Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Su banku nederinta kelionė žada riziką 

2019 vasario 22 d. 15:01
Jeigu kortele atsiskaitoma didesnės rizikos šalyse ir apie tai bankas nėra įspėtas, operacijų ribojimas taikomas nedelsiant - žmogus negalės sumokėti už prekes ar paslaugas.
Jeigu kortele atsiskaitoma didesnės rizikos šalyse ir apie tai bankas nėra įspėtas, operacijų ribojimas taikomas nedelsiant - žmogus negalės sumokėti už prekes ar paslaugas.
Scanpix nuotrauka

Kelionių kryptims plečiantis, turistams pasiekiant tolimiausius kraštus, vis daugiau jų prisimena laiku apie išvykimą informuoti savo banką. Bet tie, kurie galvoja „mano pinigai – mano reikalas“, užsienyje patiria ne tik nepatogumų dėl užblokuotų mokėjimo kortelių, bet ir gali sugriauti savo kelionės planus.

Siekdami užkirsti kelią neteisėtiems atsiskaitymams užsienyje, bankai taiko operacijų apribojimus tam tikrose šalyse. Taip jie siekia apsaugoti klientų lėšas nuo neteisėto panaudojimo ar pasisavinimo.

„Neįsitikinus, kad operaciją tolimoje šalyje atlieka pats kortelės savininkas, mokėjimas ja blokuojamas. Todėl neinformavę savo banko apie planuojamą išvyką arba atitinkamai nepakoregavę kortelės nustatymų per interneto banką ar mobiliąją programėlę, užsienyje negalėsite ja naudotis“, – perspėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

„Užblokuota“ vakarienė Indijoje

Apie savo kelionę į Indiją banko neperspėjusi vilnietė Irma M. (pavardė redakcijai žinoma) šiandien juokauja, kad per savo neapdairumą vos nepateko į situaciją, kai po vakarienės restorane būtų tekę plauti indus.

„Skrisdami į Indiją pakeliui sustojome Abu Dabyje, ten nusipirkome sumuštinių – sumokėjome be kliūčių. Tą patį vakarą atsidūrėme Indijoje ir po vakarienės restorane nebegalėjome išsigryninti pinigų – banko kortelė buvo užblokuota. Laimei, tuo metu Indijoje buvo 22 val., o Lietuvoje – 16 val., todėl dar galėjome paskambinti savo asmeninei banko vadybininkei, ji iškart kortelę atblokavo. Neturėdami asmeninės vadybininkės tikriausiai būtume patekę į bėdą – būtų tekę likti plauti indų už skolą“, – juokdamasi pasakojo pašnekovė.

Mokėjimo kortelės praradimas užsienio šalyje gali reikšti, kad kelionėje teks gerokai apriboti savo poreikius, kreiptis pagalbos į bendrakeleivius arba susisiekti su namie likusiais giminaičiais.

Kartą pasimokiusi moteris nuo šiol visuomet perspėja banką apie savo kelionės į tolimus kraštus planus. „Tiesa, kai kitą kartą keliavau į Tailandą, banką įspėjau jau ten atvykusi – tik tada prisiminiau, kad reikia tai padaryti. E. bankininkystėje yra galimybė parašyti pranešimą; jame nurodžiau, kokiam laikotarpiui esu išvykusi į Tailandą, – pasakojo Irma M. – Manau, normalu, kad pamatęs atsiskaitymą kortele tolimoje šalyje bankas ją užblokuoja – juk jis atsakingas už mano pinigų saugumą ir taip apsidraudžia, nes kam nors kitam pasinaudojus kliento sąskaita, bankas turi jam grąžinti prarastus pinigus.“

Kreipiasi vis daugiau klientų

„Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė dienraščiui „Lietuvos žinios“ patvirtino, kad vis daugiau klientų prieš kelionę kreipiasi į banką – vieni norėdami pranešti apie būsimą kortelės naudojimą didesnės rizikos šalyse, kiti ieškodami informacijos, į kurias šalis vykstant reikėtų pranešti bankui.

