Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Susisiekimo ministerija ir logika nedraugauja 

2018 rugpjūčio 24 d. 06:00
Įstatymas numato, kad važiuojant magistraliniais keliais autobusais, krovininėmis transporto priemonėmis bei specialiomis kelių transporto priemonėmis, turi būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis.
Įstatymas numato, kad važiuojant magistraliniais keliais autobusais, krovininėmis transporto priemonėmis bei specialiomis kelių transporto priemonėmis, turi būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors Vyriausybės programoje deklaruojama regionų plėtra, daug šūkaujama apie taršos ir automobilių spūsčių mažinimą sostinės gatvėse, praktinė politika yra priešinga. Susisiekimo ministerija kategoriškai atmeta Vilniaus rajono verslininkų prašymus liautis „pjauti“ juos didesniu kelių mokesčiu dėl dviejų kilometrų.

Ar gali kelių kilometrų atstumas Vilniaus rajone kainuoti tiek pat, kiek kelionė iš sostinės į Klaipėdą? Pasirodo, gali. Taip yra dėl kelių mokesčio rinkimo politikos ir Susisiekimo ministerijos užsispyrimo. Įmonės, kurios kadaise išgirdo raginimus ir sutiko iškelti savo logistikos bei transporto infrastruktūrą iš Vilniaus miesto, jaučiasi apgautos ir priverstos uostyti valdišką špygą.

Verslas neteko kantrybės

Į Susisiekimo ministeriją oficialiai kreipėsi dvylika prie magistralinio kelio A2 (Vilnius-Panevėžys), ties Galinės kaimu, įsikūrusių verslovių, eksploatuojančių šimtus transporto priemonių ir sukūrusių šimtus darbo vietų. Šiuo metu nemokamas kelio A2 ruožas driekiasi iki 12 kilometro, t. y. 3 km toliau nei yra miesto riba. Verslininkai prašo nukelti neapmokestinamo kelio ribą bent iki 17 kilometro. Jų teigimu, tokia permaina visiškai atitiktų oficialiai deklaruojamus siekius: mažinti taršą ir transporto spūstis Vilniuje, kurti darbo vietas rajonuose, sudaryti vienodas konkurencines sąlygas verslo subjektams.

Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus į žmonių kalba pateiktą pasiūlymą atsakė kanceliarinio atsibambinėjimo stiliumi: „Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, važiuojant magistraliniais keliais autobusais (...), krovininėmis transporto priemonėmis (…) ir jų junginiais bei specialiomis kelių transporto priemonėmis, turi būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis. Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į pateiktą informaciją ir į tai, kad Įstatymo tikslas – kaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, nepritaria Jūsų pasiūlymui keisti magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys apmokestinimo pradžios ribą nuo 12 km iki 17 kilometro.“

Kartu verslininkai raminami, jog Seime jau įregistruotas įstatymo projektas, kuris viską išspręs. Jo „tikslas – nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra vietoj kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) būtų renkama kelių rinkliava, kurios dydis priklausys nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo, taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinti principai „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Esą priėmus minėtą teisės aktą, vietiniams vežėjams sumažės išlaidos už naudojimąsi kelių infrastruktūra.

Nenori daryti išimčių

Ilgai palaukus „Lietuvos žinioms“ pavyko gauti ir atskirą viceministro P. Martinkaus komentarą, kuriame atsisakymas aiškinamas nenoru daryti išimtis atskiroms įmonėms. „Įstatymas numato, kad važiuojant magistraliniais keliais autobusais, krovininėmis transporto priemonėmis ir specialiomis kelių transporto priemonėmis turi būti mokamas kelių naudotojo mokestis. Daryti išimtis atskiroms įmonėms tikrai nėra išeitis. Tikimės, kad jau šį rudenį Seimas pritars e-tollingo sistemai – vietoj kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) būtų renkama kelių rinkliava, o jos dydis priklausytų nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo. Priėmus minėtą teisės aktą vietos vežėjams sumažėtų išlaidos už naudojimąsi kelių infrastruktūra“, – apie popierinius planus pasakojo P. Martinkus.

