talentingais, ambicingais, kūrybingais, galinčiais sukurti išradimų ir pasaulinio lygio technologijų.

– Kaip verslas pakeitė Jūsų gyvenimą?

– Gal skamba paradoksaliai, bet verslas į mano gyvenimą įnešė ramybės. Omenyje turiu ne kasdienę savo veiklą, kur nuolat gausu naujų minčių, sumanymų, spręstinų problemų, susitikimų ir pan. Mintyse turiu save kaip žmogų. Verslas man leido save realizuoti iš tikrųjų: suderinti domėjimąsi technologijomis, poreikį kurti, nuo mažens skiepytas charakterio savybes ir žmogiškąsias vertybes. Be abejo, teko išmokti daug naujų dalykų, įgyti naujos patirties, keistis kartu su aplinka – tai natūralu ir vyksta nuolat. Bet ir kaitoje visada išsaugojau savo pamatinius principus. Su manimi dirba komanda, kuria galiu pasitikėti, todėl puikiai pavyksta suderinti verslą ir šeimos gyvenimą. Dėl verslo mano būtis tapo harmoninga.

Skelbiamas tekstas yra šiuo metu rengiamos knygos „100 Lietuvos verslo ir asmenybių istorijų“ dalis. Leidybinį projektą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, vykdo VšĮ Leidybos idėjų centras.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"