Mat jeigu kortele atsiskaitoma padidėjusios rizikos šalyse ir apie tai bankas neįspėtas, operacijų ribojimas taikomas nedelsiant ir atsiskaitymai gali būti atmesti, t. y. žmogus negalės sumokėti už prekes ar paslaugas. Padidėjusios rizikos šalimis bankas laiko Argentiną, Boliviją, Braziliją, Čilę, Dominikos Respubliką, Ekvadorą, Filipinus, Hondūrą, Indiją, Indoneziją, Jamaiką, JAV, Kambodžą, Kiniją, Kolumbiją, Malaiziją, Meksiką, Pakistaną, Panamą, Peru, Pietų Korėją, Tailandą bei Vietnamą.

„Tiesa, tokios situacijos pasitaiko nedažnai – lietuviai vis daugiau keliauja, tad prieš keliones vis dažniau pasidomi apribojimais“, – sakė G. Bielskytė.

„Klientai prie taikomų mokėjimo ribojimų jau yra prisitaikę ir dažniausiai kreipiasi į banką prieš išvykdami atostogų į užsienį. Daugiau nei pusė besikreipiančių klientų patys pasinaikina taikomus apribojimus interneto banke, kiti skambina į kontaktų centrą arba atvyksta į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių. Dažniausiai klientai apribojimus pasinaikina Tailandui, JAV ir Kinijai. Dabar jau retas kas teiraujasi, kodėl nepavyksta atsiskaityti kortele, kai jau būna išvykęs į svečią šalį. Ir labai retai, bet kartais dar pasitaiko atvejų, kai jau grįžę klientai užsuka į banką pasiteirauti, kodėl nepavyko atsiskaityti mokėjimo kortele kelionės metu“, – pasakojo Monika Rožytė, Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento komunikacijos specialistė. Jos teigimu, Šiaulių bankas operacijas blokuoja 30-yje užsienio šalių.

LBA primena, kad valstybių sąrašas gali keistis, tad geriausia prieš išvyką klientui panagrinėti, kur ribojimus taiko konkrečiai to asmens bankas.

Blokuojama automatiškai

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, sakė, kad atvejai, kai į užsienio šalį nuvykęs klientas netikėtai susiduria su apribojimu atsiskaityti kortele, nėra dažni. Ypač dabar, kai šį apribojimą gali laikinai išjungti ir pats klientas per mobiliąją banko programėlę, prisijungęs prie savo interneto banko ar paskambinęs į banką.

„Apribojimai banko kortelės turėtojui pritaikomi automatiškai, kai tik bandoma naudotis kortele (atsiskaityti, pasiimti grynųjų pinigų iš bankomato) šalyje, įtrauktoje į sąrašą tų šalių, kuriose taikomi prevenciniai atsiskaitymo kortele apribojimai. Į sąrašą patenka tos šalys, kuriose statistiškai dažniau atliekamos neteisėtos operacijos kortelėmis“, – pažymėjo banko atstovas.

Šiaulių bankas rizikingas šalis taip pat yra „užblokavęs“ iš anksto, tad jei klientas nepraneša apie išvykimą, jis negali atsiskaityti mokėjimo kortele šalyse, įtrauktose į didesnės rizikos sąrašą.

„Kartais pasitaiko, kad klientas būna iš anksto pranešęs apie išvykimą, bet yra pastebimos įtartinos operacijos. Šiuo atveju bankas klientui apriboja atsiskaitymus ir iš karto bando susisiekti su juo bei įsitikinti, kad tai tikrai jo atliekamos operacijos. Žinoma, toks atvejis gali pasitaikyti ir klientui keliaujant į kitas, į rizikos sąrašus neįtrauktas, šalis. Bet kuriuo atveju pirmiausia bandoma susisiekti su klientu visais turimais kontaktais, todėl ypač svarbu, kad jis bankui visuomet praneštų savo atnaujintus kontaktus, telefono numerį ar e. pašto adresą“, – pasakojo Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko Kasdienių produktų departamento direktoriaus pavaduotojas.