Tokia viceministro pozicija glumina verslininkus, bet jie neketina nuleisti rankų. Juk neprašo lengvatų ar protekcijų, tik kalba apie verslo sąlygų suvienodinimą. Verslininkų nuomone, visiškai nenormalu, kad valdininkai galvoja tik apie tai, kaip greičiau „nugręžti“ mokesčius, ir pamiršta horizontalų verslo ir mokesčių bazės plėtros principą, kai plėtojant veiklą kuriama daugiau darbo vietų. Kalbinti verslo atstovai skundėsi, jog Lietuvoje vadovaujamasi nuostata – smaugti ir „gręžti“ bet kokia veikla užsiimančius žmones, kol jie dar kruta.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Konkurencinė nelygybė

UAB „Vilpros pramonė“ vadovas Darius Ozarovskis, kurio atstovaujama įmonė naudojasi 42 automobiliais, mano, kad problemų, neišsprendus paprasto klausimo, tik daugės. „Žemė čia yra daugiausia komercinės paskirties. Įmonės steigiamos, ir jų būtų steigiama dar daugiau. Jei paskaitytume Vyriausybės programas ir pareiškimus, pamatytume, kiek daug kalbama apie papildomų darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse. Įmonės, kurios čia keliasi, tai ir daro, o infrastruktūros beveik nėra. Kalbant apie spūsčių mažinimą – tas pat. Imkime mūsų kaimynę UAB „Transekspedicija“. Anksčiau ji dirbo Vilniuje, Verkių gatvėje. Puikiai pamenu, koks košmaras buvo vilkikams ten prasilenkti. Išsikėlusi iš sostinės centro bendrovė sumažino spūstis, bet atsidūrė blogesnėse konkurencinėse sąlygose nei tie, kurie liko dirbti miesto ribose arba patenka į išganinguosius 12 kilometrų už Vilniaus. Kur čia logika?“ – stebėjosi verslininkas.

Verslo atstovai skundžiasi, kad Lietuvoje vadovaujamasi nuostata – smaugti ir „gręžti“ bet kokia veikla užsiimančius žmones, kol jie dar kruta.

Anot jo, nuostolių patiriama kiekviename žingsnyje. „Jei darbuotojas atvyksta iš toliau savo automobiliu, turi kelti algą arba sumokėti už degalus. Jei siunti savo autobusiuką, kuriame yra daugiau kaip 11 vietų, tenka mokėti kelių mokestį. Pažadai, kad kas nors kada nors sukurs gerą sistemą, netenkina, nes neaišku, kada tai bus, o mokame kasdien“, – sakė D. Ozarovskis.

UAB „Transekspedicija“ komercijos direktorius Audrius Puskunigis taip pat teigė, jog ministerijos valdininkai nepaiso logikos dėsnių ir net tingi domėtis problemos esme. „Akivaizdu, kad į mūsų argumentus nė nebuvo gilinamasi. Pateiktas šabloninis atsakymas, esą įstatymo tikslas – surinkti kuo daugiau mokesčių, nekuriant papildomų darbo vietų, o smaugiant esamus verslininkus. Tai trumparegiška ir valstybei nenaudinga politika. Mes suprantame, kad už infrastruktūrą reikia mokėti. Tiesiog prašome vienodų konkurencinių sąlygų ir kruopelytės logikos. Dabar esame baudžiami už tai, kad iškeldami į priemiestį savo bazę sumažinome spūstis ir taršą Vilniaus mieste. Bandome būti pilietiški, tačiau valdžia to nelabai vertina. Už kelią nuo 12 iki 17 km mokame tiek pat, kiek už kelionę į Klaipėdą“, – aiškino A. Puskunigis. Jis pridūrė, kad Galinės verslininkų bendruomenė tikisi prisibelsti į valdžios sveikos nuovokos duris, jei tik tokios yra.

Problemų kyla ir rajonui

Galinės kaime įsikūrusios įmonės „Geras meistras“ vadovas Stasys Ugianskas dar griežtesnis. „Greitkelio 16 kilometre yra viadukas, kuriuo beveik niekas nesinaudoja, nes čia jau renkamas kelių mokestis. Problemą supranta ir Avižienių seniūnija, ir rajono valdžia, jos mūsų prašymams pritaria. Kai vienu viaduku nesinaudojama, ties Avižieniais ir Bukiškėmis rytą bei vakare susidaro didžiuliai kamščiai. Valdžia tai žino, nors apsimeta, kad nesupranta“, – Susisiekimo ministerijos užsispyrimą kritikavo įmonės vadovas.

Verslininkai įsitikinę, jog ministerijos klerkai tiesiog pamiršta, kieno dėka į biudžetą, iš kurio jiems mokamos algos, patenka mokesčiai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"