Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Susidomėjimas draudimu auga lėčiau nei sergamumas 

2018 spalio 30 d. 06:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nors sergamumas kritinėmis ligomis auga, gyvybės draudimo, siūlančio papildomą draudimą nuo kritinių ligų, apimtis nedidėja – net šiek tiek traukiasi. Tiesa, „Lietuvos žinių“ kalbintos draudimo bendrovės tvirtina, kad susidomėjimas apsauga nuo sunkių ligų rizikos auga.

Sergamumo statistika negailestinga: Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) naujausiais duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais pastaraisiais metais sparčiai didėjo: 2012–2016 metais jis išaugo 42,5 procento. 2016 metais buvo užregistruoti per 24,2 tūkst. naujų vėžio atvejų. PSDF IS duomenys taip pat rodo, kad 2016 metais asmenų, sirgusių viena ar daugiau ligų arba patyrusių traumų, skaičius padidėjo: 79,8 proc. gyventojų buvo užregistruotas bent vienas susirgimas ar trauma.

Labiausiai augo draudimo suma

Ne visi investicinio ar kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis pasirašę šalies gyventojai žino, kad šios sutartys garantuoja išmokas ne tik patyrus įvairių traumų, bet ir susirgus.

Nepaisant liūdnos statistikos, draudimas nuo kritinių ligų taip sparčiai nepopuliarėja.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, draudimas nuo kritinių ligų išlaiko panašią apimtį. Per 2016 metus apdraustųjų nuo kritinės ligos skaičius siekė 17,8 tūkst., o 2017 metais tokių apdraustųjų buvo šiek tiek daugiau kaip 16,8 tūkstančio. Iš viso 2016 metų gruodžio 31 dieną buvo 118,2 tūkst. asmenų, apdraustų šiuo draudimu, o atitinkamą dieną 2017 metais – 128,3 tūkst. apdraustųjų.

Menkai pasikeitė ir vidutinė pasirinkta draudimo suma: 2016 metais ji siekė 7010 eurų, o 2017-aisiais – 7215 eurų.

Draudimo nuo kritinės ligos įvykių skaičius pernai tik truputį padidėjo. 2016 metais užfiksuoti 333 draudimo įvykiai, o 2017-aisiais – 342 atvejai.

Kiek labiau ūgtelėjo vidutinė šio draudimo išmoka. 2016 metais ji siekė 4806 eurus, o 2017 metais ji padidėjo iki 5251 euro.

Draudimo kritinės ligos atveju bendra išmokų suma 2016 metais viršijo 1,6 mln. eurų, 2017 metais – beveik 1,8 mln. eurų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas pabrėžė, kad tai tik iš gyvybės draudikų surinkti duomenys. Tuo tarpu paslaugą tam tikrais atvejais teikia ir ne gyvybės draudimo įmonės. Be to, šie duomenys atspindi tik fizinių asmenų draudimą – asmenų skaičius daugmaž atitinka sutarčių skaičių.

Matyti didėjantis sąmoningumas

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė pažymėjo, kad pranešimų apie kritines ligas kasmet gaunama apie 10 proc. daugiau, o tai rodo ne tik geresnę ligų diagnostiką, bet ir vis didėjantį žmonių sąmoningumą bei siekį užsitikrinti tam tikrą finansinį saugumą kritiniais gyvenimo momentais.

Anot jos, gyventojai vis labiau suvokia, kad kritinių ligų gydymas brangus, todėl renkasi vis didesnes tokių ligų draudimo sumas. Pavyzdžiui, asmeniškai draudžiantis vidutinė pasirenkama kritinių ligų draudimo suma nuo 2016 metų padidėjo net 50 proc. ir jau siekia beveik 6,5 tūkst. eurų. Darbdaviai esą taip pat vis labiau atkreipia dėmesį į savo darbuotojų apsaugą – draudžiant darbuotojus vidutinė darbdavių parenkama kritinių ligų draudimo suma nuo 2016 metų padidėjo beveik penkis kartus – iki 15,6 tūkst. eurų.

Kita vertus, kaip teigė A. Kupliauskienė, ne visi investicinio ar kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis pasirašę šalies gyventojai žino, kad šios sutartys garantuoja išmokas ne tik patyrus įvairių traumų, bet ir susirgus. „Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į turimas sutartis ir prireikus kreiptis ne tik į gydytojus, bet ir draudimo specialistus – turint gyvybės draudimą galima gerokai paspartinti įvairių ligų gydymą“, – sakė ji.

Pašnekovės teigimu, kritinių ligų sąrašas yra nuolat tobulinamas bei plečiamas draudimo apsauga ir apima tokius susirgimus kaip onkologinės ligos, miokardo infarktas, insultas ir pan. Anot jos, kritinių ligų draudimą renkasi daugiau nei pusė gyvybės draudimo sutartis sudarančių klientų. Kaupiamuoju ar investiciniu gyvybės draudimu besidraudžiantis asmuo gali pasirinkti į sutartį įtraukti ir kritinių ligų draudimo apsaugą.

Bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė pažymėjo, kad kritinių ligų draudimą renkasi žmonės, norintys pasirūpinti savo arba vaiko sveikata, pasiruošti tam, ko labiausiai nelaukiame. Kritinių ligų draudimo išmokos, anot jos, padeda atsitiesti po sunkios ligos, išlaikyti asmeninių finansų stabilumą, pasirūpinti savo ateitimi, jeigu susirgęs žmogus arba jį slaugantis asmuo kurį laiką turėtų nedirbti. „Aviva“ rinkoje išsiskiria siūlydama platų kritinių ligų sąrašą: asmenims iki 17 metų siūlomas draudimas nuo 8 kritinių ligų, o 18–65 metų asmenims – nuo net 40 kritinių ligų.

„Natūralu, kad, ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant įvairių ligų, auga ir susidomėjimas kritinių ligų draudimu. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kritinių ligų draudimą šiemet rinkosi maždaug 3 proc. daugiau klientų. Šiuo metu 56 proc. klientų yra pasirinkę papildomą kritinių ligų draudimą“, – tikino R. Nogė.

Draudimo atsisakė

Nors draudimo bendrovės tvirtina sulaukiančios didelio klientų susidomėjimo draudimu nuo kritinių ligų, draudimo bendrovė „Swedbank Life Insurance SE“ tokios rūšies draudimo nebesiūlo. Tačiau vietoj to siūlo draudimo apsaugą nuo sunkios negalios.

Kaip aiškino banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, šis draudimas praverčia klientams, praradusiems dalį darbingumo dėl sunkios ligos, traumos ar kitais atvejais. Sunki negalia, kaip aiškino pašnekovas, yra draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu apdraustojo sunki negalia ir atitinkamos Lietuvos institucijos pripažintas 30 proc. ar mažesnis darbingumas, besitęsiantis nepertraukiamai 12 mėnesių arba ilgiau.

S. Abraškevičiaus teigimu, „Swedbank Life Insurance SE“ draudimo nuo kritinių ligų atsisakė dėl to, kad nusprendė savo draudimo apsaugą sieti ne su konkrečiomis ligomis, bet su kliento sveikatos būkle ir darbingumo lygiu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"