Anot jo, rizikingiausios šalys yra tos, kur atsiskaitymui mokėjimo kortele naudojama magnetinė juostelė. Tad jeigu klientas atsiskaito šiuo būdu, reikėtų būti ypač budriam ir vengti atsiskaityti kortele įtarimą keliančiose vietose bei stebėti pardavėjo veiksmus.

„Jokiu būdu neleiskite pardavėjui nusinešti kortelės – ji jums visuomet turi būti matoma. Pavyzdžiui, Europoje visur jau naudojama lustinė technologija arba bekontaktė technologija, tad klientai gali būti ramūs keliaudami po Europą, o JAV lustinę technologiją pradėjo diegti tik prieš kelerius metus, todėl dar dažnai gali pasitaikyti, kad atsiskaitymui naudojama tik magnetinė juostelė“, – pasakojo A. Kamarauskas.

Bankas taiko įvairius loginius algoritmus, o automatizuotos sistemos stebi kortelės atsiskaitymo istoriją. Todėl atsiskaitymai kortele gali būti apribojami jau po pirmos operacijos užsienyje arba tik po keleto operacijų.

FAKTAI

Svarbios saugumo priemonės

Susiruošus į užsienio šalį, pravartu ne tik pasitikrinti, ar ji nepatenka į didesnės rizikos šalių sąrašą, bet ir į išmanųjį telefoną parsisiųsti banko mobiliąją programėlę – ja galima ne tik atlikti lėšų pervedimus, stebėti sąskaitos likutį, pasitikrinti atliktų operacijų sąrašą, bet ir išjungti arba įjungti įvairias apsaugas: atsiskaitymo užsienio šalyje ir atsiskaitymo internetu apsaugas, taip pat bekontakčio atsiskaitymo galimybę.

S. Abraškevičius norintiems saugiau keliauti siūlė apsvarstyti ir galimybę turėti dvi mokėjimo korteles. Taip pat, anot jo, būtina pasirūpinti, kad visos asmens tapatybės patvirtinimo priemonės būtų naudojamos tik jų savininko, t. y. ne vaikų ar sutuoktinio.

„Praradus mokėjimo kortelę ar supratus, kad ja pasinaudojo piktavaliai, dažniausiai galima išvengti nuostolių − priešingai, negu praradus grynuosius pinigus. Tiesa, būtina žinoti kelis svarbius dalykus, kad mokėjimo kortelės praradimas užsienio šalyje nevirstų nuostaba „aš už tai nemokėjau“. Kaip rodo banko statistika, mokėjimo korteles klientai praranda gana retai, o tikimybė jos netekti Lietuvoje ar užsienyje yra panaši. Vis dėlto kortelės praradimas užsienio šalyje gali reikšti, kad kelionėje teks gerokai apriboti savo poreikius, kreiptis pagalbos į bendrakeleivius arba susisiekti su namie likusiais giminaičiais“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, yra keli būdai, kaip to išvengti arba sumažinti patiriamų nepatogumų mastą. Visų pirma, kelionėse mokėjimo kortelėms galioja tas pats patarimas kaip ir gryniesiems pinigams – ir viena, ir kita reikėtų laikyti saugiose vietose, kurias būtų sunku pasiekti kišenvagiams.

Vis dar pasitaikanti kortelių naudotojų klaida – kartu su kortele laikomas, o kartais ir ant jos užrašytas PIN kodas.

Prireikus atsiskaityti ar išsigryninti pinigų, derėtų atsargiai įvesti savo PIN kodą – kad jį būtų sunku nužiūrėti šalia esantiems asmenims.

Parduotuvėje ar restorane atsiskaitant kortele reikėtų atidžiai stebėti, ar įvesta tinkama sąskaitos suma.

Reikėtų stebėti ir patį atsiskaitymo procesą, t. y. ką su kortele daro aptarnaujantis asmuo – ar jis po atsiskaitymo operacijos ją iš karto grąžina. „Nesutikite, kad jūsų kortelę paimtų ir nusineštų ten, kur negalėsite jos matyti. Jei padavėjui reikia nueiti iki stacionaraus mokėjimo terminalo, eikite kartu su juo“, – patarė S. Abraškevičius.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika